Geradariauja jau didelė dalis visuomenės
Paramos fondo „Gerų darbų dirbtuvės“ projekto „Ankstukai“ užsakymu šių metų pavasarį „Spinter“ atliktas visuomenės nuomonės tyrimas atskleidė, kad nei ankstesnių metų infliacija, nei karas Ukrainoje iš esmės nepakeitė aukojimo įpročių.
Net 44 proc. gyventojų patikino, kad pastaraisiais metais aukoja tiek pat, kiek anksčiau, 18 proc. pinigines atveria plačiau ir beveik tiek pat – 17 proc. – aukoja mažiau. Visai neaukoja 21 proc. apklaustųjų. Daugiau nei ankstesniais metais aukoja aukštojo išsilavinimo, vidutinių bei didesnių pajamų respondentai ir didmiesčių gyventojai. Tiek pat – aukštąjį išsimokslinimą turintys apklaustieji.
„Parama kariaujančiai Ukrainai tapo vienu aukotojų prioritetų, gaunančiu beveik tiek dėmesio kaip ir pagalbos laukiančių vaikų tema. Ir tai gera tendencija. Ji rodo, kad mes nepavargome ir toliau palaikome Ukrainą kovoje už laisvę – tą rodo ir šiandien išgirsti VMI paskelbti skaičiai, – sako paramos projekto „Ankstukai“ valdybos pirmininkas Vytenis Kinduris. – Bet pozityviausia yra tai, kad geradariauja tikrai didelė dalis visuomenės, o toks pavyzdys neabejotinai ugdo ir tuos, kurie kol kas neaukoja. Tikiu, kad vieną dieną tapsime tokia pat atjaučiančia visuomene kaip, pavyzdžiui, Didžiosios Britanijos, kur didžioji dalis gyventojų aukoja bent dviem skirtingos krypties nevyriausybinėms organizacijoms.“
Aukoti įkvepia jautrios istorijos ir asmeninės patirtys
Skirstydami apklausos rengėjų pasiūlytą įsivaizduojamą 100 eurų paramą, respondentai pažymėjo, kad vaikams – sergantiems, neturintiems tėvų globos ir kt., – skirtų 32 proc. sumos, ir tik vienu proc. mažiau – Ukrainai (31 proc.). Skurdžiai gyvenančių šeimų ir senjorų poreikiai respondentų valia atsidūrė ant žemesnio laiptelio (20 proc.), beglobiai gyvūnai – šalia jų (18 proc.). Ukrainai didesnę dalį dažniau skirtų vyrai, aukštojo išsilavinimo tyrimo dalyviai. Gyvūnams – moterys.
Iniciatyvoms, besirūpinančioms žmonių gerove (sveikata ar socialiai pažeidžiamomis grupėmis), niekada neaukojantys prisipažino 25 proc. apklaustųjų. Daugiausia tai – mažesnių ir vidutinių pajamų tyrimo dalyviai. Reguliariai (17 proc.) dažniau aukoja aukštesnio išsimokslinimo respondentai. Retkarčiais (58 proc.) – didesnių pajamų apklaustieji.
V. Kinduris neslepia – fondui labai rūpėjo išsiaiškinti tai, kas visuomenę paskatintų aukoti anksčiau gimusiems kūdikiams skirtiems „Ankstukų“ projektams. Tyrimas parodė, kad 30 proc. aukotų, jei daugiau žinotų apie temos problematiką, o 21 proc. – jei anksčiau gimusių vaikų būtų artimoje aplinkoje. „Pasitvirtinome, kaip svarbu pasakoti apie ankstukų patiriamus iššūkius. Tą ir darome: negraudindami liūdnomis istorijomis, bet telkdami pozityvioms“, – sako paramos projekto „Ankstukai“ valdybos pirmininkas.
Gilesnės žinios apie ankstukų ir jų šeimų rūpesčius, kaip parodė tyrimas, labiausiai pakeistų jaunesnių, aukštesnio išsimokslinimo respondentų ir rajonų centrų gyventojų aukojimo nuostatas. Jei apklaustųjų aplinkoje būtų atvejų su anksčiau laiko gimusiais naujagimiais – dažniau aukotų moterys.
„Nuolat bendraujant su ankstukus gelbstinčiais neonatologais, mums nėra abejonių, kad nors valstybė tikrai rūpinasi per anksti gimusiais naujagimiais, šiai sričiai labai reikia visuomenės įsitraukimo ir pagalbos. Tad, tiesą sakant, apklausos atskleistas paramos gyvūnams mastas ir nustebino, ir priminė – žmonių pasirinkimus labai veikia asmeninės patirtys. Tai jos paskatina persijungti į sudėtingiausią – pagalbos žmogui ir bendruomenei režimą. Mums kaip visuomenei dar tikrai yra kur pasistiebti rūpinantis gyvybiškai svarbiomis temomis“, – konstatuoja V. Kinduris.
Vis dėlto „Ankstukų“ darbai visuomenės matomi – VMI šiųmečiai duomenys rodo, kad paramos fondas „Gerų darbų dirbtuvės“, kuris ir kuria „Ankstukų“ projektą, pateko į daugiausia GPM mokėtojų paramos sulaukusių NVO dešimtuką.
Kai pritrūksta vieno žingsnio
VMI duomenimis, 2023 metais Lietuvoje per GPM paramai skirta rekordinė 29 mln. eurų suma, šiemet ši suma, preliminariais duomenimis, siekia 31,1 mln. eurų. Vis dėlto Nacionalinės NVO koalicijos vadovė Gaja Šavelė mano, kad pastarųjų metų skaičiai dar tikrai gali augti.
Šiais metais, įgyvendindama kampaniją „Pasaulis be NVO ne pasaulis“, kuria siekė atskleisti nevyriausybinių organizacijų svarbą visuomenei, Nacionalinė NVO koalicija atliko reprezentatyvią gyventojų apklausą. Anot G. Šavelės, ji atskleidė įdomų faktą – 7 iš 10 gyventojų nurodė ketinantys paskirti savo 1,2 proc. GPM, tačiau praėjusių metų statistika rodo, kad tai padarė tik 3 iš 10.
„Tai reiškia, kad didelė visuomenės dalis noro skirti paramą turi, tačiau iki galo neatlieka darbo – neužpildo prašymo formos VMI sistemoje“, – komentuoja Nacionalinės NVO koalicijos vadovė. Taip NVO sektorius, kur nemažai daliai organizacijų gyventojų skirta GPM dalis sudaro nuo 30 iki 100 proc. jų biudžeto, praranda ne vieną milijoną eurų. Ir tada jau belieka įsiklausyti, kodėl geranoriškai nusiteikę apklausos dalyviai taip ir neįvykdė savo planų, ir ateityje pabandyti jiems padėti. Vieniems taip ir nepavyko apsispręsti, kam skirti paramą, kitiems per sudėtingos pasirodė elektroninės sistemos ar tiesiog užsimiršo.
Varžybose dėl paramos laimi stipriausios NVO
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos viceministro Martyno Šiurkaus nuomone, visuomenės pasirenkamas paramos kryptis stipriai veikia NVO gebėjimas telkti. „Stiprios organizacijos sugeba mobilizuoti visuomenę. Ir tai tinka kalbant ne tik apie finansinę paramą, bet ir savanorystę, – sako viceministras M. Šiurkus. – Pažiūrėjus tyrimus apie savanorišką veiklą, galima rasti paprastą atsakymą į klausimą, kodėl nedalyvaujama tam tikroje veikloje – niekas nepakvietė. Finansinės paramos telkimas irgi nėra stipri sritis nevyriausybinėse organizacijose. Tad viskas atsiremia į NVO gebėjimus – ar jos sugeba pritraukti profesionalų. Todėl Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos administruojamas NVO fondas jau kelerius metus investuoja į NVO sektoriaus kompetencijų stiprinimą.“
Aukojimo kultūrą skatinanti galimybė skirti dalį GPM mokesčio, anot viceministro M. Šiurkaus, neveikia NVO naudai taip, kaip galėtų veikti. „Įteisinus šį filantropijos įrankį iš pradžių buvo leidžiama į tuos procentus pretenduoti ir biudžetinėms įstaigoms. Tas labai iškreipė mechanizmą – didesnį administracinį resursą turinčios biudžetinės institucijos nukonkuruoja NVO sektorių, išskyrus tik pačias didžiausias kaip „Maltiečiai“ ar „Maisto bankas“, – sako viceministras M. Šiurkus. – Tą klaidą bandoma taisyti – beveik prieš dvejus metus buvo priimti įstatymų pakeitimai, kad į 1,2 proc. nuo GPM galėtų pretenduoti tik NVO, numatant, kad ta nuostata įsigalioja 2025 m.“
