Jo kaip šventės reikia bulvėms. Juodu su vyru Dainiumi ūkininkauja Kveciuose (Kretingos raj.), nors su šiuo vietovės pavadinimu ir patiems reikėjo susitaikyti, mat galvojo, kad kuriasi tame pačiame Kretingsodyje, kur gyveno lig tol, tik kitoje vietoje.
Sutuoktinių pora moters senelių sklype prieš 15 metų nutarė statytis namą. Devynis mėnesius varstė valdininkų kabinetų duris, derino, kol pagaliau gavo patvirtintus dokumentus. Bet, į projektą užmetę akį, susirūpino: gal čia kokia klaida, kad adresas „Kveciai“?
„Vyras pasičiupo tuos popierius – ir tuoj atgal į kontorą aiškintis“, – linksmai pasakojo Oksana.
Pasirodo, šiuos du kaimus skiria paprastas medinis kryžius: senbuviai žino, kad iki jo yra Kretingsodis, už jo – Kveciai. O bulves Šerpečiai sako auginantys tiek metų, kiek yra „ženoti“, vadinasi, 28-erius.
„Iš Rūdaičių kilusio Dainiaus gyvenime niekas nepasikeitė, jo šeima visada gyveno ūkiškai, derlių veždavo parduoti į Palangą. Pasikeitė mano gyvenime“, – atviravo Oksana. Ji, nors nuo gimimo kretingiškė, tėvams persikėlus į Klaipėdą, dalį laiko praleido ten, taigi jautėsi daugiau miestietė.
„Pamenu, kai jau apsigyvenus Kretingsodyje ravėdavom daržus, būdavo, mano močiutė su Dainiumi vis prieky. Aš velkuosi iš paskos ir kaip vaikas galvoju, kad tik pradėtų lyti, tada greičiau eitume namo“, – savo ūkininkavimo pradžią prisiminė moteris. Dabar, sakė, kas kita, ūkininkauti priprato. Dabar ji žino: jeigu pabaigs šitą vagą, tai dar pabaigs ir kitą. Jeigu neįveiks šiandien, tai įveiks rytoj. O ir rezultatu išmoko nuoširdžiai pasidžiaugti.
Cepelinų ir kugelio mėgėjams siūlo „Vinetą“
Anksčiau Šerpečiai augino 7 hektarus bulvių, dabar plotus yra susimažinę iki 4. Visų pirma, didelių kiekių nelabai yra kur realizuoti, antra, trūksta darbo rankų: dukrai Augustei 12-a, ūkiškiems darbams mergaitė per maža, o Justas su Viktorija jau palikę tėvų namus, susikūrę savo gyvenimus.
„Kai vyresnėliai dar būdavo čia pat, prie šono, pasakydavai jiems, kad reikia dirbti – patinka ar nepatinka, bet eidavo ir dirbdavo. Juk gyvenant pas tėvus pasirinkimo nėra“, – šypsojosi pašnekovė. Dabar, sako, pagal pageidavimus nei Viktorija iš Rūdaičių, nei juolab Justas, gyvenantis už 300 kilometrų Vilniuje, nepalakstys. Sūnus tik prieš kurį nors savaitgalį, sugalvojęs namiškius aplankyti, paskambina ir užsiprašo cepelinų.
Dainius patikino, kad cepelinai skaniausi būtent iš „Vineta“ veislės bulvių, kurių daugiausiai šeima ir augina. Šios ovalios, šviesiai gelsvos, lengvai sukrentančios bulvės ir pirkėjų ypač vertinamos. „Visada pasižiūriu, ko žmonėms reikia, ko jie prašo, pagal tai orientuojuosi, kokių bulvių siūlyti“, – sakė Dainius. Be „Vinetos“, šiemet jis pasisodino ir šiek tiek „Lauros“. Šios vidutinio ankstyvumo veislės pailgos formos, gero skonio bulvės išorėje raudonos, viduje ryškiai geltonos, irgi tinka ir kugeliui, ir blynams. Be to, „Laura“ ypač atspari sausrai.
Balandžio pabaigoje, gegužės pradžioje apsodintas, laimei, šalnų nenutvilkytas 1,5 ha bulvių plotas, kuris arčiausiai namų, – vešlus, baltai žydi ir pranašauja neblogą derlių. „Tik, aišku, jeigu gerai gaus lietaus“, – akcentavo ūkininkas.
Lietuviškos ir kvepia kitaip
Pradėti kasti žadėjo po savaitės arba dviejų, mat nori, kad gumbai užaugtų truputį didesni, esą tokių dažniausiai teiraujasi pirkėjai. Šiemet iš hektaro Šerpečiai tikisi gauti apie 20 tonų derliaus.
Ūkininkų žodžiais, auginant bulves, lengviausia jas pasodinti ir nukasti, mat šiuos darbus atlieka technika. O sunkiausia, kai rankomis reikia perrinkti – atskirti maistines, pašarines, sėklines, išmesti supuvusias.
Užaugintą derlių – be bulvių, moliūgus, pomidorus, agurkus, salotas – apie 10 metų jie pardavinėja Kretingoje, netoli „Maximos“ išsinuomotame kioskelyje Rožyno gatvėje. Pirmosios bulvės, ūkininkų žodžiais, – visada brangesnės, kilogramas kainuoja nuo 1,5 iki 2 eurų, bet vėliau, kai bulviakasis įsilinguoja, – atpinga.
Bulvių savo stalui O. ir D. Šerpečiai užtenka, galima sakyti, nuo birželio iki birželio, kai pritrūksta, nusiperka šviežių. Šiemet jiems neblogos pasirodė egiptietiškos – nepalyginsi su ispaniškomis ar itališkomis. Paklausti, kaip turguje atskirti, kurios bulvės yra lietuviškos, o kurios atkeliavusios iš svetimų kraštų, paaiškino: tos, kurios užaugintos Lietuvoje, yra lygios, mažesnės, luobelė atsiraičiusi, lengvai lupasi. Jos, regis, ir kvepia kitaip.
Įpiltiškiai jau parduoda
„O mes pamažu jau kasam, po du tris krepšius ankstyvųjų bulvių žmona į Palangos turgų nuveža“, – pasidžiaugė Zenonas Razma. Paklaustas, kiek už kilogramą prašo, suabejojo: „Tiksliai nė nepasakysiu, turbūt tiek, kiek prašo kiti prekeiviai Palangoje. Mano rūpestis yra produkciją suruošti, o Vidos – parduoti“, – pajuokavo bendrovėje „Palangos vandenys“ dirbantis vyras.
Senojoje Įpiltyje gyvenantys V. ir Z. Razmos augina nei per daug, nei per mažai – apie 1,5 hektaro bulvių, tarp jų ir lietuviškiems patiekalams tinkamą „Vinetą“. Bet, Zenono žodžiais, šiai veislei savybėmis nenusileidžia ir „Concordia“ – krakmolinga, gerai suverdanti ir derlinga.
Įpiltiškių, kaip ir daugelio kitų ūkininkų, lauko neaplenkė pavasarinės šalnos. „Bet laiškai dabar atrodo gražūs, o kiek bus derliaus, be rugpjūčio ir nesužinosim“, – sakė Zenonas. Yra buvę, kai iš hektaro jie prikasdavo 25 tonas, po keru ir 5, ir 18, o kartais ir 20 gumbų atrasdavo.
Naujos veislės kasmet – įdomumas pačiam
Bulvių verslu užsiima ir Ankštakiuose gyvenantis Rimantas Uosis. Šio ūkininko plotai kol kas dar užima 5 hektarus, bet ateityje vyras svarsto apsodinti 3. Esą sunku didelius kiekius realizuoti. Be to, pastaruoju metu nepalankios klimato sąlygos: pasėlius per daug kamuoja sausros, vandens telkinių šalia nėra, kaip laistyti?
Paklaustas, kokias bulvių veisles jis pripažįsta, Rimantas išvardijo jų daug: „Vinetą“, „Melodiją“, „Mocartą“, ankstyvo brendimo „Rivierą“, „Tornado“ ir kitas. Naujoves mėgstantis ūkininkas visas jas išbandęs, įsitikinęs ir apsisprendęs, kiek verta kitąmet sodinti. Pavyzdžiui, „Agilos“ atsisakė. Ji esanti skani ir derlinga, bet labai priklauso nuo drėgmės. Šiemet pirmą kartą išbandys „Madrid“ ir „Barcelona“ veisles.
Vieni derlingiausių metų R.Uosiui buvo užpernai, kai iš hektaro prikasė vidutiniškai 40 tonų bulvių. Derlių parduoti ūkininkas veža ne tik į Kretingą ar Palangą, bet ir į Klaipėdą, Rietavą, Plungę, prekiauja turguose, kioskuose.
R.Uosis kaip bulvių augintojas stažą skaičiuoja nuo 2001-ųjų. Per tą laiką yra „užgyvenęs“ visą reikalingą techniką, pradedant sėjamąja ir kombainu, baigiant rūšiuotuvu. Kai taip, tai ir rankoms – poilsis, belieka tik iš ant rūšiuotuvo linijos paleistų bulvių išrinkti pažeistas arba kokį akmenuką ir užrišti pilnus sveikų gumbų maišus. Toks darbas jo laukia žiemą. Į pagalbą ūkininkui tuomet ateina ne tik vienas samdytas žmogus, bet ir žmona Giedrė Uosienė.
„Šiaip bulvės yra Rimanto sfera, mano sfera – daržovės“, – šypsojosi ji. Be įprastų pomidorų, agurkų, Giedrės valdose veša krapai, baklažanai, brokoliai, žiediniai, Pekino, Briuselio ir net lapiniai kopūstai. Pastarieji nėra išraiškingo skonio, užtat labai vertingi, sveikos gyvensenos propaguotojai kaip ingredientą juos naudoja gamindamiesi kokteilius su ciberžole, atšaldyta žaliąja arbata, imbieru ir granatu. Darže užaugintų gėrybių nusipirkti žmonės užsuka ir į ūkininkų kiemą.
