Simptomai ne tik sergant
Kaunietė Aurelija vaikų dar neturi – vestuvėms besiruošianti mergina tikina, kad juos su sužadėtiniu jau sąmoningai planuoja ruošdami savo kūnus ir protus laukimui.
Pagal diplomą, A. Kacelavičiūtė yra kineziterapeutė, ruošiasi gauti kineziologijos licenziją ir antrus metus studijuoja integratyvią kūno-judesio terapiją (IBMT). Taip pat ji daugybę metų gilinasi į psichosomatiką – baigė daug studijų, mokėsi tiesiai iš psichosomatikos specialistų.
„Žinoma, praktikas patyriau pirmiausia savimi, kad kiekviena ląstelė turėtų patyrimą kaip jausis klientai su mano vedimu. Prisistatant, vadinu save pirmiausia žmogumi, o gal tiksliau siela žmogiškoje formoje renkanti begalines, įvairialypes patirtis“, – paaiškina Aurelija.
Psichosomatika susideda iš dviejų žodžių: psyche (graikiškai – siela) ir soma (kūnas).
„Psyche sveikatos srity apibūdinama kaip mentalinių procesų vaizdinė išraiška, o soma yra patyriminis fizinės realybės ir gyvybingumo kūnas. Poetiškiau tariant – kai sielos skausmai virsta kūno skausmais“, – pasakoja specalistė.
Iš esmės tai mokslas, tiriantis ryšį tarp psichikos ir fizinio kūno. Kuomet praeities neužbaigtos situacijos yra sprendžiamos simptomais. Psichosomatikoje simptomas yra vidinio konflikto pasekmė, kuri budina žmogų pagaliau spręsti atidėliotus, užmirštus ir pasąmonėj vis dar atvirus konfliktus. Kūnas visada veikia tikslingai, tad ir simptomai, sindromai bei ligos yra kaip tikslinga kompensacija neišspręstiems vidiniams konfliktams.
„Simptomas nereiškia, kad žmogus serga. Tai reiškia, kad žmogus kinta. O sąmoningai ar nesąmoningai – čia jau pasirinkimo ir atsakingumo klausimas“, – šypteli A. Kacelavičiūtė.
Kūnas ir protas susiję
Aurelija prisipažįsta, kad visada tikėjo, kad kūnas gali išgyti be vaistų ar operacijų, jei tai ne kraštutinis atvejis.
„Sportuojant, šokant, gilinantis į biologiją, fiziologiją, neurologiją visada žavėjausi kūno kaip organizmo tobulumu – viskas turi savo vietą bei paskirtį, vykdo absoliučiai skirtingas funkcijas, bet tuo pačiu susiję tarpusavy. Lygiagrečiai gilinausi į psichologiją, tad renkantis universitetines studijas išties buvo sunku nuspręsti tarp kūno ir psichikos. Vis tik pasirinkau kineziterapijos studijas, tačiau psichologijos knygas papildė kursai, mokymai, seminarai, konferencijos…
Tuo pačiu ieškojau atsakymų į savo asmeninius sveikatos klausimus: migrena, sutrikusi virškinimo sistemos veikla, nuolat išberta oda, raumenų skausmingi spazmai, sunkumas kvėpuoti, žandikaulio įtampa, nuovargis, nemiga, disociacija…
Kuo toliau, tuo labiau įsitikinau kūno ir proto sąsajomis. Iki kol atradau psichosomatikos pagrindus Olego Lapino mokymuose – tada atsivėrė visi keliai į sekančias žinias. Atradau kitus mokytojus, kineziologijos bei IBMT studijas. Su kiekviena mokymosi ir darbo diena pasitvirtindavau, kad žmogus iš esmės yra psichosomatinė būtybė. Taip atsiradau čia – kur bei kuo tarnauju žmonėms – psichosomatikos-kineziterapijos specialistės vietoje“, – džiaugiasi moteris.
Oda yra smegenų tąsa
Su Aurelija susipažinome instagrame – savo paskyroje „Psichosomatika Aurelija“ specialistė dalijasi patarimais, kaip spręsti ar apmalšinti vienus ar kitus kylančius iššūkius.
Vienas iš jų – problemos su vaiko oda. A. Kacelavičiūtė tiki, kad tai irgi psichosomatika.
„Tuo verčia neabejoti ir mokslininkų pasidalijimai. Kaip ląstelėje membrana yra smegenys, kurios vertina, ką įsileisti, o ką išleisti, taip ir žmogaus oda yra „smegenys“ (pasak Ph.D. dr. Bruce H. Lipton,), kurios reaguoja į kontaktą ar jo nebūvimą. Be to, žmogaus oda yra smegenų bei nervų sistemos tąsa, nes odos ląstelės ir nervų sistemos ląstelės turi bendrą embriologinę kilmę – abejos vystosi iš ektodermos (embrioninėje stadijoje). Tai apima ne tik odą, bet ir burnos bei nosies gleivinę, išangę, prakaito liaukas, plaukus, nagus bei dantų emalį“, – detaliai aiškina Aurelija.
Pasak jos, kalbant apie šeimos hierarchinę sistemą, pirmiausia kenčia energetiškai silpniausias, kuris dažnai būna ir jauniausias narys – pagrandukas.
„Jei tėvai išgyvena savyje ar tarpusavy vidinius konfliktus, tai vaikai visada jaučia ir iš tos besąlyginės meilės, iš noro užsitikrinti rūpestingumo gavimą vaiko psichika imasi gelbėjimo pozicijos lyg „pasiimdamas“ dalį fizinio negalavimo sau. Pavyzdžiui, sesijoje turėjau klientę, kuri nuo 3 metukų priėmė sprendimą „padėti“ mamai perimant jos virškinimo problemas, kad mama galėtų būti sveikesnė ir rūpintis dukra. Išsprendus šią ir dar kelias kitas asociacijas, pagal tai sukūrus asmeninį įrašą pilvo problemos išsisprendė“, – stebina psichosomatikos specialistė.
Vaikas priklausomas nuo tėvų visapusiškai iki galutinės separacijos nuo tėvų – kai asmuo iš dviejų kraštutinumų (kopijavimo ir priešinimosi) pradeda kurti savitą viduriuką, žinodamas, ką nori pasiimti iš tėvų ir tęsti, o ką nori nutraukti ir keisti, daryti savaip.
„Kai kurie specialistai teigia, kad žmogaus sveikata priklauso nuo tėvų būsenos tol, kol žmogus finansiškai yra priklausomas nuo tėvų. Kas skamba logiškai, nes asmuo vis dar vengia atsakomybės, todėl ribojasi jo laisvės, formuojasi skolos pojūtis ir lūkesčiai tėvams, kuriuos nuolat lydi nusivylimas – visa tai tampa puikia dirva nepaaiškinamiems simptomams“, – šypteli ji.
Išvardijo pagrindines problemas
Nėra vienos priežasties ar vienos pasekmės vaiko odai. Be to, pasak, Aurelijos oda gan didelis ir keliasluoksnis organas, kurį veikia tikrai ne viena tema, todėl ir priežastys bei pasekmės priklauso nuo asmeninių psichikoje sukurtų asociacijų.
Pagrindinės temos apima saugumą, gėdą, kontaktą ir dėmesio gavimą. Keletas pavyzdžių kiekvienai temai:
Saugumas. Jei vaikas patyrė fizinį smurtą ar matė fizinį smurtą aplinkoje, tada psichika ieško lengvo, greito, energijos kiekiu „pigaus“ ir efektyvaus būdo apsisaugoti, pvz., per odą (kaip vidų saugantis nuo išorės organas) – taip atsiranda psoriazė, drugelio oda, stiprios alerginės reakcijos, kurios lyg priverčia smurtaujantį šeimos narį sustoti ir taip vaikas kūno pagalba apsisaugo nuo smurto.
Šleikštulys (gėda). Jei vaikas linksmai vasarą lauke, oda nudegė, o grįžus namo abu tėvai pasibaisėję sako: „Kas tavo veidui?Kaip baisiai atrodo rankos, visa kaip beždžionės užpakalis raudona, o nosis kaip pas mano girtą tėvą – raudonas burokas.“ Tiek ir tereikia, kad vaiko psichika pasidarytų išvadą „mano išvaizda yra gėdinga, negaliu rodytis dienos šviesoje, saulė mano daro pabaisa“ – tai kūne pasireiškia saulės/karščio alergija.
Kontaktas. Viena dažniausių situacijų, kai vyksta giminės šventė, kur susirenka visokių tetų, dėdžių ir tėvai pradeda vaiką versti apsikabinti, bučiuotis, fotografuotis su jam nepažįstamais ir nepatinkančiais žmonėmis – taip psichika randa išeitį kūno pagalba, pvz., dermatitas tampa dingstimi vaikui niekur nesiliesti ir būti neliečiamu.
Dėmesio gavimas. Galiausiai, kai vaikas įvairiais būdais prašo dėmesio, kurio vis tiek pilnavertiškai negauna, tai psichika bando ligos taktiką – akne ar vitiligo. Tėvai pamato, išsigąsta, susirūpina, pradeda dažniau bendrauti su vaiku sveikatos klausimais, vežioja visokiem tyrimam daryti… taip psichika užpildo dėmesio trūkumo deficitą, o odos liga šiuo atveju yra puiki taktika dėmesiui gauti.
Gydymas apima gyvenimo būdą
Vienintelis būdas visa tai išspręsti, pasak Aurelijos, holistiškai.
„Pradedant nuo pagrindų – mitybos, miego, vandens, judėjimo, tvarkingo darbo-poilsio režimo, pakankamos socializacijos ir laiko sau. Tada pridedame savirealizaciją, kūrybą, hobius, laisvalaikį. Lygiagrečiai tvarkome santykius su tėvais, draugais, kolegomis.Taip, žinau, atrodo labai daug. Ir tikrai tai yra nemažai reikalų… bet visa tai sudaro gyvenimo kokybę“, – gūžteli pečiais ji.
Svarbiausia, stiprinti santykį su savimi, nes tai atsispindi visame kame – kūne, požiūryje, rezultatuose, uždarbyje, santykių kokybėje.
„Tėvams svarbu įsisąmoninti, kad vaiko gydyme pirmoje vietoje turi būti darbas su savimi, o ne vaiko „taisymas.“ Kitaip vaikas iš esmės įtiki, kad yra sugadintas, blogas, netinkamas, nereikalingas, atstumtas, vienišas… ir visos šios išvados tampa jo vidiniu monologu sudėtingose situacijose. Pradėkime nuo savęs. Juk iš tėvų vaikai mokosi apie save“, – pataria psichosomatikos specialistė.
Dirbdama su žmonėmis per sesijas ji apjungia kineziterapiją, kineziologiją, IBMT, darbą su pasąmone, kvėpavimo technikas, piešimo terapijos elementus ir kitas praktikas.
Kiek užtruks gyjimas? Kaip Aurelija sako, vieniems užtenka vienos sesijos, kitiems ir metų neužtenka, bet svarbiausia – progresas.
Matyti daugiau nei fizinį skausmą
Psichosomatinė liga yra ta, kuriai gydytojai negali nustatyti tikslių atsiradimo priežasčių. Arba rastos priežastys nepasiduoda įprastiems gydymo būdams, arba įprasti būdai padeda tik dalinai, trumpam. Į tai ji ir siūlo atkreipti dėmesį tėvams: „Kai simptomai ar ligos kinta priklausomai nuo emocinės būsenos, patiriamo streso, iš pirmo žvilgnio atrodo, kad simptomas „banguoja“ nežinia nuo ko. Ypač, kai liga ar simptomas trunka ar kartojasi ilgiau nei 1 metus arba yra paveldėtas.“
Iš esmės simptomas padeda vaikui susidoroti su tuo, kam įveikti jis dar neturi patirties bei įrankių. Padeda pasiekti poreikių patenkinimo.
„Norisi įterpti taiklią Dr. Delahooke citatą pamąstymui: „Elgesys, kurį matome, atspindi susikaupusį vaiko (arba pačių tėvų) streso krūvį.“
Šia fraze norisi pakviesti tėvus žvelgti į save ir vaikus su atjauta ir nuoširdžiu noru pažinti, kas iš tikrųjų slypi už viso to fizinio skausmo, pilvuko maudimo, pykinimo, šlapinimosi, dermatito, karščiavimo, slogos ir t.t. Suvokiant, kad tėvų elgesys su savimi ir su vaiku konvtruojasi į vaiko savivertę bei pasaulio matymą“, – teigia A.Kacelavičiūtė.
Jei norisi išgirsti dar daugiau informacijos vaikų (odos) ligų temoje Aureliją sekti galite instagram.com/psichosoamtika_aurelija arba www.facebook.com/aurelija.kacelaviciute.
