Tai viena didžiausių žemės ūkio technologijų ir inovacijų paroda Lietuvoje, kurią birželio 20–21 dienomis surengė įmonė „Linas Agro“. Žemės ūkio bendrovės „Labūnava“ laukuose ji atlieka mokslinius tyrimus, o jų rezultatais pasidalino su ūkininkais.
Būtina skaičiuoti
Keturis ūkius vienijantis kooperatyvas „Vfarm Agro“ apie 330 hektarų žemės skiria bulvėms. Iš jų 200 hektarų šiemet ūkiai apsodino maistinėmis, 100 hektarų – sėklinėmis ir apie 30 hektarų – ankstyvųjų veislių bulvėmis. Dar 1000 hektarų kooperatyvo nariai yra apsėję grūdinėms kultūroms.
„Kooperuojamės. Ūkininkauti kitaip neįmanoma, – patikino Žemaitijoje, netoli Klaipėdos ūkininkaujantis „Vfarm Agro“ kooperatyvo narys Evaldas Vasiliauskas. – Neužtenka vieno traktoriaus ir padargų visiems „gyvenimo atvejams“: darbų yra daug, vienokios technikos reikia bulvėms, kitokios – grūdams. Be to, bulves auginant apskritai reikia daug įrangos“.
Anot Evaldo, tvarumas yra neatsiejamas nuo žemės ūkio veiklos. „Mes tvariai ūkininkaujame jau kone 15 metų. Investicija į kiekvieną hektarą yra tiksliai apskaičiuojama: ir trąšos beriamos ypač tiksliai, ir augalų priežiūros priemonės purškiamos – taip pat.
Dabartinė žemės ūkio politika, kurią vykdo Žemės ūkio ministerija, labiau sutelkta į ekologinę žemdirbystę, bet anaiptol ne visi ūkiai gali jos imtis – neišsilaikytų. Užtat yra kitas pasirinkimas – tvarus ūkininkavimas“, – patikino ūkio agronomas E.Vasiliauskas.
Jo šeima ūkininkauja 350 hektaruose žemės. Anot Evaldo žmonos Živilės, taip pat agronomės, maistinės bulvės yra auginamos pagal išskirtinę, įstaigos „Ekoagros“ sertifikuotą technologiją ir yra ženklinamos „Nacionalinės kokybės produktas“ ženklu. O tai reiškia, kad kokybė yra pagrindžiama ir laboratoriniais tyrimais.
Perėmė tėvo ūkį
„Tėtis Albinas Rimkevičius padėjo ūkininkauti prieš porą dešimtmečių, o mes tai tęsiame“, – sakė prieš trylika metų ūkį perėmusi jo dukra, žemės ūkio ekonomistė Jovita Žotkevičienė. Kauno rajone, Čekiškio seniūnijoje ji augina rapsus bei javus.
Pasak Jovitos, tvarumas ūkyje neišvengiamai susijęs ir su žemės įdirbimo technologijomis, ir su augalų apsaugos priemonių išpurškiamais kiekiais. „Svarbu parinkti optimalias – tinkamiausias tręšimo normas, įvertinti, keik jų augalams reikia.
Pastaraisiais metais tas tręšimo normas „pakoregavo“ ir kainos, nes anksčiau kai kurie ūkininkai mažiau kreipė dėmesį, kiek jų išbers, dabar gi visi „optimizuoja“ planus – beria trąšų mažiau nei reikėtų, nes jos vis dar labai brangios.
Anot Jovitos, net ir per sausrą augalai, kurie yra teisingai patręšti bei gavo laiku mikroelementų, sunkesnėse žemėse išsilaikė neišdžiuvę.
Pirmenybė – tvarumui
Kelio atgal nėra – tvarumas ir naujos technologijos yra neatsiejamos nuo žemės ūkio ūkio veiklos.
Tai paliudijo ir „Linas Agro“ prekybos direktorius Raimundas Surdokas.
„Žemės ūkyje nėra vienodų metų – nėra vienos technologijos, kuri veiktų besikeičiant gamtos sąlygoms. Pasirinkus tvarumo kryptį tenka išmokti viską atlikti ūkiškai ir gebėti tiksliai skaičiuoti: pasirinkti agrotechnologiją, investuoti į techniką, domėtis naujomis technologijomis, rinkos bei ekonomikos tendencijomis – taip pat.
Tvarus ūkis pirmiausia yra ekonomiškas, o to pasiekiama ir pačiam ūkiui, ir visuomenei priimtinomis aplinkai draugiškomis priemonėmis“, – teigė R.Surdokas.
Kiek tokiam ūkininkų pasirinkimui gali pagelbėti „Linas Agro“ įmonė?
„Ūkininkavimui įtaką daro gamta, paties žmogaus pasirenkamos priemonės, o įmonės agrotechnologiniame procese gali padaryti apie 20 proc. įtakos.
Ne šiaip sau tapti verslo partnerėmis kviečiame patikimas, garsias tarptautines įmones bei vietines bendroves, kuriančias naujus produktus bei technologijas. Dirbdami kartu – atlikdami laukuose bandymus, vertiname, ar technologijos pasiteisina bei kokią įtaką padaro derliui.
„Labūnavos“ žemės ūkio bendrovė yra viena iš tų, kuri dirba pagal naujausias agrochnologijas ir vertina tai, kokią jos įtaką daro dirvožemiui“, – sakė R.Surdokas.
Mikroelementai, sėklos, trąšos, augalų apsaugos produktai – tai lyg „maisto davinys“ žemei, kurį tenka ypač atidžiai paskirstyti, pasitelkus modernią techniką.
Išmanioji sistema
„Linas Agro Group“ prklausanti bendrovė „Geoface“ ūkininkams siųlo ir skaitmeninę žemės ūkio valdymo programą.
Išmanioji sistema „Geoface“ suteikia galimybę bet kuriuo paros metu, nuotoliniu būdu stebėti pasėlių būklę, įvertinti problemines lauko vietas, planuoti tręšimą bei purškimą ir taip efektyviau atlikti kasdienius darbus.
„Skaitmenizacija neaplenkė žemės ūkio. Derliaus norima kasmet vis didesnio, bet pasiekti tai stengiamasi kuo mažesnėmis sąnaudomis. Būtina skaičiuoti ir išlaidas, ir pajamas, atsižvelgti ir į teisės aktų reikalavimus.
Ūkininkai juk turi naudoti produktus taip, kaip yra nurodyta – kada, kiek tiksliai purkšti.
Mes sukūrėme programą, kurioje ūkininkai viską registruoja. Savo ruožtu programa įspėja, jei prasilenkiama su nustatytomis tręšimo ar purškimo normomis.
Be to, duomenis apie purškimo laiką bei naudotas priemones, naudojantis programa, paprasta nusiųsti kontroliuojančioms valstybės institucijoms. Užgaištama vos keletas minučių, kol užpildomi lauko istorijos bei kiti duomenys. Reikalavimai juk vis griežtėja – skiriamas vis trumpesnis laikas duomenims pateikti“, – sakė „Geoface“ vadovas Giedrius Žiūraitis.
Parama – bendruomenėms
Pasak „Linas Agro“ rinkodaros vadovės Aurimės Rinkevičiūtės, renginys „Grūdo kelias“, kuriame yra galimybė apžiūrėti bandymų laukus, yra skirtas įmonės klientams – ir produktų tiekėjams, ir ūkininkams.
„Mes perėmėme tradiciją, kurią anksčiau turėjo „Kauno grūdų“ bendrovė. Ji organizuodavo šį renginį, tad ir mes šiemet pirmą kartą sukvietėme į jį svečius.
„Linas Agro“ ir anksčiau organizuodavo lauko dienas, ir dabar tai darome. Šiemet jas iš viso turėsime penkias. Jų metu ūkininkams rodome būtent „Dotnuvos Seeds“ sėklų bandymus – ir naujų veislių, ir esamų veislių, vertiname jų derlingumą, atsparumą ligoms.
Tuo tarpu „Grūdo kelias“ renginyje ūkininkams parodėme bandymus, kuriuos atliekame būtent „Labūnavos“ žemės ūkio bendrovės laukuose – kviečių, rapsų bei pupų. Tai darome kartu su VDU Žemės ūkio akademija.
Mūsų klientai pamatė šiuo metu vykdomų bandymų rezultatus, o ir pati bendrovė „Labūnava“, naudodama savo pasirinktas technologijas, atsižvelgia ir į „Linas Agro“ rekomendacijas“, – sakė Aurimė.
„Grūdo kelio“ šventėje ūkininkams ir birželio 20-ąją, antradienį, buvo parengta specialių technologinių paketų, jų buvo ir trečiadienio šventėje.
Renginio metu vyko trąšų, mikroelementų, augalų apsaugos priemonių aukcionas.
Tai socialinė iniciatyva: ūkininkai birželio 20-osios renginyje aukciono būdu įsigijo produktų, už kuriuos gauti pinigai bus skirti neįgaliųjų meniniu ugdymu besirūpinančiai regioninei organizacijai „Angelų sodai“. Iš viso jie paaukojo net 4500 eurų.
Būtent šią organizaciją „Linas Agro“ pasirinko todėl, kad ši įmonė yra nusprendusi remti kaimo bei regionų bendruomenes.
Birželio 21-ąją į „Grūdo kelio“ renginyje ūkininkai per aukcioną paaukojo net 7200 eurų, kurie bus skirti organizacijos „Lietaus vaikai“ Panevėžio skyriui.
Iššūkius barsto gamta
Pasak „Linas Agro“ bendrovės vadovo Tomo Pučkio, „Grūdo kelio“ projektas yra unikalus dėl kelių priežasčių.
„Tai vienas didžiausių žemės ūkio renginių Lietuvoje, kur vienoje vietoje galime pristatyti visas naujausias, pažangiausias žemės ūkio technologijas ir produktus. Ir tai darome ne iš vadovėlių ar nuogirdų – viskas, apie ką kalbėjome, per renginį, yra paremta mūsų pačių praktika.
Visus metus „Grūdo kelio“ platformoje, bendradarbiaudami su mokslininkais, vykdėme ir tebevykdome įvairius bandymus. Mūsų tikslas – atrasti šiuo metu efektyviausius produktus ir sprendimus žemės ūkyje tam, kad, sunaudodami mažiau, užaugintume daugiau.
Šiemet tai ypač svarbu, nes žemės ūkiui oro sąlygos labai nepalankios. Užsitęsusi sausra yra didžiulis galvos skausmas mums visiems. Ir visi kartu turėsime surasti būdus, kaip su šiais padariniais tvarkytis. Esame visiškai vieni nuo kitų priklausomi, tad didžiausias mūsų interesas, kad ūkininkams sektųsi“, – sakė T.Pučkis.
