Pasak jo, trečiadienio ryto duomenimis, patvirtina paraiškų už 2,81 mln. hektarų – 96,8 proc. visų deklaruojamų plotų. Apie 86 tūkst. hektarų ūkininkai įbraižė sistemoje, tačiau šiam plotui paraiškos dar nepatvirtintos.
„Deklaravimas įvyko ir gana sėkmingai“, – trečiadienį Seimo Kaimo reikalų komitetui 2023 m. pasėlių deklaravimą įvertino E. Giedraitis.
„Panašu, kad šiemet viršysime tuos beveik 2,9 mln. (pernai deklaruotų hektarų – ELTA), nes jei bus patvirtinta tai, kas buvo įbraižyta, turėsime 2,92 mln. hektarų“, – teigė jis.
Pasėlių deklaravimas turėjo baigtis pirmadienį, tačiau Žemės ūkio ministerija leido pavėluotai – iki birželio 30 d. – paraiškas pateiksiantiems ūkininkams nebus mažinama išmokų suma, kuri, kiekvieną vėlavimo dieną turėjo mažėti po 1 proc.
Sulig naujuoju Lietuvos žemės ūkio strateginiu planu, nuo šių metų neliko žalinimo išmokos. Vietoje to, ūkininkai gali pasididinti tiesiogines išmokas dalyvaudami vienoje iš 10 klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingų sistemų – vadinamųjų ekoschemų.
Viceministro teigimu, populiariausios buvo neariminės veiklos, augalų kaitos, tarpinių augalų ekoschemos.
„Populiariausia buvo neariminė veikla, padeklaruota 250 proc. daugiau nei planuota. Augalų kaita – 206 proc., dvigubai viršyta. Tarpiniai augalai (įsėliai, posėliai, tarpiniai per žiemą) – 170 proc. planuotų, sertifikuota sėkla – 52 proc. planuotų“, – informavo E. Giedraitis.
Pasak jo, tarp negamybinių veiklų populiariausia buvo žaliasis pūdymas – jo deklaruota 76 tūkst. hektarų, kuomet anksčiau būdavo apie 10 tūkst. hektarų.
Tuo metu kraštovaizdžio elementų ūkininkai deklaravo tik 7 proc. to, kiek planavo ministerija.
„Ūkininkai labiau rinkosi medingų augalų arba daugiametes juostas, atitinkamai 60 ir 90 proc. Bendrai tai yra 8 tūkst. hektarų. Perėjimą prie ekologinių rinkosi 27 proc. planuotų, tai yra atsilikimas“, – teigė E. Giedraitis.
Ekologinį ūkininkavimą, anot viceministro, pasirinko 70 proc., ekstensyvų ganymą – 86 proc. ūkininkų, lyginant su ministerijos planu.
