„Jei vienas iš tėvų vyksta atostogų į užsienį drauge su vaiku, kito tėvo rašytinio sutikimo nereikia. Pavyzdžiui, jei mama su dukra vyksta atostogų, tėtis neturi pasirašyti, kad sutinka, jog nepilnametė dukra viešės kitoje šalyje. Abu tėvai šiuo atveju turi susitarti tarpusavyje, – sako teisininkė. – Jei vaiko tėvai yra nutraukę santuoką, reikėtų atkreipti dėmesį, kokios nuostatos dėl vaiko vykimo į užsienio valstybes yra nustatytos santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje. Gali būti nurodyta prieš kiek laiko reikia informuoti kitą tėvą apie kelionę į užsienį, kokią informaciją pateikti kitam tėvui, pavyzdžiui, į kokią šalį vykstama, kokia kelionės trukmė ir kokiomis sąlygomis bus keliaujama.“
Vaikui į užsienio valstybę vykstant ne su tėvais, o, pavyzdžiui, su seneliais ar kitais asmenimis, reikalingas bent vieno iš tėvų rašytinis notariškai patvirtintas sutikimas, pažymi R. Cibulskienė.
Taip pat vykstant su nepilnamečiu vaiku atostogauti į užsienį svarbu pasirūpinti ir kitais dokumentais: vaiko Lietuvos Respublikos pasu ar asmens tapatybės kortele. Vaikų asmens dokumentai galioja trumpiau – nuo dviejų iki penkerių metų, todėl reikia atkreipti dėmesį į datas. Be to, jei vaiko pavardė nesutampa su vieno iš tėvų, su kuriuo vaikas vyksta, pavarde, reikėtų pasiimti ir vaiko gimimo liudijimą.
Per ilgos atostogos?
Jei atostogos su vaiku užtrunka ir tampa panašesnės į nuolatinį gyvenimą užsienyje, tai gali tapti neteisėtu vaiko išvežimu ar laikymu, sako R. Cibulskienė. Pasak jos vertinti, kada atostogos užsitęsė reiktų atsižvelgiant į aplinkybes. Pavyzdžiui, jei tėvai susitarė, kad vaikas išvažiuoja atostogų į Jungtines Amerikos Valstijas vienam mėnesiui, o praėjus dviem jis vis dar negrįžta, mokymosi sutartis Lietuvoje jau nutraukta, tikėtina, kad išvyka tapo ne atostogomis, o gyvenimu užsienyje.
„Neteisėtas išvežimas bus traktuojamas tuo atveju, kai vienas iš vaiko tėvų išsiveža vaiką iš įprastinės vaiko gyvenamosios valstybės į kitą be kito vaiko tėvo sutikimo. Neteisėtas laikymas – kai vaikas pasilieka užsienio valstybėje ilgesniam laikui negu kitas iš tėvų buvo sutikęs. Neteisėtai išvežus ir negrąžinus vaiko, yra pažeidžiamos globos teisės – vienas iš tėvų negali bendrauti su vaiku. Tokiu būdu padarinių patiria tiek neteisėtai iš gyvenamosios vietos išvežtas arba negrąžinamas į ją vaikas, tiek ir asmuo, kurio globos teisės yra apribojamos. Vienas iš vaiko tėvų, be kurio sutikimo nepilnametis buvo išvežtas į kitą šalį, turi teisę kreiptis į atitinkamas institucijas ir siekti vaiko grąžinimo į Lietuvą“, – sako COBALT vadovaujanti teisininkė.
Keičiant gyvenamąją vietą – sutikimas būtinas
Nesvarbu ar vaiko tėvai susituokę ar ne, išvykstant su nepilnamečiu gyventi į kitą šalį, būtina informuoti kitą vaiko tėvą. Tokiais atvejais teks gauti rašytinį sutikimą.
„Įstatymai numato, kad jei vienas tėvas nori išsivežti nepilnametį gyventi į kitą valstybę, tam reikia antrojo iš tėvų raštinio sutikimo. Jeigu duoti patvirtinimą pastarasis atsisako, tuomet ginčą sprendžia teismas, – sako R. Cibulskienė. – Nepaisant to, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta tik su mama arba tėčiu, tėvai turėtų kartu spręsti dėl esminio vaiko nuolatinės gyvenamosios aplinkos pakeitimo klausimo – išvykimo nuolat gyventi į užsienį. Šiuo klausimu tėvų valdžią abu tėvai įgyvendina kartu.“
Ginčo atveju reikia įrodyti, kad vaiko išvežimas nuolat gyventi į užsienį geriausiai atitinka vaiko interesus ir kad tai iš esmės nepažeidžia skyrium gyvenančio kito iš tėvų teisių.
