Sensorinis sodas – tai specialiai suformuota erdvė, kurioje esantys augalai ir įvairūs įrenginiai stimuliuoja visas jusles: regos, klausos, skonio, uoslės, lietimo, pusiausvyros, kūno suvokimo ir kūno judėjimo. „Cencora“ skirtos paramos dėka pirmasis sodelis jau atvėrė duris, taip pat planuojama, kad šiais metais pradės veikti ir sensorinis sodas Santaros klinikų Vaiko raidos centro erdvėje ligoninės kiemelyje, o vėliau bus įrengta ir dalis sodo Panevėžyje.
Pasak B. Veselienės, autistiškiems vaikams būdingas sensorinis jautrumas, kuris gali pasireikšti labai įvairiai: jie gali būti jautrūs šviesai, garsui, įvairių tekstūrų lytėjimui, jausti baimę išsipurvinti ar būti sulytiems lietaus ir kt. Dalykai, kurie įprastos raidos žmogui nekelia jokio streso, autistiškam žmogui gali lemti visišką emocinį perdegimą. Tai gali pasireiškti net fiziniu skausmu ar tokių neįtikėtinų situacijų, kaip vienas vaikas yra sakęs, kad jam neigiamas emocijas kelia elektros tekėjimo garsas kištukiniame lizde. Tokius ir panašius iššūkius įveikti galima ir tą labai palengvins sensorinio sodo aplinka, kuri suformuota taip, kad visos juslės būtų stimuliuojamos.
„Prisidėjimas prie pirmojo autistiškiems vaikams sensorinio sodo įrengimo reiškia bendrystės jausmą su visuomene. „Cencora“ nepaprastai didžiuojasi partneryste su „Lietaus vaikais“ – juos, kaip mūsų socialinio projekto paramos gavėjus, pasirinkome ne atsitiktinai: žavimės asociacijos vykdoma veikla, pagalba neuroįvairiems asmenims įveikiant įvairius iššūkius bei atvirumą inovacijoms“, – sakė Lukas Jankauskas, „Cencora“ paslaugų centro Lietuvoje vadovas.
Renginys buvo atidarytas nuostabia, sensorinio kiemelio atidarymo globėjos V. Benkunskienės, daina. Ji įsitikinusi, kad dėmesys autistiškiems vaikams yra dėmesys ir juos auginantiems tėvams: „Būtina skirti daugiau dėmesio ne tik autistiškiems vaikams, bet ir jų tėvams – rūpinimasis vaikų įtrauktimi labai prisideda ir prie tėvų psichologinės sveikatos gerinimo. Naujas sensorinis sodas ne tik skatins vaikus daugiau laiko praleisti gryname ore, bet ir leis jiems saugiai tyrinėti aplinką, lengviau ugdyti socialinius įgūdžius, suteiks teigiamias emocijas. Tokių ir panašių sodų poreikis Vilniuje išties didelis.“
„Žmonių su negalia gerovė – vienas mūsų ministerijos darbų prioritetų. Džiugu, kad šiame kelyje nesame vieni, rūpesčiu žmonėmis su negalia galime dalintis su nevyriausybinėmis organizacijomis ir verslu. Visų mūsų bendradarbiavimas duoda apčiuopiamų rezultatų. Taip pat labai džiaugiuosi, kad Lietuvoje sparčiai daugėja socialiai atsakingų įmonių, teikiančių išskirtinį dėmesį žmonėms su negalia. Jų pavyzdys įkvepia ir motyvuoja kitus“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė M. Navickienė.
Kiemelio atidaryme dalyvavo ir žymus gamtos fotografas M. Čepulis. Pasak jo, turėti gamtos dalelę arčiau vaikų puiki idėja, nes yra vaikų, kurie gali būti visiški vabzdžių fanai ir daugiau niekas jiems nerūpi, gali būti paukščių gerbėjai ir padavus jiems žiūronus jie stovės su jais tris dienas vienoje vietoje: „Dalyvaudamas edukacijose turėjau garbės su tokiais susipažinti. Jie susikaustę, neramūs, tol, kol jų akirantin nepapuola koks paukštis ar koks drugelis. Viskas pasikeičia tą pačią akimirką, vaikų akys užsidega ir jie patampa didieji tyrinėtojai. O štai ši erdvė padės ne tik stimuliuoti įvairiausias jusles, bet ir patapti tyrinėtojais.“
Pasak L. Jankausko, labai svarbu, kai tarptautinė įmonė gali rodyti pavyzdį, jog yra atvira ir įtrauki įvairioms visuomenės grupėms: „Teikdami pagalbą autistiškiems vaikams, iš tikrųjų mes teikiame pagalbą ir jų tėvams. Darbuotojai, kurie patys augina autistiškus vaikus, labai tai vertina. Apskritai, darbuotojai apie mūsų socialines iniciatyvas atsiliepia labai palankiai, o tai įrodo jų įsitraukimas – pavyzdžiui, į savanorišką talką, kuri vyko sensoriniame sode, susirinko ne tik kelios dešimtys mūsų kolegų, bet ir jų šeimų nariai bei draugai.
„Esame dėkingi, kad į autistiškų vaikų sensorinius iššūkius dėmesį atkreipė tarptautinė kompanija. Tikime, kad tokių erdvių įkūrimas yra naudingas tiek autistiškiems vaikams, tiek apskritai plačiaja prasme pradės keisti požiūrį, kad galima dirbti su vaikais ir terapijas taikyti jiems ne tik kabinetuose, o gryname lauke“, – komentavo B. Veselienė.
