Mokyklos pasidalijo patirtimis, kaip taiko skirtingus atvirų klasių modelius: pataria, kaip išsirinkti tinkamiausią

Mokinių įvairovei atvirų klasių modelių projektas pradėtas 2023 m. rudenį siekiant padėti švietimo įstaigoms pasiruošti nuo šių mokslo metų priimti daugiau įvairių ugdymosi poreikių turinčių vaikų, užtikrinti jiems švietimo pagalbą ir mokymosi sėkmę.

Pilotiniame atvirųjų klasių projekte dalyvaujančios mokyklos galėjo rinktis iš trijų ugdymo organizavimo modelių.

Visiškos įtraukties modelis yra labiausiai pažįstamas Lietuvos švietimo įstaigoms. Iš esmės pagal jį specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių ugdymas jau iki šiol vyko nemažai šalies mokyklų: kartu besimokantys specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai, padedant antrajam mokytojui ar/ir mokytojo padėjėjui, įtraukiami į bendras klasės ugdymo veiklas, esant poreikiui užduotys ar jų formos yra pritaikomi, parenkamos tinkamos mokymo(si) priemonės, mokiniams papildomai teikiama mokymosi pagalba.

Kitas pilotiniame projekte dalyvaujančioms mokykloms siūlytas modelis – mobilios įtraukties. Šiuo atveju specialiųjų ugdymosi poreikių turintys klasės mokiniai gali būti suskirstyti į laikinąsias grupes ar mokinių pogrupius, skirtus mokymosi sunkumams įveikti arba ypatingiems gebėjimams ugdyti.

Panevėžio pradinė mokykla pasirinko taikyti būtent šį modelį. Pagal jį ugdymas praėjusiais mokslo metais buvo organizuojamas dvejose šios mokyklos trečiokų klasėse, jose mokėsi 9 mokiniai su įvairiais specialiaisiais ugdymosi poreikiais.

„Organizuodami ugdymą atsižvelgiame ne tik į vaikų specialiuosius poreikius, bet ir mokomąjį dalyką bei dėstomą temą. Pavyzdžiui, kai kuriems vaikams sunku įveikti teksto suvokimo užduotis, taigi tam tikrą pamoką tam tikra grupė vienos klasės mokinių su antrąja mokytoja keliauja dirbti į atskirą kabinetą ir mokosi savu tempu, pasitelkiant pagalbinius, aktyviuosius mokymo metodus, priemones. Jei, tarkime, gamtos pažinimo pamokoje atliekamas eksperimentas ar matematikos pamokoje reikia atlikti tik paprastus aritmetinius veiksmus – dažniausiai dirbame visa klasė kartu“, – pasakoja atvirųjų klasių antroji mokytoja Agnė Kuginytė.

Mokyklos direktorės Kristinos Žaltauskienės nuomone, šis modelis yra ko gero veiksmingiausias pradinukams, nes yra labai lankstus – jei mokiniui reikia pagalbos, su antrąja mokytoja jis gali išeiti dirbti nors ir vienas, nerenkant grupės vaikų iš viso srauto, nederinant skirtingų klasių ar individualių mokinių tvarkaraščių.

„Pagalba vaikui yra čia ir dabar – sprendžiant konkretų uždavinį, aiškinantis esamą situaciją“, – dėsto K. Žaltauskienė.

Remiantis šiuo modeliu, visiems mokiniams mokantis bendroje pamokoje su jais dirba viena arba dvi mokytojos ir pagrindinės mokytojos padėjėja. Mokyklos direktorė akcentuoja, jog tokiu būdu sisteminga pagalba teikiama ne tik mokiniams, bet ir pagrindinėms klasių mokytojoms.

Trečiasis atvirųjų klasių modelis – srauto įtraukties. Jį taikė Šiaulių rajono Dubysos aukštupio mokykla. Tai gan nauja ugdymo organizavimo forma. Mokiniai iš kelių klasių suformuoja didesnį srautą, kuris skirstomas į grupes ar pogrupius pagal individualius ugdymosi tikslus, poreikius. Mokiniai dirba ir kartu klasėje, ir atskirose pamokose.

Kaip pasakoja Dubysos aukštupio mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Simona Miškinienė, jų mokykloje srautas buvo suformuotas iš 54-ių 8–10 klasių mokinių. Sraute buvo 16 įvairių specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių.

Didelius specialiuosius ugdymosi poreikius turintys mokiniai sudarė nedidelę laikinąją srauto grupę. Mokiniams sudarytas individualus ugdymo planas, ugdymo turinys pritaikytas jų gebėjimams. Laikinosios grupės mokiniams lietuvių kalbos, matematikos, gamtos mokslų pamokas atskirai veda specialusis pedagogas. Dirbdami mažoje grupėje mokiniai aktyviau dalyvauja pamokose, specialistas gali kiekvienam padėti geriau suprasti mokomąją dalyką.

„Taip pat turėjome du specializuotus mokytojo padėjėjus lietuvių kalbos ir matematikos pamokoms, kuriose dalyvavao ir kiti srauto mokiniai – neturintys specialiųjų ugdymosi poreikių ir turintys mažus ar vidutinius specialiuosius poreikius.. Be to, 8–10 klasių mokiniams pagalba teikiama ne tik klasėje, organizuojamos ir papildomos konsultacijos“, – aiškina S. Miškinienė.

S. Miškinienės žodžiais, vienas didžiausių iššūkių organizuojant ugdymą pagal šį modelį – sudėlioti tvarkaraštį taip, kad visos srauto klasės vienu metu turėtų arba lietuvių kalbos, arba matematikos pamokas, taip sudarant galimybę pagal individualizuotas programas besimokantiems vaikams tuo pačiu metu dirbti savo mažoje grupėje su specialiąja pedagoge.

„Kol vieni mokiniai mokosi lietuvių kalbos gramatikos subtilybes ar aiškinasi trigonometriją, pagal individualią ugdymosi programą besimokantys vaikai su specialiąja pedagoge mokosi praktinių dalykų, pvz., susiskaičiuoti pinigus, mandagiai kalbėti ar pan. O po šių pamokų visi susitinka kitose pamokose – geografijoje, istorijoje ir kitose, kurių turinį, užduotis pritaikyti šiems vaikams paprasčiau. Čia į pagalbą mokytojams taip pat ateina specialusis pedagogas su metodiniais patarimais“, – sako pašnekovė.

S. Miškinienė pastebi, kad jų mokyklai srauto modelis parankus tuo, kad reikia mažiau žmogiškųjų išteklių, t. y. su visais didelius specialiuosius ugdymosi poreikius turinčiais vaikais, kurie yra iš skirtingų klasių, gali dirbti vienas specialusis pedagogas, o ne du ar trys, kurių reiktų dirbant atskirai su aštuntokais, devintokais ir dešimtokais.

Jei kitos mokyklos rinkosi, kuriuos atvirų klasių modelius išbandyti, Anykščių Antano Vienuolio progimnazija nusprendė išbandyti juos visus.

„Progimnazijoje 14 proc. mokinių yra nustatyti specialieji ugdymosi poreikiai, tad bendruomenei norėjosi sužinoti, kokia teikiama pagalba yra pati efektyviausia“, – sako progimnazijos vadovė Danutė Mažvylienė.

Visiškos įtraukties modelis šiais mokslo metais bus taikomas antrus metus trečiokų klasėje, kurioje du mokiniai turi didelius ir labai didelius specialiuosius ugdymosi poreikius.

Mobilios įtraukties modelis taikomas ketvirtokų klasėje, kurioje mokosi du mokiniai, turintys labai didelių ir vienas didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, vienas iš jų mokosi pagal individualizuotą ugdymo programą.

Srauto įtraukties modelis išbandomas trijose šeštokų klasėse, kuriose mokosi 8 mokiniai, turintys didelius ir labai didelius specialiuosius ugdymosi poreikius.

„Prasidėjus projektui su antraisiais mokytojais ir mokytojais, kurie dirba klasėse bei mokinio padėjėjais susitikdavome kas savaitę. Buvo labai svarbu pasiskirstyti darbo funkcijas, pažinti specialiuosius ugdymosi poreikius turinčius mokinius, susitarti dėl mokinių pažangos vertinimo ir aptarti kolegų bedradarbiavimą atvirosiose klasėse. Dabar planuojame susitikti ne rečiau, kaip kas 2 mėnesiai, kai vertiname ir aptariame šių mokinių pažangą“, – pasakoja progimnazijos direktorė.

Pasak jos, visų trijų įtraukties modelių išbandymas leidžia lyginti pagalbos specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams ir pedagogams efektyvumą.

„Mums labiausiai pasiteisina mobilios įtraukties ir visiškos įtraukties modeliai. „, – įžvalgomis dalijasi D. Mažvylienė.

Ji įsitikinusi, kad šis projektas – dovana mokykloms, siekiančioms atliepti visų mokinių poreikius.

„Šio projekto pagalba vykdomas kokybiškesnis įtraukusis ugdymas, sudaromos geresnės sąlygos pamokoje mokytis visiems klasės mokiniams“, – džiaugiasi Anykščių Antano Vienuolio progimnazijos vadovė.

Kitoms ugdymo įstaigoms D. Mažvylienė pataria įsivertinti, kokius ugdymo ir bendravimo bei individualius poreikius turi specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai: „Kokios rekomendacijos yra pateiktos šiems mokiniams? Koks klasės mikroklimatas? Kokia klasėje dirbančių mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų komanda? Ir, žinoma, numatyti šios pagalbos (modelio) tvarumą ir tęstinumą. Nepamirškime, šie mokiniai yra mūsų mokytojai! Mokydami ir ugdydami juos, mokomės patys – suprasti, atjausti, padėti.“

Nuo 2023 m. rugsėjo mokinių įvairovei atviros klasės veikia Kauno miesto ir rajono, Panevėžio miesto ir rajono, Šiaulių miesto ir rajono, Vilniaus, Molėtų, Anykščių, Trakų, Klaipėdos, Pakruojo, Jonavos, Kretingos rajonų ir Druskininkų savivaldybių ugdymo įstaigose.

Praėjusiais mokslo metais pradėjusios veikti mokinių įvairovei atviros klasės yra pilotinis projektas. Ilgainiui pažangūs įtraukiojo ugdymo modeliai bus diegiami ir kitose šalies savivaldybėse, remiantis ir pritaikant pirmųjų gerąsias patirtis. Atvirosioms klasėms steigti per trejus metus planuojama skirti 5,5 mln. eurų.

Vien praėjusiais mokslo metais šalies bendrojo ugdymo įstaigose mokėsi apie 90 proc. visų specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių, jie sudaro apie 15 proc. visų mokyklas ir darželius lankančių vaikų.