Per 2024 m. pirmąjį pusmetį vaiko teisių gynėjai sulaukė daugiau nei 28 tūkst. pranešimų dėl galimai pažeistų vaiko teisių, t. y. beveik 2 proc. daugiau nei tokiu pačiu laikotarpiu 2023 m.
Vidutiniškai per parą buvo gaunami 155 pranešimai (2023 m. – 152, o 2022 m. – 125). Apie 70 proc. gautų pranešimų buvo fiksuoti kaip galimi vaiko teisių pažeidimai, tad reaguota dėl beveik 19 tūkst. Lietuvoje gyvenančių vaikų.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė sako, jog didžiausią dalį – virš 60 proc. – gautų pranešimų sudarė nesmurtinio pobūdžio pažeidimai, o dažniausiai pažeidžiamos vaiko teisės buvo susijusios su vaikui tinkamų gyvenimo sąlygų neužtikrinimu bei dažnai skyrybų metu išryškėjančia problema, kai vaikui nesudaromos sąlygos bendrauti ir matytis su vienu iš tėvų.
Nors per šį pusmetį užfiksuotų pranešimų dėl smurtinių pažeidimų skaičius buvo 8 proc. mažesnis nei praeitais metais, visgi skubiai užtikrinti vaikams saugią aplinką – kai dėl įvairių sunkumų tuo negalėjo pasirūpinti patys tėvai – vaiko teisių gynėjams prireikė daugiau nei 3 tūkst. kartų. Dažniausiai vaikai laikinai apsistodavo pas jiems gerai pažįstamus ir artimus žmones.
Fizinio smurto naudojama daugiausiai
Pastarąjį pusmetį vaiko teisių gynėjai nustatė beveik 2 tūkst. galimo smurto prieš vaikus atvejų. Turimais duomenimis, smurtą daugiau patyrė berniukai – jie dažniausiai kentėjo nuo fizinio smurto. Nors prieš mergaites smurtauta mažiau, bet jos dažniau patyrė seksualinį ir psichologinį smurtą bei nepriežiūrą. Matyti, jog daugiausia pranešimų buvo gauta dėl fizinio smurto, o mažiausiai – dėl vaiko nepriežiūros.
„Analizuodami smurtinių pažeidimų pasiskirstymą tiek pagal smurto formą, tiek pagal nukentėjusių vaikų amžių ar lytį, kasmet įžvelgiame panašias tendencijas. Nors fizinis smurtas pasižymi kaip pirmaujanti smurto rūšis, visgi svarbu akcentuoti, kad panaudotą jėgą prieš vaiką ar akivaizdžias žymes ant jo kūno, pavyzdžiui, įbrėžimus ar sumušimus, yra kur kas lengviau pastebėti. Tad mažesni likusių smurto rūšių skaičiai nebūtinai siejasi su mažesniu nukentėjusiųjų mastu – veikiausiai, tai rodo, jog visuomenė vis dar mokosi identifikuoti užslėptą, mažiau pastebimą ar nutylimą smurtą prieš vaiką“, – pastebi I. Skuodienė.
Smurto atžvilgiu pažeidžiamiausi buvo paaugliai ir vyresnio amžiaus vaikai, prieš kuriuos smurtą daugiausiai panaudojo tėvai ir kiti artimiausioje aplinkoje esantys žmonės.
Į Vaiko teisių liniją besikreipusių skaičius išaugo
Per minėtą laikotarpį itin didelio visuomenės pasitikėjimo sulaukė antrus metus veikianti Vaiko teisių linija. Tiek tūkstančiai suaugusiųjų, tiek keli šimtai vaikų skambino ir rašė, norėdami pasikonsultuoti įvairiais su vaikais susijusiais klausimais bei pranešti apie galimus vaiko teisių pažeidimus.
Suskaičiavus per šių metų pirmąjį pusmetį Vaiko teisių linijos konsultantų gautų skambučių, tiesioginių susirašinėjimų ir elektroninių laiškų kiekį, kuris siekė beveik 7 tūkst. žmonių kreipimųsi, stebimas pokytis praėjusių metų rezultatus lenkia daugiau nei dvigubai. Iš visų šių gautų kreipimųsi buvo užregistruota per 1 tūkst. pranešimų dėl galimai pažeistų vaiko teisių.
„Pirmasis šių metų pusmetis Vaiko teisių linijoje dirbantiems vaiko teisių gynėjams buvo itin rimtas iššūkis. Mus pasiekė didžiausias iki šiol gautas kiekis įvairiausių klausimų, prašymų patarti, pakonsultuoti ar tiesiog pasikalbėti rūpima tema. Nors vaiko teisių gynėjams svarbus kiekvieno žmogaus skambutis ar atsiųstas laiškas, visgi labiausiai džiugina vaikų kreipimaisi. Jų užduodami klausimai, išsakomi sunkumai, reiškiama nuomonė leidžia pastebėti, jog patys vaikai vis geriau žino savo teises ir supranta, kaip turėtų atrodyti saugi ir laiminga vaikystė“, – sako I. Skuodienė.
Po gana ramios vasaros tikimasi aktyvesnio rudens
Pasak I. Skuodienės, metų eigoje vaiko teisių gynėjai nuolat stebi statistines tendencijas, kurias dažnai nulemia ir sezoniškumas bei su juo susijusi vaiko rutina ir aplinka. Pastebima, jog labiausiai pagalbos vaikams poreikis išauga gegužės bei rugsėjo mėnesiais, o vasara, kaip įprastai, prabėga ramiau, nes gaunamų pranešimų skaičius sumažėja.
„Tokiam pranešimų „bangavimui“ reikšmingos įtakos turi vaikų kasdienis gyvenimas – situacijos, kuriose jie atsiduria bei aplinka, kuri juos supa. Besibaigiant mokslo metams vaikai tampa labiau pažeidžiami, išsiilgę poilsio po įtemptos rutinos darželiuose ir mokyklose, tad dažniau iškyla konfliktinių situacijų tiek namuose, tiek ugdymo įstaigose. O vasarą vaikai gyvena laisviau, jie daugiau laiko leidžia su bendraamžiais ar artimaisiais, tad yra mažiau matomi kitų suaugusiųjų ir jų pagalbos poreikis gali likti nepastebėtas. Tad prasidėjus mokslo metams, kai vaikams tenka apsilankyti pas gydytojus, susitikti su mokytojais, būrelių vadovais ir iš naujo įsilieti į aktyvesnį socialinį gyvenimą, aplinkiniams tampa kur kas paprasčiau įžvelgti galimus sunkumus ir apie juos pranešti“, – sako I. Skuodienė.
Šių metų gegužę vaiko teisių gynėjai sulaukė per 5 tūkst. pranešimų dėl galimų vaiko teisių pažeidimų, o tiek birželį, tiek liepą gautų pranešimų skaičius sumažėjo apie 12 proc.
Didžioji dalis pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus vaiko teisių gynėjus pasiekė iš policijos pareigūnų, vaiko gerovės srityje dirbančių specialistų, sveikatos ir ugdymo įstaigų anoniminių pranešėjų bei artimiausioje vaiko aplinkoje esančių žmonių.
Vasarą mažesnes socialinių partnerių galimybes pastebėti galimus vaiko teisių pažeidimus kompensavo su Vaiko teisių linijos konsultantais susisiekusių žmonių skaičius. Virš 2 tūkst. per birželį ir liepą gautų kreipimųsi virto keliais šimtais pranešimų dėl galimų vaiko teisių pažeidimų.
Kilus klausimams, kviečiame žmones pasikonsultuoti su vaiko teisių gynėjais skambinant nemokamu tel. 8 800 10 800, taip pat galima rašyti žinutę interneto svetainėje vaikoteises.lrv.lt esančiame pokalbių laukelyje. Pranešti apie vaiko teisių pažeidimą galima artimiausiame vaiko teisių apsaugos skyriuje, užpildant formą Tarnybos interneto svetainėje arba skambinant Skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112.
