Plenariniame parlamento posėdyje buvo priimti Žemės ir dar 15 įstatymų pakeitimai, svarstyti skubos tvarka.
AM iki 2024 m. siekia įgyvendinti dviejų etapų žemės politikos pertvarką. Seimui jau priėmus pirmojo etapo įstatyminius pakeitimus, AM iš Žemės ūkio ministerijos perėmė žemės valdymo ir naudojimo funkcijas, jai tapo pavaldi Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT).
Be to, nuo ateinančio sausio savivaldybėms bus patikėta valdyti valstybinę žemę jų miestų ir miestelių administracinėse ribose, o valstybinės žemės naudojimo priežiūrą užtikrins Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI).
Pakeitimais numatyta, kad VTPSI pareigūnai turės teisę duoti privalomuosius nurodymus pašalinti nustatytus pažeidimus, netrukdomai patekti į tikrinamas teritorijas ir atlikti reidus prieš tai neįspėjus.
Be to, bus leista nuomotis valstybinės žemės sklypus greta statinių, kurių paskirtis kitokia nei sklypo pagrindinė paskirtis ar naudojimo būdas – įsipareigojus ją pakeisti. Tai, anot ministerijos, leistų valstybinę žemę išnaudoti efektyviau.
Prie apleistų statinių bus suteikiama teisė išsinuomoti jau suformuotus sklypus, prieš tai nustačius terminą, per kiek laiko šiuos objektus sutvarkyti naudojimui pagal paskirtį. Šiuo pokyčiu siekiama mažinti apleistų statinių skaičių.
Be to, nebūtų leidžiama formuoti sklypų ar išsinuomoti valstybinę žemę greta Nekilnojamojo turto registre registruotų statinių ar įrenginių, jei juos pagal teritorijų planavimo dokumentus numatoma griauti. Šalia apleistų objektų tą būtų galima daryti tik jei naudojimui pagal paskirtį užtenka atlikti paprastąjį remontą.
Dar siūloma atleisti nuo atlyginimo už objektų plėtrą ar rekonstrukciją valstybinėje žemėje tais atvejais, kai sklypo nuomininkas įgyvendina atsinaujinančių išteklių energetikos arba su viešojo intereso tenkinimu susijusius projektus. Šiuo metu nuo įmokos valstybės žemės nuomininkai atleidžiami tik jei vykdomas daugiabučių atnaujinimas – kitais atvejais valstybės ir savivaldybės, kurioje žemė nuomojama, biudžetams sumokama po 50 proc. viso atlyginimo.
Kartu, norint paspartinti restitucijos procesą, savivaldybėse, kuriose nebaigtos nuosavybės teisių atkūrimo procedūros, atsiras galimybė nuosavybės teisių atkūrimui skirti ne tik sklypus individualiai statybai, bet ir kitai ūkinei-komercinei veiklai.
Taip pat, savivaldybės, kuriose nebus baigtos nuosavybės teisių atkūrimo procedūros, tapusios valstybinės žemės patikėtinėmis (nuo 2024 m.), nebeturės teisės valstybinės žemės perduoti tretiesiems asmenims (patikėtos valstybės žemės išnuomoti arba suteikti panaudai), kol nebaigs nuosavybės teisių grąžinimo.
Servitutus bus leidžiama nustatyti savivaldybėms – kaip valstybinės žemės valdytojoms miestuose ir miesteliuose – ir valstybinius miškus valdančiai Valstybinei miškų urėdijai. Tuo tarpu NŽT galėtų nustatyti servitutus ir kitų subjektų patikėjimo teise valdomiems žemės sklypams.
Kartu su pertvarka ministerija ketina sukurti Žemės informacinę sistemą, per kurią būtų apdorojami visi su valstybinės žemės valdymu ir naudojimu susiję dokumentai.
Abiejuose pertvarkos etapuose numatyti pakeitimai įsigalios sulig 2024 m. Iki tol dar turi būti įgyvendinta NŽT pertvarka, parengti ir priimti įgyvendinamieji teisės aktai, žemės valdymas perduotas savivaldybėms.
