Kodėl užkliūva išvaizda?
„Head & Shoulders“ užsakymu šių metų vasarą Lietuvoje „Spinter tyrimų“ atlikta apklausa parodė, kad 65 proc. patyčias patyrusių paauglių išvaizdą įvardija kaip pagrindinę tyčiojimosi priežastį, 41 proc. respondentų – būdo bruožus, 38 proc. – socialinį statusą, o 35 proc. apklaustųjų – aprangą.
Faktas, kad išvaizda yra pagrindinė patyčių priežastis Lietuvoje, Vaikų linijos psichologės dr. Jurgitos Smiltės Jasiulionės nestebina.
„Matydami žmogų, pirmiausia pastebime jo išorę, atkreipiame dėmesį į asmens aprangą, veido bruožus ir tik vėliau galime gilintis į jo elgseną, charakterį ir kitas savybes. Todėl, jeigu kažkas nori paleisti savo agresyvų impulsą, išoriniai bruožai tampa lengviausiu pasirinkimu šaipytis“, – pabrėžia J. S. Jasiulionė.
Problema – įsišaknijusi visuomenėje
Psichologė išskiria ir kitą priežastį – visuomenės formuojamą išvaizdos vertinimą.
„Mūsų visuomenėje žmogaus išorei yra skiriamas didelis dėmesys, Norime to ar ne, vis dar dominuoja grožio standartai, girdime ir matome įvairias reklamas, kurios aukština tam tikras kūno formas. Jeigu pagalvotume, kaip žmonės sako komplimentus, pastebėtume, kad tikrai labai dažnu atveju jie yra susiję su išvaizdos vertinimu. Toks elgesys vaikus nuo mažens moko atkreipti dėmesį į išorinius dalykus. Tėvai, kartais patys nesusimąstydami, komentuoja vaikų aprangą, neigiamai atsiliepia apie savo išvaizdą, graužia save dėl priaugtų kilogramų. Visa tai – pavyzdys jaunajai kartai“, – teigia J. S. Jasiulionė.
Svarbu nelikti abejingam
Tyrimo duomenys rodo, kad 68 proc. šalies gyventojų, patyrusių patyčias dėl išvaizdos, sulaukė jų dėl savo kūno sudėjimo, 24 proc. – dėl ūgio, 21 proc. – dėl išskirtinių veido bruožų, 19 proc. – dėl veido odos problemų, dešimtadalis – dėl plaukų spalvos.
Siekdamas užkirsti kelią patyčioms, prekės ženklas „Head & Shoulders“ antrus metus iš eilės vykdo socialinę kampaniją „Suremkime pečius“. Už paramos akcijos metu surinktas lėšas Lietuvos mokyklose bus vykdomi reagavimo į patyčias mokymai, skirti mokytojams ir mokyklų darbuotojams. Mokymus ves Vaikų linijos specialistai. Praėjusiais metais vykdytos paramos kampanijos mokymuose dalyvavo per 430 mokytojų iš 20 įvairių Lietuvos mokyklų.
Socialinės kampanijos ambasadorė Beata Nicholson teigia, kad replikų dėl išvaizdos yra tekę girdėti ir jai.
„Nors mokykloje jaučiausi gerai, imdavausi įvairių veiklų, buvau klasės seniūnė, lankiau chorą ir buvau aktyvi, nemalonių replikų iš bendraamžių, deja, teko išgirsti. Pavyzdžiui, buvau vadinama „stora meška“. Tačiau tuomet dar nebuvo socialinių tinklų ir galimybės užgaulioti internete. Man paauglystėje pagalbos neprireikė, pati ugdžiau save ir savo atsparumą. Bet tai, kas vyksta šiomis dienomis, mane iš tiesų gąsdina, vaikai kartais yra tokie žiaurūs vieni kitiems“, – kalba ji.
B. Nicholson teigimu, nebus taip, kad patyčios tiesiog dings. Siekiant joms užkirsti kelią, svarbus visuomenės indėlis: reikia pastebėti problemą ir imtis veiksmų.
„Man svarbu, kokioje šalyje ir visuomenėje gyvenu, todėl patyčių statistika Lietuvoje iš tiesų liūdina, bet tikiu, kad situacija nėra beviltiška. Reikia kalbėti, matyti, atpažinti ir stengtis ugdyti save bei kitus. Pastebėjusi patyčias, visada reaguoju ir stengiuosi kalbėti su vaikais. Manau, kad jie negali augti „pūkuotoje“ terpėje – gyvenime reikia išmokti, kaip brėžti ribas ir kaip ugdyti psichologinį atsparumą, bet už viską svarbiau yra ugdyti jautrumą ir pagarbą vienas kitam. Todėl džiaugiuosi, kad verslas sugalvoja įvairių iniciatyvų ir stengiasi padėti tokioms organizacijoms kaip Vaikų linija“, – sako B. Nicholson.
Kaip reaguoti suaugusiems?
Tėvams, kuriems svarbu, kad jų vaikas nesityčiotų iš kitų, Vaikų linijos psichologė pataria visų pirma pagalvoti apie savo elgesį.
„Paanalizuokime, kokį pavyzdį rodome patys: kaip žiūrime į kitų žmonių kūnus, ar komentuojame kitų asmenų išvaizdą, kaip kalbame apie savo išorę. Apie tai pagalvojus, galima suprasti, kad tam tikrą grožio standartą pradedame formuoti artimiausioje aplinkoje, net nesusimąstydami, kaip tai paveiks augantį vaiką. Jie viską supranta ir girdi netgi tada, kai mums taip neatrodo. Todėl mūsų asmeninis pavyzdys ir pagarba kiekvienam žmogui yra labai svarbūs veiksniai“, – sako J. S. Jasiulionė.
Specialistė pabrėžia ir kitą svarbų aspektą – paauglių skiriamą dėmesį jų išvaizdai. Brendimo laikotarpiu ji tampa būdu pritapti, būti patraukliu ar mėgstamu.
„Brendimo laikotarpiu keičiasi paauglių išvaizda, todėl jie gali į tai reaguoti jautriai. Tėvams svarbu šį pokytį priimti ir jį palaikyti. Pavyzdžiui, jeigu vaikas labai jaudinasi, kad jis neatrodo taip, kaip norėtų atrodyti, ir jam tai – tarsi „pasaulio pabaiga“, suaugusiems asmenims svarbu nekritikuoti paauglio. Tokiais atvejais geriau pasikalbėti apie jaučiamas emocijas, aptarti, kaip vaikas turėtų į jas reaguoti, jei tektų patirti nemalonų elgesį iš šalia esančių žmonių dėl savo išvaizdos“, – teigia Vaikų linijos atstovė.
Nepriklausomai nuo vaikų amžiaus, psichologė pataria stebėti jų elgesį ir reaguoti, jeigu atžalos naudoja žeminančią kalbą. J. S. Jasiulionės teigimu, pasitaiko atvejų, kai dėl savo išvaizdos skundžiasi net ir priešmokyklinio amžiaus vaikai.
„Gali atrodyti, kad maži vaikai dar nesupranta replikų dėl išvaizdos, bet iš tiesų, tai, ką vaikas išgirsta nuo pat mažumės, jau formuoja jo asmenybę. Todėl itin svarbu kuo anksčiau brėžti ribą ir pastebėjus netinkamą jo elgesį, nenumoti į jį ranka, jog tai – tik vaikų kalbos. Edukuokite, kalbėkitės su atžalomis, kad galima pykti ant kito žmogaus, bet mes neturime teisės jo menkinti. Žmonių skirtumai – mūsų pasaulio vertybė. Juk būtų tikrai labai nuobodu ir neįdomu gyventi vienodame pasaulyje“, – sako psichologė.
