Jau eilę metų kiekvieną vasarą „Raudonos nosys Gydytojai klounai“ vyksta į šalies sanatorijas su keturių dienų kūrybinėmis dirbtuvėmis „Cirko pacientas“. Pasak „Palangos gintaro“ atstovų, į sanatoriją atvyksta vaikų ir su judėjimo ir atramos aparato pažeidimais, patyrusių įvairias traumas. Daugiausia pacientų – su psichikos ir elgesio sutrikimais.
Raktas į emocinius klodus
„Esant sveikatos sutrikimams, ligos eiga ir gydymo efektyvumas labai priklauso nuo emocinės vaiko būklės. Pastebime, kad atvykę į sanatoriją pirmomis dienomis vaikai jaučia nerimą. Vaikams, kurie pirmą kartą atvykę su slaugančiu asmeniu, neramu dėl gydymo procedūrų atlikimo ypatumų. Paaugliai, kurie atvyksta į sanatoriją nors ir ne pirmą kartą, jaučia nerimą dėl santykių su kitais paaugliais. Todėl labai svarbu sklandi emocinė adaptacija sanatorijoje, kad vaikas susidomėtų ir norėtų gyventi bei lankyti procedūras kartu su kitais vaikais.
Kai vaikų emocinė būsena yra pozityvi, jie daugiau įsitraukia į sąveikas su specialistais. Taip pat matome tendenciją, kad vaikai, kurie yra motyvuoti reabilitaciniam gydymui, labiau pastebi savo reabilitacinio gydymo progresą ir prireikus yra pozityviai nusiteikę sugrįžti į sanatoriją“, – pasakoja Mindaugas Ročkus, „Palangos gintaro“ medicinos psichologas.
Dėmesio nukreipimas nuo to „ko negaliu“ į tai „ką galiu“ sustiprina emociškai – vaikai randa savyje jėgų stengtis ir siekti rezultatų. O kantrumas ir atkaklumas praktikuojami per humorą ir žaidimą leidžia vaikams mėgautis procesu. Galimybė išmokti naujų dalykų padeda atgauti pasitikėjimą savimi.
Daugiau nei dirbtuvės
„Cirko pacientas“ ypatingas tuo, kad padeda įgalinti vaikus, kuriuos apriboja gyvenimas. Keturias dienas vaikai išmėgina viską, kad atrastų naujuosius talentus: magiją, žongliravimą, akrobatiką ar klounadą. Atsižvelgdami į vaikų fizinę būklę klounai padeda paruošti po cirko numerį.
„Šiose dirbtuvėse kiekvienas vaikas jaučiasi ypatingas ir svarbus, jaučia klounų dėmesį bei rūpestį, o tai vaiko emocinei būsenai – tikras šviesulys ir motyvacija. Kiekvienas susitikimas juos nuveda į dar nepažintą cirko bei spalvų pasaulį. Į dirbtuves susirenka įvairias diagnozes ar fizines negalias turintys vaikai. Užsiėmimų metu jie atranda ryšį ne tik su klounais, bet ir su kitais grupėje esančiais vaikais – taip tampa vienas kito ramsčiu, pagalba bei postūmiu stengtis, džiaugtis ir šypsotis.
Užsiėmimų nebūna tokių dalykų, kaip: aš negaliu, nepadarysiu, man nepavyks, ten vaikai įgauna „super“ galių. Klounai bei esantys šalia įgalina siekti aukščiausių pasiekimų. Vienam vaikui tai gali būti labai paprasta, o kitam didžiulis įvykis gyvenime, todėl labai svarbus klounų palaikymas ir pastiprinimas. Juokas, gera nuotaika ir nuoširdumas – viena iš sveikatos stiprinimo sudedamųjų dalių, todėl matome akivaizdų teigiamą dirbtuvių poveikį“, – dalinasi Toma Grevienė, „Palangos gintaro“ Vyresnioji vaikų laisvalaikio užimtumo organizatorė.
Ši patirtis mažuosius ištraukia iš sąlyginai pasyvios rolės. Pagaliau vaikai atsiduria dėmesio centre ne dėl traumos ar ligos, o dėl savo talentų. „Cirko paciento“ kulminacija – pasirodymas tėvams ir įstaigos bendruomenei. Sanatorija tampa scena, o pacientai tampa cirko arenos žvaigždėmis! Tas jausmas, kai esi daugiau nei sulaužyta ranka ar nevikrios kojos, vaikams yra neįkainojamas. Emociškai tai labai stipri patirtis. Jausmas, kad gali nugalėti fizinį ribotumą ir tapti įspūdingu, įkvepia optimizmo.
Patarimai tėvams, kaip padėti vaikams reabilitacijos procese
„Teigiamos emocinės aplinkos sukūrimas, dėmesys, saugi aplinka, nuoširdus bendravimas su vaiku bei su specialistais, teikiančiais procedūras. Labai svarbus ir tėvų įsitraukimas į reabilitacijos procesą, kai kartu su vaiku dalyvaujama procedūrose, jį papildomai skatinant stengtis, motyvuojant siekti pačių geriausių rezultatų. Vienas specialistas negali atlikti viso darbo, kad užtikrinti sėkmingą reabilitacijos procesą, svarbu ilgalaikis darbas su vaiku, todėl tėvai turi būti suinteresuoti mokytis padėti savo vaikui jį lavinant ar atliekant kitas procedūras ar mankštas, kurias būtų galima pritaikyti ir namuose jau baigus stacionarinę reabilitaciją. Tik komandinis darbas gali suteikti pačių geriausių rezultatų“, – akcentuoja „Palangos gintaro“ Vaikų ligų gydytoja Romualda Ramonienė.
Akistatoje su džiaugsmu ir nuostaba amžius neegzistuoja. Slaptasis dirbtuvių ingredientas yra paprastasis žaidimas. Žaidimas paveikia emociškai ir mažiausius, ir paauglius, net tėvus. Tėveliai žinodami pozityvių emocijų galią reabilitacijos procese gali kūrybiškai pažiūrėti į situaciją ir sukurti žaidimą patys namų sąlygomis.
Programą „Cirko pacientas“ dalinai finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
Per humorą ir klounadą „Raudonos nosys Gydytojai klounai“ kuria emocinį pokytį nepatogiose vietose ir krizinėse situacijose. Juokas, šypsenos, džiaugsmas tampa būdu gerinti emocinę sveikatą. Per 14 veiklos metų gydytojai klounai pradžiugino daugiau nei 200 tūkstančių Lietuvos vaikų ir senjorų.
