Demografijos specialistų teigimu, dėl gimstamumo mažėjimo pradeda trūkti darbo jėgos, o senstant visuomenei, didesnė našta tenka pensijų sistemai, socialinėms paslaugoms, kas ilgainiui gali sukelti ekonominį nuosmukį.
Ekspertai taip pat pabrėžia, kad vienkartinė parama, pavyzdžiui, išmokos už kūdikius, skirta gimstamumui skatinti, ilgainiui situacijos negerina. Anot jų, svarbios kompleksinės priemonės, pavyzdžiui būsto, darbo, ankstyvojo ugdymo prieinamumas ir kt.
Ispanijoje fiksuotas mažiausias gimstamumo lygis per 80 metų
2023 m. Ispanijoje buvo užregistruoti 322 075 naujagimiai, tai yra mažiausias skaičius nuo 1941 m., praneša Ispanijos nacionalinis statistikos institutas.
Šalies naujienų portalo „El Confidencial“ žurnalistė Ana Somavilla, remdamasi Ispanijos institucijų duomenimis, Delfi pažymi, kad mažą gimstamumą šalyje lemia tiek ekonominiai, tiek socialiniai, tiek kultūriniai veiksniai.
„Viena iš pagrindinių problemų – ekonominis ir darbo rinkos nestabilumas. Jaunoms poroms sunku rasti stabilų ir gerai apmokamą darbą. Prie mažo gimstamumo prisideda ir didelės būsto kainos, kurios atitolina planus kurti šeimą. Jos stipriai išaugo, ypač vietovėse, kuriose yra daugiau gyventojų ir turistų, pavyzdžiui, Madride, Barselonoje ar Malagoje. Praėjusią savaitę Madride surengtos demonstracijos dėl nuomos kainų didėjimo“, – sako ji.
Žurnalistė, remdamasi naujausiais „Eurostat“ duomenimis, taip pat atkreipia dėmesį, kad Ispanija yra ketvirta ES šalis, kurioje jaunimas emancipacijos procesą pradeda vėliausiai.
„2023 m. vidutinis amžius buvo 30,4 meto. Du iš trijų 18–34 metų amžiaus žmonių gyvena su tėvais arba yra nuo jų priklausomi. Per 13 metų tokių jaunuolių dalis padidėjo nuo 52 iki 66 proc. Jaunesnių nei 29 metų amžiaus piliečių, kurie turi nuosavą būstą, procentinė dalis yra perpus mažesnė nei 2007 m.“, – statistiką pateikia A. Somavilla.
Remdamasi Nacionalinio statistikos instituto duomenimis, ji taip pat priduria, kad Ispanijoje vidutinis amžius, nuo kurio šeimos yra linkusios susilaukti pirmojo vaiko, yra 32 metai.
Visose ES šalyse gimstamumo rodikliai mažėja
Naujausi ES statistikos tarnybos „Eurostat“ duomenys rodo, kad 2022 m. gimstamumas Europoje pasiekė žemiausią lygį nuo 1960 m., kai gimė 3,88 mln. kūdikių, palyginti su dvigubai didesniu skaičiumi prieš maždaug šešiasdešimt metų.
1961–2022 m. visose ES šalyse narėse, taip pat Šveicarijoje, Norvegijoje, Islandijoje ir Lichtenšteine gimstamumas nuolat mažėjo.
Didžiausias užfiksuotas gimstamumo rodiklis buvo 1964 m. – 6,8 mln. Iki 2002 m. gimstamumas sumažėjo iki 4,36 milijono. 2008 m. jis padidėjo iki 4,68 milijono, vis dėlto po šių metų stebima bendra mažėjimo tendencija, išskyrus 2021 m., kai prasidėjo COVID-19 pandemija.
Didžiausias gimstamumo rodiklis – Prancūzijoje, mažiausias – Maltoje
Europos Komisijos informaciniame pranešime rašoma, kad jau pusę amžiaus vidutinis moterims gimstančių vaikų skaičius ES yra mažesnis už vadinamąjį suminį gimstamumo rodiklį – 2,1 vaiko vienai moteriai. Palankiausia demografinė pusiausvyra, užtikrinanti kartų kaitą, yra tada, kai suminis gimstamumo rodiklis svyruoja apie 2,1.
Prognozuojama, kad gimstamumas ir toliau išliks žemas, t. y. vidutiniškai 1,5 vaiko vienai moteriai. Dėl mažo gimstamumo ES šalys vis dažniau susidurs su problemomis, susijusiomis su visuomenės senėjimu.
„Eurostat“ duomenimis, vidutinis bendras gimstamumo rodiklis, t. y. vidutinis vaikų, gimusių per kiekvienos moters gyvenimą, skaičius, 2022 m. buvo 1,46.
Prancūzijoje šis rodiklis buvo didžiausias – 1,79, nors sausį Nacionalinis statistikos biuras pranešė, kad 2023 m. gimstamumas Prancūzijoje sumažėjo iki mažiausio skaičiaus nuo Antrojo pasaulinio karo laikų – vidutiniškai kiekvienai moteriai teko 1,68 vaiko. Toliau rikiuojasi Rumunija (1,71) ir Bulgarija (1,65).
Mažiausi gimstamumo rodikliai 2022 m. užfiksuoti Maltoje (1,08), Ispanijoje (1,16) ir Italijoje (1,24). Portugalija ir Graikija taip pat patenka į dešimtuką šalių, kuriose gimstamumo lygis yra mažiausias.
Lietuvoje 2022 m. suminis gimstamumo rodiklis buvo 1,27.
„Eurostat“ duomenimis, apskritai visoje ES stebimos kelios bendros demografinės tendencijos – mažėjantis vidutinis vienai moteriai gimstančių vaikų skaičius ir didėjantis vidutinis gimdančių moterų amžius. Tai reiškia, kad moterys nusprendžia susilaukti pirmojo vaiko vėlesniame amžiuje nei anksčiau, o tai mažina galimybę susilaukti daugiau vaikų.
Vidutinis moterų, susilaukusių pirmojo vaiko, amžius 2022 m. ES buvo 29,7 meto (palyginti su 28,8 meto 2013 m.) ir svyravo nuo 26,6 meto Bulgarijoje ir 27 metų Rumunijoje iki 31,7 meto Italijoje ir 31,6 meto Ispanijoje.
Situaciją lemia kompleksinės priežastys
Europos Komisijos informaciniame pranešime pažymima, kad pagrindiniai veiksniai, lemiantys mažėjantį gimstamumą ES, yra socialiniai ir ekonominiai pokyčiai, lyčių nelygybė, ilgesnis mokymosi ir karjeros laikas, šeimos dinamikos ir normų kaita bei tėvystės atidėjimas.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) Užimtumo, darbo ir socialinių reikalų direktorato direktorius Stefano Scarpetta EBPO pranešime pažymi, kad nors EBPO šalys taiko įvairias politikos priemones šeimoms remti, ekonominė kaina ir ilgalaikis finansinis netikrumas, susijęs su vaikų turėjimu, ir toliau daro didelę įtaką žmonių apsisprendimui tapti tėvais.
„Norint palengvinti priimti sprendimą susilaukti vaikų, reikia visapusiškos ir veiksmingos paramos šeimoms. Tai apima įperkamą būstą, šeimos politiką, padedančią derinti darbą ir šeiminį gyvenimą, taip pat viešąja politika, skatinančia moterų galimybes gauti kokybišką darbą ir siekti karjeros“, – pridūrė jis.
EBPO ataskaita rodo, kad nuo 2010-ųjų vidurio išaugusios būsto kainos apsunkino ilgalaikių santykių ir šeimų kūrimą, o vis daugiau dvidešimtmečių ir trisdešimtmečių jaunuolių dėl finansinių priežasčių gyvena su tėvais.
„Galimybė įsigyti būstą už prieinamesnę kainą padėtų jauniems žmonėms lengviau kurti šeimas“, – pažymima joje.
Naujienų portalui „El Confidencial“ politikos ir socialinių mokslų daktarė, demografijos specialistė Marta Seiz yra sakiusi, kad tam, jog šeimos apsispręstų susilaukti vaikų, svarbiausia yra gyvenimo ir vaikų auginimo sąlygos, visa kita, anot jos, – trumpalaikės priemonės. Specialistė mano, kad vienkartinė pagalba, pavyzdžiui, išmokos už kūdikius, skirtos gimstamumui skatinti, ilgainiui jo neskatina.
„Labai svarbu, kad nuo 0 iki 3 metų vaikams būtų prieinamas ankstyvasis ugdymas, nes tai padeda lengviau suderinti darbą ir šeimos gyvenimą“, – priduria M. Seiz.
EBPO: dėl mažėjančio gimstamumo kyla pavojus būsimų kartų gerovei
EBPO ataskaitoje teigiama, kad per pastaruosius 60 metų gimstamumo rodikliams sumažėjus perpus, kyla gyventojų skaičiaus mažėjimo ir rimtų ekonominių bei socialinių problemų ateities kartoms pavojus.
Dėl mažo gimstamumo rodiklio artimiausią dešimtmetį gyventojų skaičius taip pat gali pradėti mažėti, mat pirmą kartą per mažiausiai pusę amžiaus mirčių skaičius viršys gimimų skaičių. Be to, prognozuojama, kad EBPO teritorijoje 65 metų ir vyresnių asmenų skaičius 100 darbingo amžiaus žmonių padvigubės – nuo 30 (2020 m.) iki 59 (2060 m.). Dėl to mažėjantis darbingų gyventojų skaičius gali lemti visuomenės senėjimą, dėl kurio vyriausybės patirs didelį socialinį ir ekonominį spaudimą, visų pirma, didės išlaidos pensijoms ir sveikatos priežiūros paslaugoms.
