Kelia įvairius jausmus
Rugsėjo 1-oji žymi ne tik naujų mokslo metų pradžią, bet ir naują gyvenimo etapą, tarsi savotišką naują startą asmeniniame vaikų tobulėjime, grįžime prie rutinos, dienos, savaitės, atostogų planavimo, įvairių užklasinių vaikų veiklų ir keliančių naujų iššūkių vaikams, tėvams ir apskritai – šeimai.
„Suprantama, kad tėvai, sutinkantys kartu su savo vaikais pirmąją rugsėjo pirmąją, patiria įvairių, net ir prieštaringų, jausmų. Iš vienos pusės tėvai džiaugiasi matydami savo atžalas žengiant pirmąjį svarbų žingsnį į savarankiškesnį gyvenimą. Tačiau šis žingsnis, simbolizuojantis perėjimą iš ankstyvosios vaikystės į naują, platesnį socialinį ir mokymosi pasaulį, neretai atneša ir liūdesį bei nostalgiją praėjusiam jų atžalos vaikystės laikotarpiui, prisiminimams, liūdesiui dėl greitai bėgančio laiko.
Natūralu, kad kartu tėvus gali lankyti nerimas, nežinomybės jausmas apie tai, kaip jų vaikams seksis prisitaikyti prie naujos aplinkos, susidraugauti su bendraklasiais, mokytis, ar mokytoja bus atliepianti bei supratinga. Kai kurie tėvai gali patirti „tuščio lizdo“ jausmą, kai tėvus aplanko suvokimas, kad jų vaikas vis tampa savarankiškesnis ir laikas, praleidžiamas kartu mažėja nepaisant to, kad vaikas dar tik pradeda lankyti mokyklą ir su juo susitinkama kasdien“, – sako psichologė.
Priklausomai nuo vaiko amžiaus, įgytos patirties mokykloje ar darželyje, aplinkinių palaikymo mokslo metų pradžia mokiniui gali kelti įvairialypius jausmus. Pasak K. Garbauskės, jaunesniems vaikams ji gali stiprinti smalsumo jausmą, džiaugsmą dėl naujų patirčių, naujų draugų, klasiokų, mokytojų ar netgi mokymosi priemonių. Kartu tai gali kelti ir kiek nemalonesnius jausmus, pavyzdžiui, vaikų nerimą dėl atsiskyrimo nuo tėvų.
„Mažesni vaikai, ypatingai pirmokai, gali jausti ypač stiprų nerimą atsiskirdamas nuo tėvų, jei anksčiau jie nebuvo įpratę pabūti atokiau nuo šeimos ilgesnį laiką. Taip pat juos gali lankyti ir namų ilgesys, vasaros pabaigos liūdesys. Tačiau jei kiek atitolsime nuo pirmaklasių ir žvilgtelsime į vyresnėlių mokinių patirtis, greičiausiai ir kiekvienas mūsų prisiminsime, kad po ilgos vasaros pertraukos dažnai yra smagu grįžti į mokyklą, kadangi susitinkame su draugais. Šis bendravimas dažnai leidžia pajusti teigiamų bei džiugių emocijų.
Rugsėjo pirmoji, žyminti naujuosius mokslo metus, mokiniams gali suteikti motyvacijos bei įkvėpimo stengtis siekti gerų mokymosi rezultatų, keltis akademinius tikslus, įveikti naujai kylančius iššūkius bei siekti tobulėti. Tačiau ne visuomet. Kai kurie mokiniai, grįždami į mokyklą gali nerimauti dėl to, kaip jiems seksis atkurti santykius su bendraklasiais, mokytojais, kaip seksis įsilieti į mokymosi procesą, jei praėjusiais mokslo metais jų mokymosi procesas buvo sutrikęs ar pakitęs neigiama linkme. Juk nepamirškime, kad mokslo metų pradžia mokiniams grąžina tam tikras akademines atsakomybes, jie neretai gali išgyventi stresą bei įtampą dėl jiems tėvų ar mokytojų keliamų akademinių lūkesčių, – teigia K. Garbauskė.
Pasiruoškite iš anksto
Įvertinus visa tai, labai svarbu tiek vaikams, tiek ir tėvams psichologiškai nusiteikti artėjant naujai mokslo metų pradžiai
Psichologė K. Garbauskė dalijasi keletu rekomendacijų tėvams, kurios galėtų padėti pasiruošti tinkamai palaikyti savo vaikus besiruošiant naujiems mokslo metams:
1) Likus kelioms savaitėms iki mokslo metų pradžios, sukurkite bei palaikykite vaikams kasdienę rutiną, kuri apimtų laiko planavimo įgūdžius, grįžimą į miego tvarką. Iš anksto kartu su vaiku ar visa šeima planuokite ryto bei vakaro rutinas, įtraukdami vaikams laiką mokymuisi, poilsiui, maitinimuisi, laisvalaikiui, šeimos veikloms bei miegui. Skatinimas atlikti lengvas mokymosi užduotėles ar knygos skaitymas gali padėti palengva jiems grįžti į mokymsi rutiną;
2) Pasirūpinkite mokyklinėmis priemonėmis sudarydami reikalingų mokyklinių prekių sąrašą ir pasirūpindami tuo. Jei mokykla reikalauja uniformų, užtikrinkite jas, jei ne – pasirūpinkite tinkamais drabužiais, kuriuos vaikas galėtų vilkėti jau pirmomis dienomis;
3) Palaikykite savo vaikus emociniu lygmeniu išklausydami jų jausmus, nuogąstavimus dėl naujų mokslo metų, nenuvertinkite to, ką girdite. Jūsų priėmimas, išklausymas bei atliepimas į tai, kuo vaikas dalinasi, padės jam jaustis saugiai;
4) Aptarkite su vaikais, ko jie tikisi iš naujų mokslo metų, kokius tikslus jiems kelia, ko norėtų pasiekti. Taip pastiprinsite jų motyvaciją bei įsitraukimą į mokymosi pocesą;
5) Aptarkite su vaiku, kaip planuosite namų darbų atlikimą. Tai padės vaikui kurti įpročius bei stiprinti laiko planavimo įgūdžius;
6) Komunikuokite su mokytojais, mokyklos administracija dar iki prasidedant naujiems mokslo metams, jei kyla neaiškumų ar rūpesčių. Susipažinkite su mokyklos taisyklėmis ir tvarka. Įgytos žinios gali palengvinti vaikui prisitaikymo mokykloje procesą.
7) Pasikalbėkite su vaiku apie jo santykius su bendraklasiais, tinkamo bendravimo, mandagumo svarbą. Aptarkite su vaiku, kaip jis gali valdyti nemalonias iškylančias emocijas mokykloje.
8) Priminkite savo vaikams pozityvias praėjusių mokslo metų patirtis, pavyzdžiui, sėmingai atliktus projektus, patikusius mokytojus ar dalykus, tai padės mokyklą vaikams matyti kaip vietą, kurioje jie gali augti bei tobulėti.
9) Pasirūpinkite ir savo emocine būkle: tinkamai išsimiegokite, raskite laiko atsipalaidavimui, stenkitės sveikai bei subalansuotai maitintis. Tai padės išlaikyti ramybę ir teigiamą požiūrį, kurį galėsite perduoti savo vaikams. Jei jaučiatės pernelyg nerimaujantys dėl vaiko naujos mokslo metų pradžios, pasidalinkite su savo partneriu, draugais, kitais tėvais apie tai. Bendrystės jausmas, dalinimasis nuogąstavimais gali padėti sumažinti nerimą.
Vengti gąsdinti ir kelti lūkesčius
Svarbiausia, pasak K. Garbauskės, atkurti kasdieninę tvarką ir rutiną itin svarbu iki prasidedant naujiems mokslo metams.
„Tai, kaip greitai seksis grįžti į ją kiekvienam žmogui yra individualu ir priklausoma nuo amžiaus, asmenybės bruožų, įpročių bei rutinos pobūdžio. Pilnavertiškas grįžimas į mokymosi ritmą gali užtrukti net ir keletą savaičių. Labiau organizuoti bei struktūrizuoti vaikai į rutiną gali grįžti greičiau, kai tuo tarpu vaikai, kurie sunkiau prisitaiko prie pokyčių, yra jautresni aplinkos faktoriams, situacijoms, gali užtrukti ilgiau“, – paaiškina ekspertė.
Pasak psichologės Kamilės labai svarbu tėvams ir seneliams vengti komentarų, kurie gali sustiprinti vaikų baimes dėl mokyklos. Pavyzdžiui, „Oi, kaip bus sunku mokytis“, „Mokytoja tave nubaus jei taip elgsiesi“ ir panašių.
„Taip pat lyginimas su broliais, seserimis ar draugais gali vaikui iššaukti įtampos jausmą, mažesnį pasitikėjimą savimi, stiprinti nesveiką konkurenciją ir nerimą.
Akcentuodami tai, kad vaikas viską turi atlikti tobulai, galite paskatinti perfekcionizmą, kas dažnai sukelia nerimą bei baimę klysti, atidėliojimą. Venkite kelti vaikui pernelyg didelius lūkesčius, kaip kad „privalai būti geriausias klasėje, gauti tik 10-tukus ir pan.“, – pataria psichologė.
Ji sako, kad reikėtų nenuvertinti vaiko jausmų ir baimių, nes tai gali sustiprinti vaiko tikėjimą, kad jo jausmai nėra svarbūs ir reikšmingi.
„Taip pat svarbu vengti perdėtai optimistiškų teiginių atliepiant į vaiko nerimą stiprinančias mintis. Svarbu stiprinti vaiko suvokimą apie tai, kad mokslo metai gali į gyvenimą įnešti tiek malonių, tiek nemalonių patirčių. Ir kad visos patirtys, su kuriomis jis susidurs, stiprins jo kompetencijas ateities gyvenimui, pavyzdžiui, kaip priimti atsakingus sprendimus, kaip bendrauti su aplinkiniais asmenimis; kaip klausytis; planuoti savo laiką.“, – vardija K. Garbauskė.
Ji rekomenduoja vengti perdėtai telktis į akademinius pasiekimus, akylai juos stebėti ir nuolat apie tai informuoti savo vaikus.
„Juk šalia akademinių pasiekimų yra ir kiti mokymosi procesui svarbūs aspektai, kaip kad santykiai su bendraklasiais ar mokytojais, pomėgiai, emocinė gerovė, įgūdžiai bei žinios, išmoktos mokykloje“, – įsitikinusi psichologė.
Linki nepamiršti savęs
K. Garbauskė šypteli, kad ir nauja kuprinė ar kiti pirkiniai gali sumažinti stresą, prisidėti prie teigiamos vaikų nuotaikos ir pasirengimo artėjant naujiems mokslo metams.
Ji taip pat primena tėvams, kad reikia rūpintis ne tik savo vaikais, bet ir savimi.
„Tik sveikas ir laimingas tėvas gali tinkamai palaikyti savo vaikus. Na, o vaikų auginimas ir mokymasis yra ilgas procesas, kuriame kartu su džiaugsmais bei pasiekimais neišvengiamai kyla iššūkių ir nesusipratimų. Tad linkiu būti kantriems, supratingiems, empatiškiems bei atjaučiantiems savo vaikus. Net ir sudėtingose situacijose stenkitės išlaikyti pozityvų požiūrį. Tikiu, kad jūsų optimizmas ir palaikymas vaikams suteiks jėgų įveikti sunkumus. Palaikykite vaikų siekius, stiprinkite jų smalsumą bei norą mokytis pasitikėdami savo vaikais, pasitikėdami savimi kaip tėvais. Skatinkite savo vaikus pasitikėti savo gebėjimais bei sprendimais ir leiskite jiems prisiimti atsakomybę už savo veiksmus ir pasiekimus“, – linki psichologė Kamilė.
Žinoma, ji pataria nepamiršti, kad ir tėvų veiksmai atitiktų tai, ko nori išmokyti savo vaikus. Vaikai stebi ir mokosi iš to, kaip jų tėvai elgiasi kasdienėse situacijose, todėl būkite autentiški ir nuoseklūs savo elgesyje.
