„Praleistų skambučių skaičius ne darbo valandomis tikrai labai didelis, ypatingai šeštadieniais. Todėl priėmėme sprendimą plėsti savo darbo laiką ir būti dar labiau prieinamiems“, – ketvirtadienį žurnalistams teigė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė.
„Tikiu, kad mūsų visuomenės nuostatos keičiasi. Žmonės pasitiki, ieško pagalbos. Tai yra svarbu. Esame bendruomenė, turime būti jautrūs ir empatiški kitiems. (...) Prailginus darbo laiką, vaiko teisių gynėjai galės atsakyti į dar didesnį paklausimų skaičių, suteikti daugiau naudingų patarimų“, – pridūrė ji.
Anot I. Skuodienės, vaiko teisių linija darbą pradėjo prieš dvejus metus – 2022 metų lapkritį. Per pirmuosius veiklos metus į organizaciją kreipėsi daugiau kaip 8 tūkst. žmonių, antraisiais metais skambučių skaičius išaugo iki 14 tūkstančių.
„Prailginę darbo laiką, fiziškai daugiau konsultantų neturėsime, tačiau apjungėme du skyrius, taip praplečiant jų veikimo galimybes. (...) Per dieną turime apie 60–70 užklausų. Labai išaugo pačių vaikų skambučių skaičius“, – pažymėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė.
„Taip pat atpažįstamumas, kad tai yra vaiko teisių pažeidimas ūgtelėjo sparčiai. Jeigu 2020–2021 metais nuo bendro pranešimų skaičiaus pasiteisindavo virš 40 proc. vaiko teisių pažeidimų, dabar tas skaičius siekia apie 70 procentų. Žmonės geriau atpažįsta, aiškiau supranta“, – pasakojo ji.
Pastebima, kad aktualiausios konsultacijų temos – tėvų nesutarimai su vaiku bei galimybė pranešti apie galimus vaiko teisių pažeidimus. Vaikus labiausiai domina klausimai, susiję su santykiais tarp bendraamžių arba šeimoje, taip pat patyčių tema. Sulaukiama pranešimų dėl rusakalbių šeimų Kaip ir iki šiol, vaiko teisių gynėjams bus galima ne tik skambinti numeriu 0 800 10 800, bet ir rašyti elektroniniu paštu ar realiais pokalbiais internetu. Be to, norint pranešti apie galimą pažeidimą, vaiko teisių gynėjų interneto svetainėje galima užpildyti formą. Kaip pažymi I. Skuodienė, Vaiko teisių linija konsultacijas teikia ir užsienio kalbomis.
„Atsižvelgiant į karo situaciją, turime ir rusų, ir anglų kalbą. Yra pranešimų dėl šeimų, atvykusių iš Baltarusijos, Rusijos ar Ukrainos. Į juos reaguojame“, – tikino tarnybos direktorė.
„Kalbant apie ukrainiečius, žmonės atvyko iš nepaprastos situacijos, išgyvena įvairius jausmus, tikrai yra situacijų, kai ir vaikams, ir suaugusiems reikia pagalbos. Negalėčiau išskirti, kad užsieniečiai vaikai yra diskriminuojami, neįtraukiami ar išstumiami. Ukrainos karo situacija yra jautri, todėl yra reaguojama, norima padėti. Tačiau mokyklose vaikai patiria stresą, jiems reikia papildomos pagalbos“, – aiškino ji.
Tarnybos duomenimis, kiekvieną mėnesį konsultacijų centro darbuotojai užpildo apie 200 pranešimų apie galimai pažeidžiamas vaiko teises, iš kurių vidutiniškai 10 pranešimų būna gauti iš pačių vaikų.
