„Statistika bei gydytojų kasdienė praktika rodo, kad fizinio ir seksualinio smurto atvejų prieš vaikus skaičius auga. Seksualiai išnaudojamos ne tik mergaitės, bet ir berniukai. Esama ir nepriežiūros atvejų, kuomet nesirūpinama vaiko sveikata, emocine raida, išsilavinimu, pastoge ar saugumu“, – bibliotekoje vykusioje paskaitoje kalbėjo Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovas, prof. Rimantas Kėvalas.
Diskusiją vedusi Kauno klinikų vaikų ligų ir pulmonologijos gydytoja rezidentė bei tinklalaidžių apie mediciną vedėja Viktorija Mejerytė teigė, kad smurto prieš vaikus problema aktuali ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. „Įvairiose šalyse su šia problema susiduria tiek pedagogai, tiek tėvai. Smurtas prieš vaikus neretai lieka neatpažintas ar klaidingai diagnozuotas, todėl labai svarbu laiku pastebėti smurto apraiškas“, – atkreipė dėmesį diskusijos vedėja.
Smurto artimoje aplinkoje rūšys
Išskiriamos keturios smurto prieš vaikus rūšys: fizinis, seksualinis, psichologinis arba emocinis bei nepriežiūra. Praėjusių metų statistikos duomenys rodo, kad 9 vaikai kasdien patyrė smurtą. Lyginant su 2022 m., anąmet galimo smurto atvejų prieš vaiką padaugėjo 24 proc.
Anot prof. R. Kėvalo, daugelį vis dar stebina, kad nepriežiūra taip pat yra smurtas prieš vaikus.
„Neseniai man teko skaityti labai liūdną knygą apie klasikinį vaiko nepriežiūros atvejį, kuomet radikalioje bendruomenėje gyvenanti mergaitė pirmą kartą pradėjo mokytis pradmenų būdama septyniolikos metų. Jos tėvai visiškai ignoravo medicinines, socialines bei kitas paslaugas. Laimei, ši dramatiška mergaitės istorija baigėsi sėkmingai – ji tapo Harvardo universiteto profesore“, – tipišką nepriežiūros pavyzdį pateikė ilgametis vaikų gydytojas.
Mitai apie seksualinį smurtą
Ąžuolyno bibliotekoje vykusioje paskaitoje psichologė psichoterapeutė dr. Irina Banienė, kalbėdama apie vaikų seksualinį smurtą, paneigė mitą, kad vaikai sakosi seksualiai išnaudojami norėdami įskaudinti suaugusiuosius.
„Yra tam tikras procentas vaikų, kurie galimai apie tai meluoja. Tačiau turėkime omeny, kad jei vaikas apie tai kalba, jis vis tiek galėjo patirti kažkokios formos seksualinį smurtą. Vaikui nebūdinga apie tai meluoti“, – sakė psichologė psichoterapeutė.
Anot specialistės, kartais susidaro klaidingas įspūdis, kad berniukai nepatiria seksualinio smurto, tačiau atlikti tyrimai rodo, kad taip yra tik todėl, kad jie paprasčiausiai apie tai nutyli.
„Prieš berniukus vidutiniškai seksualiai smurtaujama iki dešimties metų, prieš mergaites – iki dvylikos metų, nes paskui jie jau gali pradėti prieštarauti ir apsiginti“, – kalbėjo dr. I. Banienė.
Psichologės psichoterapeutės teigimu, seksualinis smurtas dažniausiai yra patiriamas artimoje aplinkoje ir tai vyksta keletą metų iš eilės.
„Praktikoje man teko susidurti su mergaite, kuri teigė nukritusi nuo dviračio. Požymiai, susižalojimas galėjo būti labai panašūs, tačiau galiausiai paaiškėjo, kad tai buvo seksualinis smurtas“, – sakė specialistė.
Ji pastebi, kad seksualinę prievartą patyrusios moterys gėdijasi, bjaurisi savo kūno. Anot jos, neretai tie, kurie vaikystėje patyrė prievartą, suaugę užsiima prostitucija, nes jie jaučiasi nešvarūs, galimai taip save baudžia.
„Labai gerai prisimenu seksualinę prievartą patyrusį berniuką, kuris priėjęs prie manęs trindavosi. Nelikime abejingi, užsidėkime šauktuką ir stebėkime“, – ragino dr. I. Banienė.
Ji taip pat akcentavo, kad seksualinėje prievartoje labai svarbus lyties aspektas.
„Vaikai bijo tos lyties, kuri jį išnaudojo“, – sakė specialistė.
Psichologinis smurtas pasireiškia labai skirtingai
Psichologinis smurtas dažniausiai pasireiškia šaukimu, rėkimu, nuolatine kritika, atstūmimu, terorizavimu, socialiniu tvirkinimu, išnaudojimu.
„Tenka pastebėti, kad prieš vaikus neretai psichologiškai smurtauja treneriai. Ypač gimnastikoje, balete. Jie komentuoja kūno svorį, teigia, kad vaiko kūnas yra netinkamas“, – dalijosi psichologė psichoterapeutė.
Dr. I. Banienė ragina su vaikais kalbėti apie smurto išraiškas, kad jie žinotų, kaip jį atpažinti. Ji pataria inicijuoti pokalbį su vaiku, reaguoti, išklausyti, suprasti, ką jis mums sako.
„Svarbiausia – neatidėti, nebėgti, neneigti. Išdrįsti, išgirsti ir pamatyti, kalbinti ir nepalikti, tikėti vaiku, kuris sako, kad prieš jį smurtauja ir imtis tolesnių žingsnių“, – pataria specialistė.
Visą gegužės mėnesį vykusiame keturių paskaitų cikle dalyvavo tėvai, ugdytojai, pedagogai, patys vaikai bei visi, kuriems rūpi geresnė mažiausiųjų mūsų visuomenės narių – vaikų – sveikata ir gerovė. Paskaitų metu gydytojai dalijosi žiniomis apie rūkymo žalą ir naujausias rūkymo tendencijas, miego sutrikimus, dažniausias vaikų širdies problemas bei skirtingas smurto formas prieš vaikus.
