Vaikų maitinimo ekspertė pataria tėvams patiekalų idėjų paieškoti „TikTok“: tada jie suvalgo bet ką

„Požiūris, kaip vaikai mokykloje turėtų maitintis, per pastarąjį dešimtmetį itin pasikeitė, nes už pietų metu gaunamas kalorijas svarbiau tapo patiekalų maistinė vertė – kiek ir kokių naudingų maisto medžiagų gauna augantis vaiko organizmas. Prisiminkite, kaip anksčiau vietoje normalaus maisto pietums mokykloje vaikai valgė bandeles arba, geriausiu atveju, džiūvėsėliuose apvoliotą šnicelį su bulvių koše, o apie skirtingų daržovių lėkštę ar šviežių uogų dubenėlį vietoje užkandžių net kalbos nebuvo. Tačiau, juk būtent mokykloje vaikai pradeda savarankiškai rinktis savo gyvenimo būdą!

Žinoma, žinios ir galimybės prieš 9 metus, kai pradėjome savo veiklą, ir dabar yra kardinaliai skirtingos, be to, visiems skoniams neįtiksi, tačiau tai, ką galime pakeisti, stengiamės pakeisti. Pavyzdžiui, ugdymo įstaigose vaikams netiekiame nesveikų užkandžių, bet, kad popiet užsimanę ko nors saldaus, nebėgtų į artimiausią kioskelį, supjaustome morkų lazdelių, į indelius pridedame šilauogių, paruošiame varškės su trintomis uogomis, vietoje spaudžiame įvairias sultis ir pjaustome vaisius, kad tas poreikis būtų patenkintas“, – sako tinkamu vaikų maitinimu besirūpinanti A. J. Borkovska.

Pasak jos, vaikui padėti tinkamus mitybos pamatus reikėtų dar ankstyvoje vaikystėje, todėl tėvams nederėtų tapti „maisto policininkais“, kurie nuolat ragina, jog vaiko lėkštė visada būtų ištuštinta. Ypač, kai jos turinys ir kiekis labiau tiktų suaugusiam. Kita svarbi taisyklė – raciono įvairovė: suaugę gali eksperimentuoti, dėl įsitikinimų, sveikatos ar naujos mados, atsisakydami vienų ar kitų produktų, tačiau augančiam organizmui tokie eksperimentai tikrai ne į naudą.

„Jeigu vaikas jau įpratęs prie ne visai sveikų maisto pasirinkimų, niekada nevėlu jį įpratinti kitaip – pavyzdžiui, vietoj saldinto jogurto pirkti natūralų ir jį paskaninti bananais, o vietoj varškės sūrelio duoti paprastos pertrintos varškės su uogomis. Iš pradžių vaikas gal ir neapsidžiaugs tokiu pokyčiu, bet įpročiai ugdomi nuoseklumu ir asmeniniu pavyzdžiu – taip, ir tėvai turi perimti tokią mitybą, kadangi vaikai, ypač maži, mūsų elgesį nuolat kopijuoja. Kai jie mato, kad suaugusieji mėgaujasi tam tikru maistu arba demonstruoja tam tikrus mitybos įpročius, jie pradeda mėgdžioti tokį elgesį, siekdami pritapti ar gauti pagyrų, tad, kodėl nekaltai tuo nepasinaudojus dėl jų pačių gerovės?

Todėl ir užsiimame edukacija: sužinoję, kas naudinga augančiam vaiko organizmui, ne tik tėvai, bet ir patys vaikai noriai renkasi įvairias daržoves, uogas, žuvį ar ankštines pupeles, saldumynus valgo pirmoje dienos pusėje, riboja miltinių patiekalų vartojimą, o vietoje gazuotų vaisvandenių renkasi vandenį su citrina ar mėtos šakele. O, kai vaikai paauga, tam pačiam tikslui galima panaudoti ir jų taip mėgstamus socialinius tinklus, pavyzdžiui, „TikTok“, – kaip įpratinti vaikus rinktis sveiką maistą, pasakoja maistą ugdymo įstaigoms tiekiančios įmonės įkūrėja.

Kad socialiniai tinklai daro įtaką vaikų ir jaunuolių pasaulėžiūrai, jokia naujiena – ten jie semiasi įkvėpimo, bendrauja ir susiburia aplink madingus nuomonės formuotojus, tačiau prasidėjusi pernai, šiemet viena tendencija įgauna pagreitį ir plačiai aptarinėjama ne tik internete, bet ir mokyklų valgyklose. Konkrečiai – žaibiškai plintanti patiekalų, kuriuos gamina ir į „TikTok“ kelia ne mamos ar profesionalūs virtuvės šefai, bet nuomonės formuotojai ar tiesiog paprasti šio socialinio tinklo vartotojai, manija.

„TikTok“ įtaką vaikų mitybai rodo ir pernai JAV atlikta apklausa, kuri atskleidė, jog vaikai mėgsta vieną ar kitą maistą dėl kelių priežasčių: 53 proc. renkasi dėl to, kad jis skanus, 46 proc. dėl to, kad jis skaniai kvepia, 45 proc. – nes juo galima pasidalinti su draugais, 41 proc. dėl to, kad tokį maistą valgo jų draugai, o 40 proc. – kad jų sekamas nuomonės formuotojas ar kažkuri žvaigždė socialiniuose tinkluose rodo tokį maistą. Kai vaikai paauga, jų skonis patiekalams pasikeičia – 56 proc. apklaustų tėvų teigė, kad, bėgant metams, vaikai ėmė reikalauti visai kitų patiekalų, o didžiausią vaidmenį šiam pokyčiui suvaidino draugai (34 proc.) ir nuomonės formuotojai (34 proc.).

„Jeigu reikėtų išskirti, kas šiemet vaikų pasirinkimuose yra „ant bangos“, pirmu numeriu įvardinčiau Rytų, antru – Lotynų Amerikos virtuvės patiekalus. Tam įtakos daug turi „Millenium“ kartos tėvai, kurie dažnai keliauja, todėl maisto pasirinkimo klausimu yra drąsesni ir tai įskiepija savo vaikams – jaunajai „Alfa“ kartai.

Kalbant apie konkrečius patiekalus, absoliutus hitas mūsų meniu – Budos dubenėliai (bowlai), kuriuose be ryžių ir lašišos gausu visų vaivorykštės spalvų daržovių, kitas itin dažnas pageidavimas – įvairūs sušiai. Žinoma juos pritaikome augančiam vaiko organizmui, nenaudojame žalios žuvies ir aštrių ingredientų. Taip pat populiarios augalinės mėsos patiekalų alternatyvos, tačiau su cinkeliu – pavyzdžiui, avokado kesadilijos arba vieno kąsnio krepšeliai su juodųjų pupelių įdaru, įvairios daržovių užtepėlės.

Kalbant apie „TikTok“. Būna ne kartą, kai vaikai mums rodo nuotraukas ar vaizdo įrašus iš „TikTok“ ir klausia, ar galėtume į mokyklos valgyklos meniu įtraukti tokius patiekalus. Žinoma, bandome, eksperimentuojame, kad vaikai gautų sveikesnę ir mūsų regionui subalansuotą šiuo metu madingų patiekalų versiją – juk labai dažnai europiečių sveikos mitybos samprata skiriasi nuo amerikiečių ar kitų šalių maisto kultūros. Vaikai tada noriai valgo tai, ką patiekiame ir apie nesveikus užkandžius net negalvoja – juk prieš nosį ant stalo turi „TikTok“ „trendą“. Tad tėvams siūlyčiau šią dabar labai tarp vaikų populiarią tendenciją išnaudoti, nes šis socialinis tinklas gali būti jūsų priešas, bet gali būti ir puikus pagalbininkas, pratinant vaikus sveikai maitintis“, – šypsosi „Confetti“ įkūrėja.

Vaikams mokyklose ir darželiuose maistą tiekianti Aneta J. Borkovska sako, kad, peržvelgus mitybos specialistų ir maisto tendencijų prognozuotojų pasisakymus, galima įžvelgti 7 vaikams aktualias ir naudingas mitybos kryptis.

Burokėlių humusas, moliūgų ir paprikų, cukinijų ir sezamų, baklažanų ir obuolių bei kitos daržovių ir vaisių užtepėlės suteikia įprastiems patiekalams skonio ir tekstūros, todėl turėtų dažniau būti įtraukiamos į vaikų meniu – tai puikus būdas juos paskatinti valgyti daugiau daržovių.

Maistą vaikams ugdymo įstaigose tiekiantys specialistai ir rūpestingi tėvai šiemet turėtų patiekalus sumažinti iki mini jų versijų, pavyzdžiui, mini vafliai ar blyneliai su uogomis, maži plėšytos jautienos sumuštinukai ar mažučiai takos su daržovėmis, nes vaikams toks formatas patinka.

„Restoranuose jau senokai karaliaujantis ingredientų sezoniškumas persikėlė ir į mokyklų valgyklas, nes vaikams įdomu stebėti jų mėgstamų produktų kelią nuo sėklos iki lėkštės – kai kuriose Lietuvos mokyklose itin populiaru auginti daržoves ar net vištas mokyklos teritorijoje. Sezoniškumas yra ir mūsų meniu: pavyzdžiui, pavasarį, kai visiems po žiemos labai trūksta vitaminų, į valgiaraštį įtraukiame pačių auginamų svogūnų laiškų, vasarą patys renkame uogas miške, žiemą – raugiame kopūstus ir agurkus, taip pat turime nedidelį savo ūkį, kuriame be žalumynų auginame moliūgus, agurkus ir šilauoges.

Kadangi turime tvirtus ryšius su vietos ūkininkais, apsirūpiname ir kitais vietoje užaugintais ar pagamintais produktais: siūlome šviežio sūrio ir varškės, prie sriubų vaikams siūlome juodos duonos su grūdais ir sėklomis, prie trintų sriubų – ne baltos duonos džiūvėsėlių, o moliūgų ar saulėgrąžų sėklų. Galiu drąsiai sakyti, kad šią tendenciją numatėme iš anksto, nes du kartus per metus pilnai keičiame meniu, o kelis kartus per metus papildomai jį peržiūrime, kad galėtume pakoreguoti pagal sezoniškumą ir vaikai rastų jų mėgstamų patiekalų“, – sako vaikų maitinimo specialistė.

Vaikams patinka išbandyti naujus patiekalus, tačiau negalima paneigti jų mėgstamos klasikos – makaronų. Visgi, šiemet makaronų patiekalai kur kas sveikesni ir spalvingesni, nes juose gausu brokolių, žirnelių, morkų ir kitų spalvotų daržovių, o ir gardinami jie įvairiomis žolelėmis bei vaikams tinkamais prieskoniais.

Tvarumo idėjos persikelia ir į vaikų meniu, todėl šiemet labai paklausūs patiekalai, kuriuose gausu ne gyvūninės kilmės baltymų: pavyzdžiui, avokadų ir pupelių kesadilijos, lęšių ar avinžirnių troškiniai bei daržovių lazdelės su humusu.

Šiemet tarp tendencijų pateko ir specialūs gėrimai, tačiau ne tie brangūs spalvoti vaikų kišenpinigius „suryjantys“ buteliukai, kuriuos dar pernai masiškai pirko visi paaugliai, bet spalvotos vitaminų „bombos“, kurių vaikai prašo mokyklų valgyklose – pavyzdžiui, avokado, mangų ir kale kopūstų kokteilis.

Kadangi vaikai darosi užimtesni nei bet kada anksčiau, šis gyvenimo būdas nuolatiniame bėgime persikėlė į jų meniu – užkandžių poreikis auga.

„Pasaulinės tendencijos rodo, jog užkandžių kategorija itin stipriai auga – tai pandemijos pasekmė. Tačiau draudimas nėra išeitis, nes vaikas už kišenpinigius gali prisipirkti visko, ko geidžia, tėvams ir mokytojams nežinant – kioskų ir nesveikų produktų gamintojai tiesiog yra verslas, kaip ir visi kiti, o jau kokie vaikų poreikiai – pačių tėvų auklėjimo ir mokyklose esančių užkandžių pasiūlos pasekmė.

Mes puikiai suprantame, kad nėra tik juoda-balta ir tai, kas mūsų valioje, stengiamės pakeisti, todėl ugdymo įstaigose netiekiame nesveikų užkandžių, tačiau pasiūlome jų alternatyvų: ruošiame morkų lazdeles, į indelius pridedame šilauogių, paruošiame varškės su trintomis uogomis, pilno grūdo sumuštinių su lėtai virta plėšyta mėsa, vietoje spaudžiame įvairias sultis ir pjaustome vaisius – tai, ką vaikai gali išsinešti su savimi“, – sako Aneta J. Borkovska.