Tokios indikacijos turi didelę įtaką įvairiems gyvenimo aspektams: bendravimui su aplinka, mokymosi eigai ir rezultatas, darbiniams santykiams.
Muzikinis ugdymas, žinomas dėl savo pažintinės, emocinės ir socialinės naudos, yra sritis, kurioje ADHD patiriantys asmenys susiduria su unikaliais iššūkiais ir galimybėmis, kurios, kryptingai pritaikomos, gali pagerinti mokymosi ir kartu adaptacinę asmens patirtį.
Vaikų elgesys
Hiperaktyvumas ir impulsyvumas: Jaunesnio amžiaus vaikai, turintys ADHD simptomų, dažnai demonstruoja akivaizdų hiperaktyvumą, pvz., nerimsta, nesugeba ramiai sėdėti ar per daug kalbasi, blaškosi per pamokas. Klasėje toks elgesys gali trikdyti dėmesį, todėl gali būti sunkiau sekti užduotis ar instrukcijas, dalyvauti bendruomeninėje, struktūriškai apibrėžtoje veikloje.
Sunkumai sutelkiant ir išlaikant dėmesį: vaikams gali būti sunku sekti ilgas praktines užduotis. Jų dėmesys dažnai nukrypsta, todėl jiems sudėtingiau įsiminti tam tikrą informaciją, pasikartojimai jiems sukelia stresą ir atmetimo reakciją.
Emocinė savireguliacija: Daugelis vaikų patiria intensyvias emocines reakcijas. Dažnai jaučiama frustracija, kuomet sudėtinga iš karto įgyti naujų įgūdžių, kylantis natūralus nusivylimas, sukeliantis neigiamą savęs vertinimą ir sumažėjusį susidomėjimą mokymosi eiga.
Paauglių elgesys
Probleminis mokslas: Paaugliai mokykloje susiduria su didėjančiais akademiniais reikalavimais, sukeliančiais nemažą kiekį vidinių įtampų. Jautresniems paaugliams darosi sunku kryptingai organizuoti ir valdyti mokymosi ir saviruošos laiką.
Socialinės aplinkos dinamika: paaugliams taip pat gali būti sudėtinga pritapti didesnėse grupėse. Jie gali jaustis izoliuoti, jei dėl vidininės savijautos yra sunku bendrauti su juos supančia aplinka: bendraamžiais, mokytojais, tėvais.
Kūrybiškumas ir hiperfokusavimasis: atkreiptinas dėmesys į dažnai betarpinį pasinėrimą į patinkančias veiklas (socialinės medijos, su visais iš to kylančiais pliusais ir minusais), išskirtinis ir neformalus domėjimas tam tikromis sritimis, atsiribojimas nuo kasdieninių pareiginių veiksmų.
Suaugusiųjų elgesys
Vėlyvas simptomų pripažinimas ir visą gyvenimą trunkantys iššūkiai: daugelis suaugusiųjų sąmoningai suvokia savo ydingus įpročius, įskaitant netvarką, laiko valdymo problemas, išsiblaškymą ar panašiai.
Kognityvinis nuovargis: suaugusieji, jaučiantys dėmesio sutrikimo ir kitus neurotinius simptomus, gali greičiau imtis ir nutraukti įvairias veiklas, jie patiria itin ryškius profesinius sėkmės ir nuopolio svyravimus.
Motyvacija ir atsparumas: Suaugusieji gręžiasi į muzikinį ugdymą turėdami aiškią vidinę motyvaciją, siekdami asmeninio pasitenkinimo ir kasdienio streso mažinimo. Jie gali geriau suvokti ir įvardinti savo kompetencijas, tikslus ir uždavinius, sugebėti sukurti veiklos strategijas arba naudoti naujausias technologijas profesinės veiklos organizavimui.
Muzikinis ugdymas
Veiksmingos strategijos gali padėti nesvarbu, kokio amžiaus tarpsnio yra su problemomis ir iššūkiais susiduriantys asmenys.
Ritmo ir judesio kontrolė: ritminis įsitraukimas į muzikos pamokas gali padėti valdyti hiperaktyvumo simptomus. Užsiėmimai, tokie kaip šokiai, plojimai ar vaikščiojimas pagal konkretų muzikinį ritmą (tolygios proporcijos, melodinių garsų trukmės sekos) leidžia mokiniams išlaisvinti vidinę energiją ir kryptingai mokytis.
Pamokas suskirstykite į trumpesnius segmentus: suskirsčius pilnas muzikos pamokas ar darbą namuose į trumpesnius tarpsnius, patogiau, sutelkčiau išlaikomas besimokančiojo dėmesingumas. Ši aplinkybė leidžia nepervargti, pailsėti ir didina dėmesio kontrolės progresavimą.
Įvairių vaizdinių priemonių ir technologijų įtrauktis: vaizdiniai įrankiai, pvz., spalvomis koduotos muzikos natos arba programos, padeda kūrybiškai ir nestandartiškai organizuoti darbą pamokose. Tokios priemonės ypač skatintinos taikant tiems ugdytiniams, kuriems sunku ilgiau išlaikyti dėmesio fokusaciją. Nepamirškite – muzikos menas yra struktūrizuota garsų kalba, kūrybiška ir adaptyvi.
Pagyrimas ir teigiamos pastabos: teigiami pastebėjimai, pvz., pagyrimai ar skatinamosios veiklos, padeda išlaikyti besimokančiojo motyvaciją ir skatina tęsti menines praktikas. Paaugliams ir suaugusiems pasiekiamų tikslų nustatymas su aiškiai apibrėžtu rezultatu gali būti ypač efektyvi paskata.
Individualizuoti mokymosi metodai: Kiekvienas asmuo turi unikalių privalumų ir susiduria su individualiais iššūkiais. Muzikinio ugdymo pritaikymas prie jų interesų ir gebėjimų gali padėti išlaikyti įsitraukimą ir skatinti savirealizacijos jausmą.
Terapinis poveikis: tai atskira muzikos mokslo sritis, tačiau akivaizdu, kad grojant įvairiais instrumentais yra mažinamos kasdienės įtampos, lengviau įveikiamas stresas. Be to – stengiantis įsiminti tam tikrą muzikinę informaciją stimuliuojamos smegenys, taip prevenciškai atitolinant demencinius požymius.
Dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo simptomai ir jų išvestinės kelia natūralius iššūkiis kiekviename gyvenimo etape, tačiau muzikinis ugdymas ir profesionalus jo taikymas gali būti veiksminga priemonė ugdant būtent dėmesio, kūrybiškumo ir emocinio balanso reguliaciją. Suprasdami konkrečius simptomus, muzikos pedagogai gali sukurti ir pritaikyti metodus, skatinančius sėkmingą mokymosi patirtį ir integraciją. Turėdami tinkamą paramą ir strategijas, ADHD jaučiantys asmenys gali kokybiškai jaustis individualioje muzikinėje kelionėje, išnaudodami savo unikalias stipriąsias puses ir susidorodami su kylančiais iššūkiais. Be amžiaus ribų. Vaikams, paaugliams ir suaugusiesiems. Mums visiems.
Spalio mėnuo paskelbtas dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sutrikimo (ADHD) sąmoningumo mėnesiu, informuojant ir skatinant visuomenės įtraukumą, suteikiant kvalifikuotą paramą su sunkumais susiduriantiems asmenims.
Tačiau struktūrinis muzikinis ugdymas gali turėti ir gydomąjį poveikį. Tyrimai rodo, kad ritminė muzikos veikla gali padėti pagerinti vaikų, sergančių ADHD, motorinę kontrolę ir dėmesį.
Tačiau buvimas muzikos grupės dalimi taip pat gali būti vertinga socialinė priemonė, skatinanti komandinį darbą ir bendravimą.
Hiperfokusavimas šiomis akimirkomis gali lemti išskirtinę muzikinę pažangą, nors jis gali būti nenuoseklus. Tyrimai rodo, kad ADHD asmenys dažnai pasižymi padidėjusiu kūrybiškumu, o tai gali būti privalumas improvizuojant ir kuriant kompoziciją.
Tyrimai rodo, kad muzikos terapija gali pagerinti suaugusiųjų, sergančių ADHD, dėmesį ir emocinį reguliavimą, todėl muzikinis ugdymas yra veiksminga priemonė asmeniniam augimui.
Parengė dr. Agnė Railaitė Jurkūnienė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos lektorė, nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos mokytoja.
