Ekranų naudojimas vaikystėje ir paauglystėje: neraminančios tendencijos ir rekomendacijos tėvams

Remiantis naujaisiais paauglių gyvensenos ir elgsenos (angl. Health Behaviour in School-aged Children, santr. HBSC) duomenimis, probleminiu socialinių tinklų naudojimu pasižymi maždaug pusė 5–11 kl. moksleivių, dar aštuntadaliui būdinga ir didelė priklausomybės nuo socialinių tinklų rizika. Šie skaičiai išties verčia sunerimti – HBSC duomenys taip pat rodo, kad didelę priklausomybės nuo socialinių tinklų riziką turintys paaugliai yra labiau linkę vartoti alkoholį ir rūkyti, jiems būdingi ir prastesni psichologiniai rodikliai – šie paaugliai dažniau būna nepatenkinti gyvenimu, dažniau pasižymi žema psichologine gerove, turi didesnę tikimybę nesijausti laimingais ir didesnę riziką patirti nerimą. Šie paaugliai taip pat dažniau nepakankamai miega, jų miego kokybė dažniau būna prasta.

„Viena vertus, svarbu suprasti, kad socialiniai tinklai yra vienas iš labai svarbių kasdienybės elementų. Jie sudaro sąlygas greičiau ir plačiau bendrauti bei dalintis informacija. Tačiau kita vertus, mokslinių tyrimų rezultatai nuosekliai rodo, kad pernelyg intensyvus socialinių tinklų naudojimas arba savotiškas „paskendimas“ tinklų žinutėse ir vaizduose tiesiogiai siejasi su prastesne savijauta ir nepalankiais sveikatos sprendimais. Be to, socialinių tinklų algoritmai yra tikslingai nukreipti į tai, kad naudotojai praleistų kuo daugiau laiko jų platformose ir tai yra visiškai nekontroliuojama. Dėl to tampa ypač svarbu formuotis sveiką santykį su šiomis technologijomis, kad žmonės naudotųsi technologijomis, o ne jos naudotųsi žmonėmis. Ir ypač – jaunais žmonėmis. Dar viena subtilybė yra tai, kad socialiniai tinklai formuoja madas ir trendus, kurie ne visada yra naudingi konkrečiam žmogui – pavyzdžiui, pašiepiantis elgesys, klaidingi faktai arba sveikatai nepalankūs sprendimai“, – komentuoja HBSC vyriausiasis tyrėjas, prof. dr. Kastytis Šmigelskas.

Remiantis Pasaulio Sveikatos Organizacijos rekomendacijomis, vaikai iki 2 metų neturėtų leisti jokio laiko prie ekranų, o 3–5 metų vaikams derėtų leisti naudotis ekranais ne ilgiau nei 1 valandą per dieną. Naujausi moksliniai tyrimai tik patvirtina šių rekomendacijų svarbą – nustatyta, kad perteklinis laikas prie ekranų ankstyvoje vaikystėje gali daryti įtaką vėlyvesnei vaikų raidai. Taip pat, tyrimai rodo, kad jauname amžiuje nesaikingai prie ekranų leidžiamas laikas gali sudaryti sąlygas vystytis ir obsesiniam kompulsiniam sutrikimui.

„Paskutiniais metais gausėjantys neuromoksliniai tyrimai rodo, kad perteklinis socialinių medijų naudojimas gali neigiamai paveikti smegenų sritis, atsakingas už emocijų reguliavimą ir elgesio kontrolę. Tiesa, pastebima, kad tėvai patys dažnai naudoja telefonus kaip būdą nuraminti net ir labai mažus, 2–4 metų vaikus, ar apdovanoti juos už gerą elgesį. Nors tai ir gali atrodyti kaip efektyvi priemonė vaiko elgesio kontrolei, vis tik tai taip pat gali turėti ilgalaikių neigiamų pasekmių. Todėl ypač svarbu, kad vaikai, kurių smegenys dar vystosi, socialinių medijų turinį vartotų labai saikingai“, – pasakoja HBSC tyrėja, medicinos psichologė Laura Šalčiūnaitė-Nikonovė.

Kad ir kaip būtų, šiais laikais ekranų neišvengsime – kažkuriuo metu vaikui vis dėlto reikės telefono, kompiuterio ar planšetės. Todėl yra svarbu ne tik sekti prie ekranų praleidžiamą laiką, bet ir koks turinys yra vartojamas.

„Pastaraisiais metais, ko gero, populiariausias turinys jaunuoliams tapo trumpojo turinio vaizdo įrašai (pvz., „TikTok“, „Instagram Reels“). Tokie nuolat besikeičiantys, keliolika sekundžių trunkantys, spalvoti ir išraiškingi filmukai yra tarsi apdovanojimas smegenims. Juos žiūrint, galvos smegenyse gausiai išsiskiria neurotransmiteris dopaminas, kuris sukelia malonumą ir yra svarbus priklausomo elgesio formavimuisi. Laikui bėgant, šios dopamino bangos mažina motyvaciją užsiimti kitomis veiklomis, kurios nebeužtikrina tokio greito pasitenkinimo, taip prastėja dėmesio išlaikymas. Dėl to mokymasis, knygų skaitymas ar 45 minučių dėmesio sutelkimas pamokoje gali tapti nuobodūs ir fiziškai sudėtingi. Tai gali kelti mokymosi sunkumų mažinant dėmesio koncentraciją ir gebėjimą susikaupti“, – pasakoja psichologė Laura.

„Telia“ įvairovės ir įtraukties vadovė Julija Markeliūnė primena ir apie tai, kad technologijos gali būti naudojamos prasmingai bei turiningai.

„Internetą vaikai tikrai naudoja ne tik pramoginiais, tačiau ir ugdymo tikslais – mūsų kaip suaugusiųjų užduotis yra nukreipti juos, kad ekranų laikas būtų naudojamas maksimaliai kokybiškai. Turime labai daug gerų pavyzdžių, kai vaikai internete laiką leidžia prasmingai. Pavyzdžiui, mūsų kolegės trylikametė dukra „Duolingo“ pagalba mokosi korėjiečių kalbos. Interneto pagalba ji dar ir lavina savo muzikinius įgūdžius. Todėl labai svarbu su vaikais apie internetą kalbėti ne vienareikšmiškai, o taip pat ir draudimus taikyti pamatuotai ir protingai. Jeigu uždėsime bendrą ekrano laiko ribojimą, tikėtina, kad vaikai jiems suteiktas 20 min. mieliau išnaudos „Tik-tok“ turiniui, o kalbų mokymasis nueis į antrą planą“, – dalinasi „Telia“ ekspertė.

Nors gali atrodyti, kad į paauglių prie ekranų praleidžiamą laiką galima žiūrėti atsainiai nei į mažų vaikų, vis dėlto derėtų atsižvelgti, kad paauglystėje perteklinis socialinis tinklų naudojimas gali kelti ne mažiau iššūkių jų sveikatai ir gyvensenai.

„Ilgalaikis socialinių tinklų naudojimas gali sukelti miego sutrikimus, sunkiai atsitraukiant nuo telefono prieš naktį nusikelia užmigimo laikas. Jei kitą dieną reikia keltis į mokyklą, sumažėja miego laikas ir kokybė, todėl vaikas jaučiasi labiau pavargęs, išsiblaškęs, gali nukentėti ir emocinė savijauta. Bendrai tyrimai rodo, kad socialinių medijų naudojimas gali būti siejamas ir su padidėjusia depresiškumo, nerimo, vienišumo rizika. Socialinių medijų turinys dažnai pateikia nerealistiškus tobulų gyvenimų, kūnų ir santykių vaizdinius, kurie gali jaunuoliams sukelti savivertės klausimų, stiprinti nepasitenkinimo savo kūnu, gyvenimu ar kitomis sritimis, jausmus. Socialinės medijos gali būti gausios agresijos – šiais laikais patyčios taip pat yra persikėlusios į elektorinę erdvę; galima žalingo vaizdinis turinio, pvz., smurtinių vaidų, ekspozicija. Visi šie veiksniai taip pat gali neigiamai veikti psichiką“, – pasakoja psichologė Laura.

Tam, kad jaunoji kartą turėtų sveiką santyki su technologijomis, didelė atsakomybė tenka jų tėvams. Visų pirma, derėtų susipažinti su galimybėmis riboti ekranų ir tam tikrų programėlių laiką. Nors oficialių rekomendacijų kiek laiko prie ekranų reikėtų praleisti vyresniems paaugliams ir nėra, tyrimai aptinka, kad su pirmaisiais iššūkiais paaugliai susiduria kai ekranų laikas viršija 3 valandas per dieną. Taip pat svarbu ir turėti kuo pakeisti šį laiką – laisvas laikas nuo ekranų galėtų būti skiriamas fizinėms veikloms, ypač turint omeny, kad HBSC tyrimo duomenimis, Lietuvos paaugliai pasižymi itin prastais fizinio aktyvumo rodikliais. Žinoma, svarbiausia į visa tai įtraukti ir pačius vaikus.

„Draudimai ir ribojimai be paaiškinimo gali sukelti tik didesnį pasipriešinimą, todėl būtina kalbėtis apie tai, kodėl jaunuolio „sėdėjimas telefone“ jums kelia nerimą ir rūpestį, ir kartu ieškoti sprendimų. Galiausiai, kviečiu pastebėti ir mus pačius, suaugusiuosius. Vaikai dažnai modeliuoja suaugusiųjų pavyzdžius, tad reikėtų pasitikrinti, ar patys nesėdime prie vakarienės stalo su telefonu rankose, ar kai vaikai kviečia mus praleisti laiką kartu, neiškeičiame to į socialinius tinklus“, – pataria psichologė Laura.

„Telia“ ekspertai taip pat primena, kad kaip ir bet kurioje kitoje temoje svarbiausia nuoširdus ryšys tarp vaikų ir jų tėvelių. Galbūt geriau negu ekrano laiko ribojimas programėlėmis suveiks jaukus vakaro praleidimas drauge? Kurkite tradicijas – tokias kaip stalo žaidimų ar kaukių vakarėlis, išeikite su vaikais pasivaikščioti į lauką, pagaminkite niekada neragautą vakarienę, o į bendrą veiklą įterpkite ir diskusiją, apie prasmingą laiko praleidimą kartu, bei kitas alternatyvas ekrano laikui.

Pabaigai „Telia“ ekspertai pabrėžia, kad kalbėtis apie vaikų saugumą ir kokybišką laiką internete niekada nebūna nei per anksti, nei per vėlai. Kalbėdami apie realias situacijas, stenkitės apjungti tam tikras temas. Pavyzdžiui, jeigu kalbate apie grėsmes bendraujant su nepažįstamaisiais, pakalbėkite ir kaip tos pačios grėsmės atrodo socialinėje erdvėje. Na, o jeigu patiems pradėti kalbą nedrąsu – visada galite pakviesti Telia mentorius savanorius pravesti saugaus interneto pamoką į jūsų vaiko klasę. Užtenka parašyti mums el. laišką paštu auguinternete@telia.lt