Saugumu rūpintis ne per anksti
Nors anketą populiariausiuose socialiniuose tinkluose gali susikurti vyresni nei 13 metų vaikai, realybė kitokia: jas sukuria patys tėvai arba vaikai tą padaro be tėvų žinios. Išties, socialiniai tinklai, kompiuteriniai žaidimai ar vaizdo įrašai vaikams atveria galimybes bendrauti, sužinoti daug įdomių dalykų, susipažinti, susirasti bendraminčių. Kita vertus, socialiniai tinklai turi ir tamsiąją pusę – kelia realų pavojų duomenų ar paties vaiko saugumui.
Telekomunikacijų bendrovės „Telia“ ekspertai primena, jog socialiniai tinklai – ne vien tik pramogos ir bendravimas su draugais. Vienas iš pagrindinių soc. tinklų tikslų yra iš vartotojų išgauti kuo daugiau asmeninės informacijos ir ją panaudoti reklamai.
Kiek kartų esate pastebėję, jog užtena atsidaryti vos vieną siūlomą įrašą, ir tolesnis srautas tampa aiškus – algoritmai sudėlioja informaciją taip, kad panašios reklamos traukia viena kitą kaip magnetas. Ironiška tai, kad visą informaciją apie save pateikiame mes patys. Kiekvienas patiktukas ar statuso pasikeitimas nusėda į duomenų bazes ir paskui yra panaudojamas rinkodaros tikslais.
Ekspertai primena ir tai, jog vaiko saugumu internete pirmiausia turėtų pasirūpinti tėvai. Nusprendus, kad vaikas yra pakankamai subrendęs naudotis socialiniais tinklais, viena galimybių – vaiko telefone sukurti pagrindinę paskyrą naudojant „Google Family Link“ ir „Family Sharing“, kur tėvai gali įjungti bendrą turinio filtravimą. „Apple“ įrenginių vartotojai gali pasinaudoti vaiko telefone esančiais „Screen Time“ nustatymais, aktyvuoti „Content & Privacy Restrictions“ funkciją ir jos parinktyse nustatyti, kokį turinį ir programėles blokuoti. „Android“ įrenginių savininkai tai gali atlikti „Google Family Link“ programėlėje įjungę „SafeSearch“ funkcionalumą.
Ne mažiau svarbu vaikui nuo pat pirmų žingsnių skaitmeniniame pasaulyje paaiškinti, kad turinį internete būtina vertinti kritiškai, patikrinti keliuose šaltiniuose. Sykiu padėti suprasti, kas yra netinkamas turinys ir kaip elgtis tokį aptikus.
„Telia“ socialinės iniciatyvos „Augu internete“ mentoriai savo pamokose moksleivius moko kaip kurti saugią interneto aplinką drauge, apie netinkamą turinį pranešant platformoje „Švarus internetas“. „Telia“ ekspertai tiki, jog už saugumą internete esame atsakingi visi, todėl ragina kiekvieną pranešti apie netinkamą turinį.
Laikosi kelių taisyklių
Keturiolikmetis vilnietis Jonas internete kasdien praleidžia po kelias valandas: naršo socialiniuose tinkluose, žiūri vaizdo įrašus arba žaidžia kompiuterinius žaidimus. Kaip pasakojo Jonas, socialiniuose tinkluose jis su bendraamžiais daugiausia bendrauja uždarose grupėse, kur laikosi kelių taisyklių: nesileidžia į asmeniškus pokalbius ar diskusijas, ypač su nepažįstamais žmonėmis, iš kurių anketų neįmanoma suprasti, kas tai per asmuo ar kokio jis amžiaus.
Informaciją, kuri patraukė dėmesį, Jonas tikrina keliuose šaltiniuose, tą pataria ir kitiems – nepasitikėti vienu žmogumi ar bet kuo, kas parašyta internete, visą informaciją tikrinti, palyginti, jei vis tiek kyla klausimų ar abejonių, pasikalbėti su draugais, tėvais ar kitais žmonėmis, kuriais pasitiki.
Jis pats pasakojo žaidimus žaidžiantis tik patikimose svetainėse, kurios naudojamos visame pasaulyje. Žaidimų ar vaizdo įrašų iš neaiškių svetainių į savo telefoną ar kompiuterį nesisiunčia, be to, naudoja patikimą slaptažodį, antivirusinę programą.
Apie pavojus internete Jonas pasakojo sužinojęs mokykloje, daug domisi ir pats – žiūri vaizdo įrašus internete ar skaito viešojoje erdvėje.
Nors pasitiki savo žiniomis, Jonas tikina, jog jei pastebėtų, kad jo informacija ar asmeniniai duomenys nutekinti, buvo įsilaužta į paskyrą, nebijotų informuoti suaugusį žmogų. Susidūręs su patyčiomis, išsaugotų visas internetinio skriaudėjo žinutes, pats į jas neatsakinėtų, tačiau informuotų tėvus, nes supranta, jog vienam išspręsti tokias problemas kaip virtualios patyčios ar duomenų vagystės – per sudėtinga.
Socialiniuose tinkluose Jonas laikosi ir dar vienos taisyklės: niekada nenurodo tikslios gyvenamosios vietos, nekelia savo ar šeimos nuotraukų, nenurodo tėvų darboviečių.
Didžiausi Jono įvardyti pavojai internete:
1. Internetinės draugystės.
2. Kenkėjiški failai, atsisiųsti per socialinius tinklus (pavyzdžiui, nemokami žaidimai). Jis pats tokių nuorodų neatidaro ir nerekomenduoja kitiems, verčiau siūlo naudotis žinomomis, legaliomis platformomis.
3. Patyčios internete. Nors pats nesusidūrė, žino, jog tokios egzistuoja, ypač uždarose grupėse socialiniuose tinkluose.
4. Asmeninės informacijos rinkimas piktybiškais tikslais.
5. Kenkėjiški failai, užmaskuoti kaip (dažniausiai mokami) žaidimai, programos.
6. Prarastų socialinių tinklų paskyrų atkūrimo apgavystės. Pavyzdžiui, prašoma sumokėti, kad žmogus atkurtų nulaužtą paskyrą. Tokiais atvejais būtina informuoti tėvus arba kitą žmogų, kuriuo pasitikima.
Jono patarimai, kaip apsisaugoti nuo grėsmių internete:
1. Draugaujant su asmenimis, kurių nepažįsti tikrame gyvenime, neatskleisti per daug informacijos apie save.
2. Būtinai naudoti patikimą antivirusinę programą.
3. Apie patyčias pranešti patikimam asmeniui, pavyzdžiui, mokytojui ar tėvams.
4. Pagalvoti, koks pavojus gali kilti atskleidus asmeninę informaciją, ypač tokią jautrią kaip socialinių tinklų, elektroninio pašto ir kiti slaptažodžiai.
5. Nerizikuoti atsisiųsti nemokamų žaidimų ar programų versijų, nes vėliau gali paaiškėti, kad jie iš tiesų kainuoja.
6. Apie savo paskyrą diskutuoti tik su oficialia svetainės pagalbos komanda.
7. Nerašyti kitiems žmonėms to, ko nenorėtum išgirsti apie save – nesityčioti ir nežeminti kitų.
Pamokoje – apie saugų naudojimąsi internetu
„Telia“ ekspertai rūpinasi jaunųjų internautų saugumu internete, todėl parengė pamoką vaikams „Augu internete“. Jos metu ekspertai mokyklose su vaikais kalbasi apie įrenginių saugumą ir pagarbų bei atsakingą elgesį internete; kaip atpažinti virusu užkrėstą el. laišką arba SMS; kuo gresia prisijungimas prie nesaugaus „Wi-Fi“ tinklo; į ką atkreipti dėmesį siunčiantis programėles; kokios informacijos apie save geriau neviešinti ar ką daryti tapus elektroninių patyčių auka.
Kibernetinio saugumo galima mokytis ir žaidžiant. „Spoofy“ – nemokamas kompiuterinis kibernetinio saugumo žaidimas, skirtas ne tik 5–10 m. vaikams, bet ir jų tėvams, globėjams ar mokytojams. Jame galima smagiai susipažinti su privatumo apsaugos ir slaptažodžių svarba; atsakingu elgesiu socialiniuose tinkluose; pavojais, tykančiais internete: kaip jų išvengti ar kaip elgtis su jais susidūrus.