Socialiniai tinklai gali turėti neigiamą įtaką ir savivertei bei pasitikėjimui savimi. Matant tobulus kitų žmonių kadrus darosi vis sunkiau tuos kadrus vertinti kritiškai. „Telia“ ekspertai primena, kad socialiniuose tinkluose matomi kadrai toli gražu nėra kitų žmonių kasdienybė, o tik kruopščiai atrinkti ir neretai filtrais patobulinti kadrai.
Dėl šių priežasčių yra itin svarbu, kad vaikai, tėvai ir mokytojai būtų tinkamai informuoti apie socialinių tinklų poveikį ir grėsmes ir galėtų nuo jų apsisaugoti.
Socialinių tinklų vartojimo paplitimas tarp vaikų ir paauglių
Per pastarąjį dešimtmetį, paauglių naudojimasis socialiniais tinklais masiškai išaugo – tyrimų duomenimis, paaugliai naudodamiesi socialiniais tinklais praleidžia 7 ir daugiau valandų kiekvieną dieną, kas prilygsta apie 50 valandų per savaitę. Nors patys vaikai ir paaugliai socialinius tinklus gali laikyti neatsiejama savo gyvenimo dalimi, yra svarbu suprasti, kad toks intensyvus socialinių tinklų naudojimas jiems kelia įvairias grėsmes. Tyrimai aptinka, kad prie socialinių tinklų praleidžiamas laikas gali tapti žalingu vaikams ir paaugliams praleidžiant daugiau nei 2 valandas prie ekranų per dieną. Na, o 7 ir daugiau valandų per dieną trunkantis naudojimasis socialiniais tinklais gali sąlygoti ir tam tikrą priklausomybės riziką.
Kaip dažnai socialinių tinklų naudojimas tampa probleminiu?
Nerimą kelia ne tik didžiulis prie socialinių tinklų praleidžiamas valandų skaičius, bet ir pasireiškiantys elgesio simptomai, kurie gali signalizuoti, kad vaikų ar paauglių naudojimasis socialiniais tinklais tapo probleminiu.
„Probleminis socialinių medijų naudojimas neretai laikomas moderniąja priklausomybe. Jį atpažinti galima pagal elgesio požymius, panašius į kitų priklausomybių formavimąsi. Dažniausiai sakome, kad probleminis socialinių tinklų naudojimas pasireiškia tada, kai vaikas ar jaunuolis, dėl pernelyg didelio įsitraukimo į socialines medijas (pavyzdžiui, „scrollinant“ telefone), nepajėgia atlikti kitų kasdienių veiklų ir atsakomybių: nesimoko, nenueina laiku miegoti, nesirūpina namų darbais, retėja bendravimas su šeima ar draugais ir kt.“, – dalinasi medicinos psichologė, paauglių gyvensenos ir sveikatos stebėsenos tyrimo (angl. Health Behaviour in School-aged Children, santr. HBSC) tyrėja Laura Šalčiūtė-Nikonovė.
Žvelgiant į naujausius mokslinius tyrimus, paauglių socialinių tinklų naudojimosi įpročiai atrodo išties prastai – HBSC tyrimo duomenys rodo, kad probleminiu socialinių tinklų naudojimusi pasižymi beveik pusė 5–11 klasių moksleivių, o dar 1 iš 8 yra būdinga didelė priklausomybės nuo socialinių tinklų rizika. Tokie vaikai ir paaugliai gali ne tik būti sunkiai sukalbami – jiems ir patiems gali pasidaryti itin sunku saikingai naudotis socialiniais tinklais.
„Net ir paprašius vaiko ar jaunuolio atsitraukti nuo telefono, bandymai tai padaryti gali sukelti stiprią emocinę reakciją – pyktį, nusivylimą, nepasitenkinimą. Dažnai tokie bandymai taip pat baigiasi nesėkme: trumpam padėjęs telefoną į šalį, jaunuolis vėl jį automatiškai paima į rankas ir atsidaro socialines medijas. Šis veiksmas dažnai būna automatiškas, lyg įprotis, nereikalaujantis sąmoningo sprendimo. Čia neretai dingsta laiko nuovoka ir prasideda derybos su savimi, kai žadama socialiniuose tinkluose pabūti 10 minučių ir eiti užsiimti kita veikla, tačiau nejučiomis praleidžia kelias valandas“, – pasakoja psichologė.
Ką reikėtų daryti tėvams, jei šie pastebi, kad jų vaikas socialiniais tinklais naudojasi nesaikingai?
Tikriausiai dauguma tėvų pastebėtų, kad jų vaikai praleidžia per daug laiko naudodamiesi socialiniais tinklais. Vis dėlto, problemą spręsti reikia tinkamai.
„Jeigu tėvai pastebi, kad vaikas per daug laiko praleidžia socialiniuose tinkluose, svarbiausia yra pradėti nuo atviro pokalbio. Draudimai ir ribojimai be paaiškinimo gali sukelti tik didesnį pasipriešinimą, todėl būtina kalbėtis apie tai, kodėl jaunuolio „sėdėjimas telefone“ jums kelia nerimą ir rūpestį, ir ieškoti sprendimų kartu. Nustačius ribas, svarbu susitarti dėl laiko, skirto socialiniams tinklams, ir ieškoti alternatyvių įdomių veiklų. Visiškas socialinių medijų eliminavimas ne visada yra gera priemonė, kadangi socialiniai tinklai taip pat yra dalis šiuolaikinės komunikacijos. Vis dėlto, svarbu kalbėti apie vartojimo saikingumą“, – dalinasi psichologė Laura Šalčiūnaitė-Nikonovė.
Kuo dar gali būti pavojingi socialiniai tinklai?
Socialinių tinklų naudojimas tarp vaikų ir paauglių gali būti ydingas ne tik dėl to, kad turi tendenciją tapti probleminiu ar pasireikšti priklausomybės rizika, bet ir dėl savo turinio. Visų pirma, vaikai ir paaugliai ne visada žino kuo galima, o kuo nederėtų dalintis internete, o taip pat kas gali matyti vienokią ar kitokią skelbiamą informaciją (nuotraukas, kontaktinius duomenis ir kitą jautrią informaciją). Tyrimai taip pat rodo, kad socialinių tinklų platformos dažnai ne tik renka, bet ir naudoja įvairius vartotojų, įskaitant ir vaikų ar paauglių, duomenis komerciniais ar finansiniais tikslais. Vaikai taip pat gali tapti ir tapatybės vagysčių aukomis. Galiausiai, socialiniuose tinkluose neretai galima sutikti iš esmės klaidingos informacijos (melagienų). Dėl šių priežasčių yra itin svarbu tėvams ir mokytojams kalbėtis su vaikais ne tik apie saikingą socialinių tinklų naudojimą, bet ir apie grėsmes, su kuriomis galima susidurti virtualioje erdvėje.
„Tėvai turėtų šviesti vaikus apie socialinių tinklų pavojus: kaip saugoti savo privatumą, ir išlaikyti pagarbą sau, kaip bendrauti su nepažįstamaisiais ir kodėl nereikėtų dalintis asmeninio ar seksualinio pobūdžio turiniu“, – pataria medicinos psichologė Laura Šalčiūnaitė-Nikonovė.
„Telia“ įvairovės ir įtraukties vadovė Julija Markeliūnė primena ir apie kitą, itin dažnai internete sutinkamą, patyčių grėsmę.
„Didelės patyčios dažnai prasideda nuo mažų užgauliojimų. Dažnai pačios didžiausios patyčios slepiasi po fraze „čia tik mano nuomonė, bet...“. Nuolatos priminkime vaikams, kad įžeidžianti frazė internete tokia pati skaudi kaip ir gyvenime. Vaikams dažnai padeda patarimas – jeigu nori kažką pakomentuoti, pagalvok, ar tą patį pasakytum žmogui gyvai „į akis“, jeigu ne – susilaikyk ir nuo komentaro rašymo. Naudinga drauge susipažinti ir su kibernetinių patyčių apibrėžimu: tai – grasinančio, bauginančio, priekabiaujančio ar žeminančio turinio siuntimas arba dalinimasis su jaunesniu nei 18 metų asmeniui arba apie jį. Patyčios gali apimti įžeidžiančias žinutes ir elektroninius laiškus, netikrų paskyrų kūrimą siekiant ką nors apgauti ar pažeminti. Supažindinkite vaikus, kad jie gebėtų atpažinti netinkamą elgesį, kuris nukreiptas į juos arba į kitus asmenis. Bene svarbiausia, ką tėvai ar globėjai gali padaryti vaikui susidūrus su patyčiomis internete – jį palaikyti. Stenkitės išlikti ramūs ir priminkite vaikui, kad jis gali sulaukti pagalbos. Paremkite vaiką, o prireikus, kreipkitės ir į socialinių tinklų administratorius bei kitas įstaigas ar institucijas, kurios padės susidoroti su patiriamais iššūkiais“, – pasakoja „Telia“ ekspertė.
Supratimas – saugumo pagrindas
Socialiniai tinklai neabejotinai tapo reikšminga vaikų ir paauglių gyvenimo dalimi, tačiau jų naudojimui būtinas aiškus supratimas apie grėsmes. Svarbu ne tik riboti naudojimosi laiką, bet ir ugdyti vaikų atsakomybę internete. Bendradarbiaujant tėvams, mokytojams ir vaikams, galima sukurti saugią skaitmeninę aplinką, kuri skatins teigiamą vaikų augimą ir vystymąsi. Visgi, savo indėlį įdėti turime visi.
„Galiausiai, kviečiu pastebėti ir mus pačius, suaugusiuosius. Vaikai dažnai modeliuoja suaugusiųjų pavyzdžius, tad reikėtų pasitikrinti, ar patys nesėdime prie vakarienės stalo su telefonu rankose, ar kai vaikai kviečia mus praleisti laiką kartu, neiškeičiame to į socialinius tinklus“, – ragina psichologė.
