Patyčios ir apgaulės – tėvai dažnai nesusimąsto, kokie pavojai internete gresia jų vaikams

Kaip komentavo telekomunikacijų bendrovės „Telia“ ekspertai, tėvams svarbu prisiminti, jog šiuolaikiniai vaikai praktiškai nebepažįsta pasaulio be interneto ar socialinių tinklų, taigi, virtuali erdvė jiems – tokia natūrali, kad dauguma jų neturi įpročio kritiškai vertinti turinio ar sąmoningai vengti juos žalojančios informacijos. Jeigu anksčiau netinkamas turinys internete būdavo labiau lokalizuotas – pasiekiamas sąmoningai lankantis tam tikruose portaluose, tai dabar patyčios, užgauliojimai, šmeižtas vis dažniau įsimaišo į įprastai „nekaltą“ srautą.

Kartais tėvai ar mokytojai neturi pakankamai žinių ar laiko apie pavojų internete kalbėtis su vaikais, būtent todėl „Telia“ savanoriai jau nuo 2016 metų keliauja po mokyklas ir nemokamai skaito paskaitas apie saugumą internete. Į ugdymo įstaigą pasikviesti „Telia“ iniciatyvos „Augu internete“ mentorius labai paprasta – užtenka parašyti elektroninį laišką su užklausa el. paštu auguinternete@telia.lt ir susiderinti vizito datą bei laiką.

Jei mokytojai ir tėvai jau atpažįsta patyčias ugdymo įstaigose, jiems vis dar sunku įsivaizduoti, ką vaikai veikia ir išgyvena virtualioje erdvėje, nes jų pačių vaikystėje to nebuvo. Svarbu nepamiršti ir to, jog psichologinis smurtas internetinėje erdvėje mažai skiriasi nuo tokio smurto realybėje. Rimčiausi pavojai internete, į kuriuos nevalia numoti ranka – netinkamas turinys vaikams, sukčiavimas bei privatumo pažeidimai. Tėvams būtina nuolat priminti vaikams, jog ne visos anketos socialiniuose tinkluose yra tikros – kaip negalima bendrauti su nepažįstamaisiais gatvėje ar eiti pas juos į svečius, taip ir socialiniuose tinkluose negalima bet ko priimti į draugus ar megzti naujų pažinčių su nepatikimais asmenimis.

Būtina mokyti vaikus socialiniuose tinkluose atpažinti netikras anketas, prireikus raportuoti ar blokuoti tokius asmenis. Labai svarbu su vaiku aptarti, ar visos nuotraukos ir žinutės, bendrinamos su draugais, tinkamos – juk internete paskelbta nuotrauka ten liks amžinai, net jei bus ištrinta. Priminkite vaikams, jog visi įrašai – asmeninė nuosavybė, paklauskite, ar jie tikrai nori ja dalintis?

Internete gausu specialių programėlių, skirtų padėti pasirūpinti vaikų saugumu internete. Visų jų funkcijos panašios: pasitelkus jas, galima matyti, kokias programėles vaikai naudoja, suteikti leidimus tik saugioms programėlėms, filtruoti turinį, nustatyti ekrano laiko ribojimus ar net nuotoliniu būdu užrakinti vaiko įrenginį.

Kitos programėlės analizuoja tekstinius pranešimus, el. paštą ir veiklą socialiniuose tinkluose, o aptikusios netinkamą turinį įspėja tėvus apie grėsmę. „Visų pirma, rekomenduojame išsigryninti, kokius iššūkius norite spręsti, o tada išsirinkti jums patogiausias programėles. Keletas patikimų programėlių pavyzdžių: „Google family link“, „Apple families“, „Norton Family“ ar „Kaspersky Safe Kids“.

Teigiama, jog Lietuvoje 2 iš 3 vaikų susiduria su smurtu ir patyčiomis: šmeižtu, apkalbomis, fiziniu smurtu, užgauliojimu tiek kasdienybėje, tiek virtualioje erdvėje.

„Rimtos patyčios dažnai prasideda nuo mažų užgauliojimų. Dažnai pačios didžiausios patyčios slepiasi po „čia tik mano nuomonė“, bet nuolat priminkime vaikams, kad įžeidžianti frazė internete – tokia pat skaudi kaip ir gyvenime.

Vaikams dažnai padeda patarimas: „jeigu nori kažką pakomentuoti, pagalvok, ar tą patį pasakytum žmogui gyvai, jeigu ne – susilaikyk ir nuo tokio komentaro rašymo“. Naudinga drauge susipažinti ir su kibernetinių patyčių apibrėžimu: tai – grasinančio, bauginančio, priekabiaujančio ar žeminančio turinio siuntimas arba dalijimasis su jaunesniu nei 18 metų asmeniui arba apie jį. Patyčios gali apimti įžeidžiančias žinutes ir elektroninius laiškus, netikrų paskyrų kūrimą, siekiant ką nors apgauti ar pažeminti.

Supažindinkite vaikus, kad jie gebėtų atpažinti netinkamą elgesį, kuris nukreiptas į juos arba į kitus asmenis. Bene svarbiausia, ką tėvai ar globėjai gali padaryti vaikui susidūrus su patyčiomis internete – jį palaikyti. Stenkitės išlikti ramūs ir priminkite vaikui, kad jis gali sulaukti pagalbos. Paremkite vaiką, o, prireikus, kreipkitės į socialinių tinklų administratorius bei kitas įstaigas ar institucijas, kurios padės susidoroti su patiriamais iššūkiais“, – priminė „Telia“ ekspertai.

Tėvai nuolat užduoda klausimą, kada laikas pirmajam vaiko išmaniajam įrenginiui. Dažniausiai sprendimas jį nupirkti priimamas atžalai pradėjus lankyti pirmą klasę.

Įsigijus išmanųjį įrenginį, tėvų pareiga užtikrinti, jog vaiko naudojamas įrenginys būtų kuo saugesnis. Tam reikalingas sunkiai nuspėjamas slaptažodis. Ne mažiau svarbu jį keisti bent kas pusmetį.

Pastebima, jog vaikai ekrano užrakinimui dažnai naudoja šablono tipo užrakinimą, kuris nėra toks saugus kaip slaptažodis ar PIN kodas. Įrenginio saugumui užtikrinti taip pat svarbu, kad suaugusieji reguliariai patikrintų vaikų įrenginius: kokias programėles vaikai naudoja, ištrintų nereikalingas ar netinkamas. Taip pat rekomenduotina reguliariai ištrinti slapukus, arba vadinamuosius „cookies“, mat jie saugo informaciją apie naršymo įpročius, lankomas svetaines, atliktas paieškas ir kitus duomenis. Išvalius slapukus, sumažėja tikimybė, jog šie duomenys bus naudojami trečiųjų šalių reklamos tikslais, taip pat – išvengsite dezinformacijos grėsmės. Jeigu keletą kartų užėjote į dezinformaciją skleidžiančią svetainę, „cookies“ gali ir toliau siūlyti panašų turinį,