Ūkininkai virkauja dėl sausros padarinių. Na, skųstis jie įpratę.
Tik šį kartą padėtis rimta, keliolika savivaldybių savo teritorijose paskelbė ekstremaliąją padėtį. Tik Lietuvos mastu ji neskelbiama.
Praėjusią savaitę Nacionalinis krizių valdymo centras priėmė sprendimą, kad poreikio skelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją dėl sausros šiuo metu nėra.
Tokiu sprendimu pasipiktinusiems ūkininkams žemės ūkio ministras K.Navickas paaiškino: ekstremalioji situacija nacionaliniu mastu pirmiausia turi būti skelbiama siekiant skubiai gelbėti žmonių gyvybes ir turtą, o sausra – ne tas atvejis.
Seimo opozicijos atstovai stebisi: argi dėl sausros ne žemdirbių turtas žūsta? Paskelbus ekstremaliąją situaciją jie bent būtų atleisti nuo įsipareigojimų vykdymo, galėtų tikėtis lengvatinių paskolų.
Štai čia ir yra ekstremaliosios situacijos esmė – pinigai.
Šiuo metu valstybės lygio ekstremalioji situacija paskelbta dėl masinio užsieniečių antplūdžio ir – nepatikėsite – dėl Gedimino kalno.
Nepaprastoji padėtis dėl migrantų Baltarusijos ir Rusijos pasienyje atšaukta gegužės 2-ąją, tačiau ekstremalioji situacija liko galioti. Kodėl?
Prisiminkime, kiek skandalų kilo dėl konteinerinių namelių, tvorų, maitinimo paslaugų pirkimo, kai migrantai ėmė veržtis per sieną. Buvo mėginama pasiteisinti skuba, ekstremaliąja padėtimi.
Beje, kai nuo Gedimino kalno pradėjo slinkti nuošliaužos ir dar 2017 metais buvo paskelbta ekstremalioji situacija, iki šios dienos Vilniaus ir visos Lietuvos simbolio tvarkybai išleista apie 15 mln. eurų.
Bet specialistai rimtais veidais tikino: dabar sausra, bet prasidėjus lietingam laikotarpiui ekstremalioji situacija gali dar labiau suekstremalėti. Ir papildomos 48 mln. eurų sąmatos Gedimino kalno pietrytiniam šlaitui tvarkyti, net naujam keltuvui pirkti ilgai laukti neteko. Juk padėtis rimta, skuba būtina.
O ką ūkininkai? Paskelbus ekstremaliąją padėtį jie prašytų atleisti nuo įsipareigojimų vykdymo, lengvatinių paskolų.
Taigi jokio pinigo. Nejaugi skirsi milijonus dažams nurudavusiai žolei nudažyti?
