„Beveik kasdien patiriu patyčias ir smurtą per pamokas, mane stumdo, tranko, šlykščiai vadina“. „Mano mama smurtauja prieš mane žodžiais ir dažniausiai tai laiko tik juokeliu, „bajeriu“. „Mane kutena, stumdo kaip nenoriu“. „Buvo, kad tyčiojosi dėl video, kurį įkėliau Instagrame. Ir aš po to verkiau, bet ir ištryniau tą video“. Tai tik keletas žodžių iš daugybės pagalbos prašymų, kuriuos Vaikų linijos konsultantai girdi kasdien. Remiantis naujausiais HBSC tyrimo duomenimis, Lietuva išlieka tarp šalių, kuriose patyčių mastas kelia didžiausią susirūpinimą, daugiau nei ketvirtadalis mūsų šalies 5–9 klasių moksleivių patiria patyčias.
Vien per tris šių metų ketvirčius dėl patyčių, įskaitant ir elektronines, vaikai ir paaugliai į Vaikų liniją kreipėsi beveik 2300 kartų. Ir tai yra 13 proc. daugiau nei per visus metus pernai. Vaikų linijos vadovas dr. Robertas Povilaitis sako, kad tai nereiškia, jog patyčių daugėja, bet gali signalizuoti, kad vaikai labiau atpažįsta patyčias, galbūt ima labiau pasitikėti suaugusiais ir ieško pagalbos.
Naujas požiūris į patyčias
Ketverių metų tarptautinių ekspertų darbo rezultatas – naujas patyčių apibrėžimas – žymi svarbų pokytį kovoje su patyčiomis. „Ankstesnis apibrėžimas patyčias apibūdino kaip nepageidaujamą agresyvų elgesį, pasikartojantį per tam tikrą laiką ir susijusį su galios ar jėgos disbalansu. Šiandien suprantame, kad patyčios yra sudėtingesnis reiškinys, ypač nuolat besikeičiančiame pasaulyje, kuriame ir elektroninė erdvė tapusi didele kasdienio gyvenimo dalimi“, – paaiškina Vaikų linijos vadovas.
Naujasis apibrėžimas pripažįsta, kad agresyvus elgesys dažnai normalizuojamas ir sustiprinamas platesnio socialinio konteksto, kurį palaiko visuomenės normos: „Patyčios mokykloje – tai žalingas socialinis procesas, kuriam būdingas galios disbalansas, nulemtas socialinių (visuomeninių) ir institucinių normų. Jis dažnai kartojasi ir pasireiškia kaip nepageidaujamas mokinių ar mokyklos personalo tarpusavio elgesys, darantis fizinę, socialinę ir emocinę žalą tiems asmenims ar grupėms, į kuriuos yra nukreiptas, ir platesnei mokyklos bendruomenei.“
Anot R. Povilaičio, šis naujas patyčių apibrėžimas keičia ne tik teorinį supratimą, bet ir praktinį darbą su patyčių reiškiniu. „Jis leidžia tiksliau atpažinti skirtingas patyčių formas ir skatina mokyklas žvelgti plačiau – ne tik į individualų elgesį, bet ir į bendrą klasės ar mokyklos atmosferą. Tai padeda kurti veiksmingesnes prevencijos programas ir tiksliau parinkti reagavimo būdus“, – sako Vaikų linijos vadovas.
UNESCO ir Pasaulinio forumo prieš patyčias darbo grupė pabrėžia, kad mokyklos personalas turėtų būti informuotas apie veiksmingas patyčių prevencijos strategijas ir nedelsdami spręstų bet kokius incidentus. Svarbu bendradarbiauti su kolegomis ir tėvais, įtraukti empatijos ir kovos su patyčiomis turinį į pačią akademinio mokymo programą ir naudoti mokymosi bendradarbiaujant metodus.
Mokiniams turėtų būti siunčiama žinia, kad jie turi galią sustabdyti patyčias. Todėl apie jas reikia pranešti, kviesti patikimus suaugusiuosius įsikišti. Skatinkime vaikų gebėjimą atpažinti patyčias ir į jas reaguoti.
Mokykloms reikia pagalbos
Tam, kad patyčių mastas Lietuvoje mažėtų, svarbu nuoseklus visų indėlis – ir valstybės institucijų, ir ugdymo įstaigų, ir nevyriausybinių organizacijų, ir visuomenės, ir verslo įmonių. Antrus metus iš eilės prekės ženklo „Head&Shoulders“ drauge su Vaikų linija vykdoma socialinė kampanija „Suremkime pečius“ padeda gilinti pedagogų žinias patyčių tema. Šiemet į kvietimą dalyvauti reagavimo į patyčias ir kitokį žeminantį elgesį mokymuose atsiliepė daugiau nei 80 mokyklų – tai aiškiai parodo, kad švietimo įstaigos ieško profesionalios pagalbos sprendžiant patyčių problemą.
„Galėjome atrinkti 20 mokyklų skirtingose Lietuvos vietose, kur šiuo metu jau vyksta mokymai pedagogams ir mokyklų darbuotojams. Daugiau nei 400 mokyklų darbuotojų, kasdien dirbančių su vaikais ir užtikrinančių saugią aplinką, atnaujins savo žinias, su komanda peržiūrės mokykloje vykstančius reagavimo į patyčias procesus, susistyguos šį svarbų ir nuolatinį darbą“, – sako Vaikų linijos vadovas.
