„Vieną dieną staiga pajutau, kad man pradėjo teketi vaisiaus vandenys, todėl nuvykau į ligoninę. Prieš tai nebuvo jokių indikacijų, kad kažkas yra negerai. Tai buvo 23 nėštumo savaitė. Ligoninėje mane apžiūrėjo, vaikelio širdelė plaka, viskas gerai – negresė čia ir dabar pagimdyti, todėl nėštumą pavyko išsaugoti dar 12 dienų“, – pasakoja Ieva.
Ligoninėje vaikeliui buvo subrandinti plaučiai, kas yra labai svarbus žingsnis įtariant, kad įvyks priešlaikinis gimdymas. Per tą laiką Ievai teko sugerti antibiotikų kursą ir kraujo tyrimų pagalba buvo išsiaiškinta, kad vandenų nubėgimą paskatino infekcija. Kadangi buvo prasidėjęs ir gausus kraujavimas, kuris kartojosi net du kartus, gydytojai nusprendė, kad nėra reikalo rizikuoti vaiko ir mamos gyvybėmis ir buvo suplanuotas cezario pjūvis.
„Taip 25 nėštumo savaitę gimė berniukas vardu Ajus. Kadangi jis gimė anksčiau laiko, jo plaučiai nebuvo pilnai išsivystę ir pajėgūs dirbti patys, todėl jam buvo taikyta CPAP terapija – kai deguonis tiekiamas per specialią kaukę, kuri uždėta ant nosies ir burnos. Intubuoti jo nereikėjo, tačiau praktiškai visą laiką, praleistą reanimacijoje, jam ir buvo taikyta CPAP terapija. Per tą laiką Ajus turėjo apnėjų, kurios pradžioje buvo dažnesnės, o su laiku ir visai nebepasikartojo. Iš viso reanimacijoje praleidome 66 dienas“, – prisimindama laiką ligoninėje sako Ieva.
Tiek gydytojus, tiek visą šeimą džiugino tai, kad Ajus nuo pirmųjų dienų puikiausiai pasisavindavo mamos pieną, tačiau buvo įtariama, kad Ievos infekcija persiduos ir berniukui, bet paskyrus antibiotikus ir po poros dienų atlikus kraujo tyrimus – infekcijos grėsmė buvo atmesta. Taip pat buvo daug dirbama ties Ajaus plaučių veiklos gerinimu, kad jis kuo greičiau pradėtų savarankiškai ir be jokių trikdžių kvėpuoti. Yra pastebėta, kad dažnai ankstukai turi nemažai sveikatos problemų, tačiau dar dažniau jos susitvarko pačios pradėjus stiprėti organizmui:
„Per pirmas savaites gydytojai aptiko antro laipsnio kraujosruvą viename iš skilvelių. Kadangi neurosonogramą (kūdikių galvos echoskopą) darydavo vieną kartą į savaitę, tai po 3 savaičių jau pasimatė, kad toji kraujosruva išsivaikščiojo. Gydytojai konkrečiai nepasakė, ką tai gali duoti, o ką – atimti. Po to pastebėjo, kad yra baltosios smegenų masės pažeidimai. Šioje vietoje taip pat nėra aiškūs padariniai: gal atsiliks raida, gal bus sunkiau susikaupti – nėra aišku. Tiesa, ir čia viskas susitvarkė, kai Ajui buvo maždaug 34 savaitės“.
Prieš Ievai ir Ajui išvykstant namo iš ligoninės, gydytojai ištyrė, kad Ajaus smegenų kraujagyslės yra užkalkėjusios – susidarė kalcinatai. Tai galėjo sukelti infekcija, kurios paprasčiausiai nesimato t. y. nėra jokių, infekcijoms būdingų simptomų. Ši prognozė taip pat visiškai nepasitvirtino, o kraujagyslės – susitvarkė.
„Tai buvo didžiausios mūsų baimės, kėlusios begalę klausimų ir nežinomybę, o šiuo metu – viskas yra išspręsta ir viskas yra gerai“, – džiaugiasi Ieva.
Dar gulėdamas reanimacijoje Ajus pradėjo kovoti su savo pilvuku – jo žarnyno sistema nebuvo pakankamai brandi, o tokia problema – visiškai nereta ankstukų tarpe. Ajui labai pūtė pilvą ir jam, paprasčiausiai, buvo labai nepatogu. Visgi šiuo atveju, tereikėjo kantrybės ir pačiam berniukui ir šeimai, nes vos žarnynas pradėjo stiprėti ir augti – pradėjo tvarkytis ir pilvuko situacija.
„Apskritai, galima pasakyti, Ajui labai pasisekė, nes kažkokių didesnių problemų mes neturėjome, neteko patirti jokios operacijos – tik papildomai buvo suleista eritrocitų masė, nes buvo kritęs hemoglobinas, bet tokias procedūras patiria dauguma ankstukų“, – pasakoja Ajaus mama.
Pagaliau palikus ligoninę ir grįžus namo Ajui stiprėti ir augti sekėsi kuo puikiausiai:
„Šitam vaikui tikrai labai pasisekė, nuo pat gimimo jis buvo labai stiprus. Taip pat kartu su vyru įdėjome daug pastangų, kad viskas būtų gerai: lankėme mankštas, eidavome privačiai pas kinezeterapeutą, dabar baiginėjame ankstyvosios reabilitacijos kursą. Vertinant pagal koreguotą amžių – Ajaus raida nei trupučio neatsiliko“.
Nors berniukas dabar auga stabiliai ir viskas yra tvarkoje, Ievai, ir visai šeimai, iki galo ramybės neduoda Ajaus genetiniai tyrimai. Berniukui pastarieji buvo atlikti kaip ir visiems kitiems vaikams, tačiau buvo pastebėti pakitimai, tiksliau, įtariamas antinksčių nepakankamumas. Dėl to šiuos tyrimus teko kartoti ne vieną kartą. Tiesa, atlikus papildomus tyrimus, rodikliai išlieka kiek pakitę, bet Ajui jokia genetinė liga nėra patvirtinta. Kol berniukas dar mažas – teks dar kelis kartus pakartoti tyrimus ir stebėti ar neatsirado pakitimų.
Priešlaikinis gimdymas ir, ypatingai, pirmieji mėnesiai po – būna sunkūs, o patirtos emocijos, baimė ir nežinomybė sunkiai nusėda ant mamų širdžių:
„Visas šis laikotarpis iš tikrųjų buvo labai sunkus. Kiekvieną dieną, kai žiūriu į Ajų aš pagalvoju: kaip tu galėjai užaugti, kai buvai toks mažas. Jis gimė 32 cm ir 744 g, o šiai dienai jis jau sveria 8 kg ir yra apie 70 cm. Buvo labai sunku, tačiau be galo padėjo šeima bei ligoninėje sutiktos mamos, kurios išgyveno labai panašius jausmus. Tiesa, man dar labai sunku buvo ir dėl to, kad namuose manęs laukė dviejų su puse metukų pirmagimis“.
Ieva pabrėžia, kad ir ligoninėje sutiktas personalas – nuostabus, mat tik jų dėka tokie maži vaikai išgyvena. Ieva prisipažįsta, kad iki galo rami būti dar negali – vienerių metų kol kas dar per mažai, kad atsakytų į visus klausimus ir paneigtų baimes, kurios kartais neramina. Visgi yra kas padeda – bendravimas ir artimas ryšys su mamomis, su kuriomis susipažino ligoninėje:
„Mes dalinamės patarimais, rekomendacijomis, palaikome viena kitą ir be galo džiaugiamės mūsų vaikais. Tokia bendrystė labai daug ką duoda, nes tada nesijauti, kad esi viena“.
Baigdama pokalbį Ieva sako, kad ankstukai – tikrų tikriausi kovotojai ir be galo stiprūs. Stipresni, nei mes galvojame.
Jau 10 metų Ankstukų paramos fondas palaiko mažiausius Lietuvos kovotojus.
Prisijunkite prie geradarių būrio – kurkime gerus darbus kartu ankstukai.lt/aukoti.
Šeimų, kurioms reikalinga pagalba, žinučių laukiame el. paštu parama@ankstukai.lt.
Daugiau apie paramos projektą „Ankstukai“: ankstukai.lt.
