Įvardijo būrelius vaikams, kurie gali padėti mažinti patiriamą įtampą: tai veikia kaip terapija

Kaip padėti vaikams nepaskęsti skubėjime, rasti laiko ir sau, ir vienas kitam, sustoti pasidžiaugti buvimu, veikimu, bendrumu ir pasiekimais?

Savo įžvalgomis dalijasi Gytis Valatka, Sostinės vaikų ir jaunimo centro „Hobiverse“ ugdymo kokybės vadovas ir Kamilė Semežaitė, akademinę pagalbą moksleiviui teikiančios „Alfa klasė“ atstovė.

Dažnai pamirštame, kad šalia miego ir intensyvaus protinio darbo, kasdien privalu skirti laiko kokybiškam poilsiui. Aktyvi, vaikams ir jaunimui ypač tinkama laisvalaikio forma yra būreliai. Būtent jie atitraukia vaikus nuo kasdieninių rūpesčių ir įtraukia į atsipalaiduoti padedantį veiksmą, drauge su bendraamžiais ir profesionaliu vadovu, kuris pasirūpina saugia ir įdomia veikla.

Didžiosios Britanijos medikai nerimaujantiems, į depresyvumą linkusiems, ar miego sutrikimų patiriantiems žmonėms vietoje ar šalia vaistų rekomenduoja muzikos, vaidybos, šokio, gamtos teatro, sporto ar kitos neformalios veiklos terapiją – būrelius.

„Būdą atsipalaiduoti, „persikrauti“ nuo kasdienių rūpesčių, galime siūlyti ir mes“, – įsitikinęs G. Valatka, daugiau nei 100 skirtingų būrelių organizuojančio centro ugdymo kokybės vadovas.

Neformaliojo ugdymo veiklos, kurios pasak Gyčio, gali padėti mažinti vaikų ir suaugusių patiriamą įtampą:

1) Pačių pasirinkta, patinkanti veikla, kurioje vaikas pailsi nuo per dieną patirto atsakomybių krūvio. 

Siekiame, kad veiklas vaikas atliktų tokiu tempu, kokiu jam norisi. Teigiamos patirtys yra labai svarbu – padeda nurimti ir susigrąžinti pasitikėjimą, pasitenkinimą savimi.Į būrelius po mokyklos atėję vaikai pamažu atsigauna – bendrauja su kitais, dalyvauja, tiek, kiek gali.

„Sava tapusioje būrelio aplinkoje, tarp draugų, bendraminčių, bendraamžių pasiilsi, atgauna tiek fizines jėgas, tiek emocijas, atsimena, kad yra žmonės, ne tik kontrolinius rašantys ir egzaminus laikantys moksleiviai. Pasikrovę sugrįžta į santykį su savimi ir vėl jaučia savo gyvenimo ritmą“, – dalinasi G. Valatka.

2) Būreliuose moksleiviai su bendraamžiais aptaria, išdiskutuoja visas aktualijas – visa tai, kas jiems svarbu.

„Baseine ar scenoje, su molio gabalu, teptuku, špaga ar teniso rakete rankose, jie dalinasi tuo, kas jiems svarbu: nuo pasaulio iki kiemo, nuo draugysčių mokykloje iki sudėtingų santykių su tėvais. Per spalvas, formas, judesį ar teatrą kalbėti apie jautrius išgyvenimus, ar juos trumpam užmiršti bus daug lengviau“, – pastebi G. Valatka.

Buvimas drauge, dalijimasis mintimis taip pat moko bendravimo ir bendruomeniškumo, santykių kūrimo su kitais ir kitaip mąstančiais; čia nepritrūksta laiko įsigilinti ir pažinti savo jausmus.

3) Teisingai pasirinktas būrelis ilgainiui tampa hobiu – visą asmenybę įtraukiančia, save pažinti ir judėti pirmyn skatinančia veikla – tuo pačiu, tai vaistas prieš nuobodulį ir laiką ekrane. Daugelis žymių šokėjų, menininkų, sportininkų savo gyvenimo veiklą atrado būtent čia būrelyje. Geriausias pavyzdys – breikerė, pasaulio čempionė BGirl Nika.

„Jei neskiriame laiko hobiams, saviraiškai – veikti, kurti, reikštis toje srityse kuri teikia malonumą – rizikuojame prarasti gyvenimo džiaugsmą, savitą gyvenimo stilių – įsitikinęs Gytis Valatka. – Ne veltui sakoma, jei mėgstama veikla tampa darbu, darbo valandų neskaičiuosime.“.

Nepaisant didelių mokymosi krūvių, intensyvaus tempo, mokykloje taip pat galima stiprinti moksleivių emocinę sveikatą. K. Semežaitė išskiria keletą dalykų, į ką svarbu atkreipti dėmesį. Tai dėmesingas, pagarbus požiūris į kiekvieną vaiką bei operatyvi pagalba „užstrigus“.

„Tikriausiai kiekvienas širdyje nešiojamės prisiminimus apie tokį mokytoją, kuris matė mumyse asmenybę, o ne darbą, nevengė išklausyti ir bendrauti, nedelsė reaguoti ir gerbė kiekvieną nuomonę. Asmeninis mokytojo dėmesys augina vaiko norą siekti, tobulėti, taip pat skatina vystytis jų nepriklausomą mąstymą, kūrybiškumą ir pasitikėjimą savimi. Žinodami tai, stengiamės, kad papildomas pamokas lankantys vaikai ir jaunuoliai pasijaustų pastebėti, įvertinti ir suprasti“, – pasakoja Kamilė.

Ne visada lengva viską suspėti, mokantis klasėje su dar keliomis dešimtimis moksleivių – sunku tinkamai įsigilinti į disciplinas, ypač, kai informacija galvoje lengvai „nesukrenta“ ir nepasidaro savaime aiški. Tokiu atveju suveikia sumaniai parinkti mokymo(si) metodai, kai sudėtingus dalykus yra bandoma paaiškinti kuo paprastesniais terminais. Taip pat pagalba iš šalies, kai pasinaudojama pasirinkto dalyko korepetitoriumi, greičiausiu būdu „atsikratant“ spragų bei ne iki galo suprastų vietų.

„Skirdami šiek tiek laiko papildomam mokymuisi, užkertame kelią frustracijai ir nusivylimui, ir padarome tai maksimaliai greitai, palikdami laiko vaiko poilsiui“, – dalinasi K. Semėžaitė.

Tobulėjant technologijoms dėmesys žmogui – savijautai, bendravimui, auginančioms veikloms – turėtų didėti.

Neformaliojo ugdymo plėtra, mokyklose ir ne tik nuolat augantis dėmesys vaikų ir jaunuolių emocinei sveikatai, prisidėjo prie to, kad mūsų šalies jaunimas jaučiasi laimingesnis. Tą patvirtina ir Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) ekspertų sudarytas laimingumo indeksas pastaraisiais metais Lietuvos jaunimą pripažinusiais laimingiausiais pasaulyje.

Padėti vaikams ne paskęst, bet sėkmingai skleistis kasdienybėje – būreliuose, mokyklose – visų suaugusiųjų pareiga, atsakomybė ir reikalas.

Sostinės vaikų ir jaunimo centras „Hobiverse“ kasmet kuria naujas, vaikų ir jaunimo pomėgius atliepiančias veiklas, kuriose jie galėtų atrasti save – užsikabinti, augti, tobulėti, būti, nepavargdamas ir neskaičiuodamas laiko.