„Tą birželio 22-ąją net galva ėmė svaigti. Dvylika metų gyvulius laikome, bet net dvynukų neteko sulaukti“, – džiaugiasi ūkininkė Aušra.
Karvutei Princei – dešimt metų, Aušros ganyklose, kurios šliejasi prie Žuvinto rezervato, ji ganosi trejus metus. Veršiavimosi terminas – pirmosios liepos dienos, tad nors karvutė ir buvo labai stambi, šeimininkė paankstinto veršiavimosi nesitikėjo.
„Kai nuvykau apžiūrėti, jau radau trijulę tvarkingą, mamos švariai nupraustą. Princė anksčiau gimdydavo lengviau, matyt, ir šį kartą taip buvo. Visi karviukai – du veršiukai ir telyčaitė – sveiki, gražūs. Jie mamos pieną žinda savarankiškai, jokių problemų neturiu“, – pasakoja aštuoniolikos karvučių bandos šeimininkė Aušra.
Mažyliai dar palikti prie mamos, kurios tešmuo pritvinkęs pieno, vadinasi, visi pasotinti. Princė, kaip dabar įprasta, buvo apsėklinta dirbtinai. Veršiukai ir telyčaitė į karvę nėra panašūs, jie – kerši, tai yra, maišyti. Jie bus auginami mėsai.
Gausiu ūkio prieaugliu džiaugiasi ir Aušros pagalbininkai, sūnūs Modestas ir Gražvydas.
Pasidomėjome, kaip dažnai pienininkyste besiverčiančius ūkininkus aplanko toks džiaugsmas. Pasirodo, tai – gana retas reiškinys. Kumečių apylinkėse daug metų dirbantis veterinarijos specialistas Sigitas Zubrus sako, kad dvynių pasitaiko dažnai, o trijų jo praktikoje būta tik vieną kartą, prieš gerus dešimt metų Varnagiriuose. Bet vienas iš trejetuko neišgyveno.
Veterinarijos gydytojas iš Venciūnų, Antanas Valenta, galvijų sveikata rūpinasi jau 45 metus, teigia, kad gimstant trynukams jam neteko dalyvauti. Du mažylius karvės dažnai atsiveda ir jie puikiai užauga.
Ilgametė Alovės krašto žemės ūkio specialistė Asta Kisielienė irgi patvirtino tą patį faktą, kad jų krašte tokio gausaus prieauglio neteko sulaukti nė vienam karvių turėtojui.
Pašnekovai juokavo, kad teoriškai gali būti ir keturi veršiukai, nes karvutėms duoti keturi speniai. Juokas juokais, bet toks atvejis yra užfiksuotas 2014 metais Jurbarko rajone. Karvė atsivedė keturis sveikus, po 20 kilogramų sveriančius veršiukus.
