Skaityti vis sunkiau
Kaip pastebi edukaciją „Brunos ir Lu skaitymo pamokos“ vedusi psichologė, kaniterapeutė Ingrida Stasytienė, pastaruoju metu vis daugėja vaikų, kuriems skaitymas nėra mielas, todėl iššūkių juos sudominti knyga kyla ir mokytojams, ir tėvams. Vieniems vaikams sunku pradėti skaityti, kitiems – susikaupti ilgesniam laikui. Kartais pradinukus labiau nei skaitymas domina veiklos, kurioms nereikia tiek daug pastangų, o rezultatas greitesnis, pavyzdžiui, naršymas telefone ar žaidimas kompiuteriu.
Kaip vaikui seksis pamilti knygas priklauso ir nuo to, ar šeimos nariai lankosi bibliotekose, kalbasi apie knygas, kartu jas skaito. Vaikams sudominti ir draugystei su knyga užmegzti pasitelkiami specialius egzaminus išlaikę terapiniai šunys. Skaitymas terapiniams šunimis jau išbandytas skirtingose bibliotekose, tačiau, pasak pašnekovės, tokiai draugystei puikiai tinka ir kitos erdvės, pavyzdžiui, atskira erdvė prekybos centre. Edukacijai buvo pritaikyta poilsio zona, kurioje lankytojai paprastai ilsisi, skaito knygas, dirba kompiuterio ar leidžia laiką.
„Šį rudenį lankytojus pakvietėme keliauti į knygas. Suprantame, jog kai kuriems vaikams pradėti skaityti – nelengvas iššūkis, todėl džiaugiamės, jog, pakvietę skaityti kartu su Bruna ir Lu, galėjome mažuosius mūsų lankytojus padrąsinti bei motyvuoti nesustoti mokytis. Mes aktyviai bendradarbiaujame su aplinkinių rajonų gyventojų bendruomenėmis, stengiamės, jog pas mus jie rastų ne tik reikalingų prekių ar paslaugų, bet ir erdves, kuriose jaustųsi emociškai saugiai, galėtų skirti kokybiško laiko sau, pabūti su vaiku ar ramiai paskaityti. Šiam tikslui įrengėme ne tik knygų skaityklą, bet ir du knygų namelius, kuriuose bus galima keistis ir dalintis knygomis“, – sako Gintautė Radušienė, prekybos centro valdytoja.
Įgauna daugiau pasitikėjimo
Kaip paaiškino kaniterapeutė, psichologė Joana Grygutis, vaikui ypač svarbu būti pripažintam – būtent šį jausmą ir suteikia skaitymas terapiniam šuniui: „Šuo niekada nekritikuoja ir netaiso. Skaitydamas vaikas patiria gerą emociją, nes nėra svarbu, ar jis skaito taisyklingai. Svarbu pabrėžti tai, kad šuo nėra mokytojas ir nemoko skaityti, o tempą diktuoja pats vaikas. Skaitant šuniui svarbiausias tikslas – padėti vaikui pajusti pasisekimo jausmą. Susiduriantis su sunkumais, jis iš savo aplinkos – tėvų, mokytojų ir net bendraklasių – dažnai sulaukia reikalavimų ir kritikos, jaučia nuolatinį spaudimą dar labiau pasistengti. Skaitydamas keturkojui draugui, vaikas atsipalaiduoja, jaučiasi emociškai saugus, ima labiau savimi pasitikėti.“
Skaitymas su šunimi nėra žaidimas. Susitikimai įprastai vyksta kartą per savaitę, trunka iki 15 minučių. Nors gali atrodyti, kad 15 minučių per mažai, pradedančiam skaityti tai – didžiulis iššūkis. „Mūsų tikslas, kad šis procesas būtų malonus, o po jo vaikas išeitų su pasiekimo jausmu ir mintimi „aš galiu“, – paaiškino J. Grygutis. Beje, vaikai, lankydami skaitymo su šunimi užsiėmimus, ne tik pamilsta knygas, bet ir ugdo atsakomybę, pagarbą, empatiją gyvūnui.
Psichologė I. Stasytienė pridūrė pastebėjusi, jog pradėję lankyti užsiėmimus, vaikai su šunimi paprastai užmezga labai glaudų ir šiltą ryšį. Nuolat domisi, kuo šuo gyvena, noriai dalijasi savo paties išgyvenimais. Net ir praėjus keleriems metams po edukacijos, mamos pasidalija, kad skaitymai terapiniam šuniui buvo išties naudingas – vaikas atrado skaitymo džiaugsmą.
