Virusinės ligos – (ne)verta išsigąsti?
„Jau esame įpratę, kad virusinės ligos padažnėja dar vasaros pabaigoje ir ypač stipriai išauga prasidėjus mokslo metams. Išvengti jų beveik neįmanoma, nes vaikai grįžta į dideles bendruomenes ir bendras patalpas. Jose ne visada pavyksta išlaikyti tinkamą vėdinimą ar pasirūpinti elementariausia virusų plitimo prevencija – rankų plovimu. Tokiomis sąlygomis lengviausiai užsikrečia darželinukai ir pradinukai“, – teigia šeimos gydytoja Natalija Vaicekauskienė, dirbanti nuotolines šeimos gydytojų konsultacijas teikiančioje klinikoje „Telesante“.
Anot gydytojos, mažamečiai yra ta amžiaus grupė, kuri apskritai serga dažniau, todėl išsigąsti nereikėtų. „Priklausomai nuo vaiko amžiaus ir imuniteto, jie gali sirgti ir 6–10 kartų per sezoną. Vaistų nuo virusų nėra, gydomi tik simptomai, todėl norėdamas įgyti imunitetą, vaikas turi persirgti. Visgi, galima pastebėti, kad dažniau virusai puola silpnesnį imunitetą turinčius vaikus, o tai lemia daugelis veiksnių. Ypatingai daug reikšmės turi stresas – vieni keičia darželį, kiti žengia į pirmą klasę. Taip pat daug įtakos turi ir tinkamas miegas bei mityba. Todėl svarbu neleisti vaikams iki vėlumos naršyti telefonuose ar kompiuteriuose, pasirūpinti maistinga mityba, taip pat užtikrinti pakankamą fizinį aktyvumą“.
Klastingi virškinimo sutrikimai
Vyresni vaikai virusinėmis ligomis serga rečiau, tačiau jiems, anot N. Vaicekauskienės, prasidėjus mokslo metams dažniau pasireiškia su mityba susiję sutrikimai.
„Virškinimo sutrikimai, vidurių užkietėjimai, mitybos sutrikimai, dehidratacija – tai bėdos, apie kurias kalbame mažiau, bet jų atvejų vis daugėja ir jie gali ilgesniam laikui sutrikdyti vaiko sveikatą bei produktyvumą.
Ypač vyresnieji vaikai vis dažniau nori pasirūpinti savimi savarankiškai, todėl, pavyzdžiui, nusprendžia nevalgyti pusryčių, mokykloje tik užkandžiauja ir neretai apsinuodija greitu maistu, sumano išbandyti naujas mitybos madas, geria per mažai vandens. Vaikų edukavimu apie subalansuotą mitybą vertėtų užsiimti nuo pat mažumės, o ypatingai – atkreipti dėmesį į vyresnėlių mitybą ir, esant poreikiui, laiku pasikalbėti“.
Negalavimai, kertantys ilgam
Mokslo metų laikotarpiu labiausiai nesinori „iškristi“ ilgam – tai trikdo vaiko ugdymosi procesą, taip pat sukelia ilgalaikių nepatogumų ir finansinių nuostolių tėvams. Anot N. Vaicekauskienės, negydomi peršalimai gali išsivystyti į ausų, plaučių uždegimą, sinusitą ar bronchitą – tokių ligų gydymas gali užtrukti iki mėnesio. Panašiai iš vėžių išmuša ir bakterinės ligos, pūlinga angina, vėjaraupiai ir, žinoma, traumos.
„Mokslo metams prasidėjus daugelis moksleivių į pamokas ar būrelius dar keliauja dviračiais ar paspirtukais, tačiau dažnai neįvertinę suintensyvėjusio eismo, įskaitant pėsčiųjų judėjimo, patiria traumas.
Orui atšalus, sužalojimus vaikai patiria sportuodami fizinio lavinimo pamokose, būreliuose, slysdami ant ledo. Dažniausiai patiriamos traumos – rankų, kojų ar pirštų kaulų lūžiai. Vidutinė vaikų patirtų traumų rizikos draudimo išmoka yra apie 200 eurų, o didžiausia išmoka šiemet siekia 2 250 tūkst. eurų“, – dalinasi Julija Judickienė, ne gyvybės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ Produktų ir rizikos vertinimo departamento vadovė.
Anot jos, išmokos dydis priklauso nuo traumos sudėtingumo, pasirinktos draudimo sumos, sąlygų ir papildomų rizikų. Jas verta įsivertinti prieš draudžiantis, ypač jei vaikas dažnai užsiima itin aktyvia fizine veikla.
Šeimos gydytoja priduria, kad apsaugoti vaikus nuo traumų itin sunku – dažnos jų būna atsitiktinės, pavyzdžiui, dalyvaujant eisme. Todėl visada verta su vaikais pasikartoti kelių eismo taisykles, pasirūpinti apsaugos priemonėmis. Anot jos, nemaža dalis traumų sportinėse veiklose įvyksta ir dėl netinkamo apšilimo, todėl jo svarbą vaikams būtina pabrėžti nuo pat mažų dienų.
Rugsėjis, o vaikas jau pavargęs
Kitas, vis labiau dominuojantis nusiskundimas tarp vyresnių vaikų – lėtinis nuovargis.
„Jei mokslo metams vos įsibėgėjus vaikas skundžiasi, kad neturi jėgų, jaučiasi išsiblaškęs, sunkiau susikaupiantis ar nepajėgus dalyvauti fizinio lavinimo užsiėmimuose, nevertėtų numoti ranka. Tokiais atvejais visuomet rekomenduojame atlikti išsamų kraujo tyrimą, pasitikrinti geležies atsargas, pasikonsultavus su medikais ir, esant poreikiui, įtraukti į mitybą reikalingų papildų. Tokia laiku atliekama periodinė patikra leistų pasiruošti ir užbėgti nuovargiui už akių prieš kitus mokslo sezonus“.
Anot šeimos gydytojos, nuovargiui didelės įtakos turi ir miegas. Vyresni vaikai dažniausiai susiduria ne su jo sutrikimais, bet stygiumi – daug mokosi, miegoti eina vėlai, o keliasi anksti. Todėl pabrėžti miego svarbą ir skatinti vaikus pakankamai pailsėti vertėtų reguliariai.
Daugėja juosmens problemų
Ankstyvam rudeniui būdingi temperatūrų kontrastai bei šaltesni orai taip pat suaktyvina lėtines ligas, kurioms tėveliai įprastai jau būna nusiteikę. Tačiau vis dažnesni – judamojo aparato, t. y. juosmens nusiskundimai.
„Po aktyvios vasaros priverstinė sėdėjimo padėtis suoluose vaikus stipriai apriboja. Netaisyklinga sėdėjimo padėtis, dideli nešami svoriai taip pat apkrauna stuburą, todėl vis jaunesnio amžiaus vaikai kreipiasi dėl didelių nugaros, pečių ar krūtinės juostos skausmų. Tenka rašyti atleidimus nuo fizinio lavinimo pamokų, kai kuriems iš jų diagnozuojame ir rimtas stuburo ligas, skiriame reabilitacijas“, – sako šeimos gydytoja.
Anot jos, itin svarbu užtikrinti, kad vaikas laisvu nuo pamokų laiku kuo daugiau judėtų – skatinti lankyti mėgstamo sporto būrelius, kartu aktyviai leisti laiką laisvalaikiu.
