Rašymo sunkumai gali būti paveldimi
Logopedės E. Žalkauskaitės teigimu, rašymo sunkumų gali būti įvairių: dėl girdimojo suvokimo nepakankamumo, dėl gramatikos nesusiformavimo, dėl nesusiformavusios garsinės analizės sintezės įgūdžių (vaikas nemoka išskirstyti žodžių į garsus, skiemenis).
„Garsinės analizės sintezės mokymas, darbas su fonemomis, su žodžiais ypač svarbus priešmokyklinėse klasėse – jis yra ir skaitymo, ir rašymo pagrindas“, – teigia E. Žalkauskaitė.
Specialistė atkreipia dėmesį, kad nesusiformavusių garsinės analizės ir sintezės įgūdžų – vaikas gali prirašyti vienodų, nereikalingų raidžių, sutrumpinti žodžius, nes nesuvokia jų vientisumo. Rašymo sunkumų gali kilti ir dėl gramatinių kalbos trūkumų (vaikas netaiko taisyklių). Beje, pastebėta, kad rašymo sunkumai gali būti paveldimi.
Jeigu rašymo sunkumų kyla dėl girdimojo suvokimo nepakankamumo arba girdimasis suvokimas neišlavintas, tokie vaikai sunkiau atskiria panašiai skambančius garsus. Rašymo ir skaitymo sunkumai gali persipinti tarpusavyje, vaikas gali blogiau tarti žodžius su priebalsių samplaikomis, raidė asocijuojasi su izoliuota fonema (dažnai neišgirsta garso „i“ žodyje, ypač tarp dvibalsių arba kaip minkštumo ženklo), blogiau įsimena garsą atitinkančią raidę, dėl artikuliacijos (ypač vaikams, turintiems anatominių pakitimų – vilko gomurys, kiškio lūpa, per siauras žandikaulis, dėl apraksijų, šveplavimo ir kt.) keičia netaisyklingai tariamus garsus ir pan.
Iš ko pastebime rašymo sutrikumus?
„Pakitusi raidžių forma, eiliškumas žodyje ir rašymo krypties reversijos (veidrodinis rašymas ir pan.), rašybos taisyklių netaikymas, sakinių ribų nepaisymas (tai ypač pasireiškia diktuojant tekstą), neįskaitomas arba sunkiai įskaitomas raštas, praleidžiamos raidės ir panašiai“, – vardija logopedė.
Pasak jos, kiekvienas vaikas unikalus ir individualus, todėl, įtarus galimus sunkumus ar sunkumus, geriausia apsilankyti pas logopedą. Anot E. Žalkauskaitės, trečioje, ketvirtoje ar penktoje klasėje pastebėjus skaitymo ir rašymo sunkumus, padėti gali būti daug sunkiau.
Kada sunerimti? Specialistės teigimu, rašymo ir skaitymo sunkumai dažniausiai atsiskleidžia pirmos klasės antroje pusėje, kai vaikai jau turi gebėti parašyti žodžius, lengvesnį sakinį.
„Jau pačioje pradžioje galima pastebėti indikacijas, tačiau dažniausiai tai nurašome adaptacijos sunkumams, išsiblaškymui, manome, kad vaikai emociškai dar nepasiruošęs mokyklai, todėl jo nedomina raidės. Tačiau tam tikri požymiai signalizuoja, kad vaikas gali turėti sunkumų ar net sunkumų, todėl juos lengviau koreguoti kuo anksčiau kreipiantis į logopedą“, – atkreipia dėmesį E. Žalkauskaitė.
Nesupranta teksto: įgūdžio trūkumas ar skaitymo sunkumas?
Skaitymo sunkumams būdingi informacijos apdorojimo greičio, trumpalaikės atminties, girdimojo ir regimojo suvokimo, kalbos ir motorinių įgūdžių sunkumai. Pavyzdžiui, vaikas nesusieja parašytos raidės su tam tikru garsu, parašytu žodžiu, negeba sudėti garsų į žodžius arba į skiemenis, skiemenų į žodžius, jiems labai sunku suprasti tekstą.
Pasak logopedės, skaitymo sunkumai apima tris pakopas: žodžių skaitymo sunkumai (skaitydamas praleidžia raides, skiemenis, jiems sunku suvokti, kaip tie žodžiai susideda ir t. t.), sklandaus skaitymo sunkumai (skaitoma skiemenuojant) – būdingi šiek tiek vyresniems vaikams nuo maždaug ketvirtos klasės. „Tai nėra sunkumas tol, kol vaikas supranta, ką skaito“, – paaiškina logopedė. Trečia pakopa – teksto nesuvokimas: vaikas nesupranta pagrindinės minties, tam tikrų žodžių tekste, perskaityto teksto.
E. Žalkauskaitė atkreipia dėmesį į dar vieną sunkumą, kurio lietuviškoje pedagoginėje psichologinėje klasifikacijoje nėra, – hiperleksiją. „Ji dažniausiai būdinga vaikams, turintiems autizmo spektro sunkumą arba penkerių metų amžiaus vaikams. Jie labai greit išmoksta skaityti, bet nesuvokia teksto“, – teigia logopedė.
Kada sunerimti?
„Jei vaikui pirmoje klasėje labai sunku skaityti, jis nesupranta teksto ir panašiai, vertėtų pasikonsultuoti su logopedu“, – sako E. Žalkauskaitė.
Tyrimais nepatvirtinta, bet logopedės praktikoje dažnai pasitvirtina, kad jeigu trimetis negeba įvardyti spalvų, greičiausiai jis turės skaitymo sunkumų.
Kompensacinių įgūdžių lavinimas padeda ir kenčiantiems nuo disleksijos
Skaitymo ir rašymo sunkumai gali būti susiję ir su kitu populiariu sunkumu – disleksija. Disleksiją taip pat gali lydėti disgrafija (rašymo sunkumai) ir diskalkulija (matematinių sąvokų ir operacijų atlikimo sunkumai). Pirmųjų disleksijos požymių galima pastebėti vaikui pradėjus lankyti darželį: jis nejaučia ir negali atkartoti ritmo, sunku įsiminti eilėraštukus, daineles, galimi nedideli smulkiosios motorikos sunkumai, jiems sudėtinga planuoti veiksmus. Disleksija paprastai išryškėja tada, kai vaikas pradeda mokytis skaityti ir rašyti.
Pasak logopedės, tai labiau neurologinės kilmės mokymosi sunkumas, mokyklose gana dažnas, šį sunkumą turi apie 10–15 proc. žmonių visame pasaulyje.
„Bet ir jai spręsti galima pasitelkti kompensacines priemones“, – įsitikinusi logopedė E. Žalkauskaitė.
Kaip padėti su rašymo ir skaitymo sunkumais susiduriantiems vaikams?
„Koreguodami rašymo sunkumus, laviname vaiko kognityvinius gebėjimus – mokomės dirbti su tekstais, išskirti svarbiausią informaciją, taikyti rašytinės kalbos taisykles, laviname sakytinę ir rašytinę kalbą, mokomės teksto supratimo, – vardija logopedė.
„Užsiėmimuose su tokiais vaikais laviname fonologinį suvokimą, einame nuo žodžio prie fonemos suvokimo, žodžių skaitymo, rimavimo įgūdžių, laviname trumpalaikę ir ilgalaikę atmintį. Tam padeda įvairūs kortelių, atminties žaidimai, loto ir panašiai, kuriuos galima žaisti ir namuose su visa šeima“, – teigia E. Žalkauskaitė.
Specialistės nuomone, mokantis skaityti ir rašyti atmintis labai svarbi.
Skaitmeninė vaikų karta labai daug laiko leidžia išmaniuosiuose telefonuose – tai irgi gali menkinti teksto suvokimo įgūdžius. Technologijos paveikia taip, kad negalime susikoncentruoti į tekstą, ilgiau išlaikyti dėmesio. Reikia ramiai sėdėti vietoje, žiūrėti į nesikeičiantį objektą – kartais tiesiog trūksta įgūdžio ir, logopedės teigimu, kartais užtenka jį lavinti, kad teksto suvokimo sugebėjimai „sugrįžtų“.
„Svarbu ir sudominti tekstu, ieškoti temų, kurios įdomios vaikui. Tyrimai rodo, kad tie vaikai, kuriems tėvai skaito daug pasakų, išmoksta anksčiau skaityti, anksčiau patiria skaitymo malonumą“, – teigia E. Žalkauskaitė.
Anot logopedės, užtenka 20 minučių per dieną skaityti su vaiku, kad jau turėtume didelį pokytį.
„Tai padeda plėsti ir turtinti pasyvųjį žodyną, iš kurio žodžiai vėliau pereina ir į aktyvųjį. Įrodyta: tam, kad sklandžiai kalbėtų, vaikas turi suprasti 20 tūkstančių žodžių“, – teigia logopedė.
Anot E. Žalkauskaitės, labai svarbu skaitymo ir rašymo sunkumų turintiems vaikams ugdyti kompensacinius įgūdžius.
„Sunku skaityti? Tačiau vaikai geba puikiai mintis reikšti žodžiu! Be to, minčių išsakymas žodžiu labai pagerina emocinę vaiko būklę. O ir programų, padedančių žodžius paversti tekstu, vis daugėja, spartėjant technologijoms, tekstą jau gali perskaityti ir kompiuteris. Kai kuriems vaikams perskaityti tekstą padeda paprasčiausia liniuotė, o nuo disleksijos kenčiantiems vaikams teksto eilutes sugaudyti padeda skaidrios spalvotos skaitymo plėvelės. Teksto suvokimą palengvina įvairūs paveikslėliai ir schemos – jos labai padeda suvokti tekstą ir ryšius. Sunku rašyti ranka? Gal vertėtų leisti vaikui rašyti kompiuteriu? Kartais sunkumų patiriantis vaikas taip susitelkia į patį rašymo veiksmą, kad nepademonstruoja savo žinių“, – atkreipia dėmesį vaikų logopedė E. Žalkauskaitė.
Pasak specialistės, dabar vis daugėja naujų skaitmeninių priemonių – planšečių su tušinukais, interaktyvių skaitymo ir rašymo užduočių, kurias vaikams įdomu atlikti, daugybė programėlių, kuriose mokytojai patys gali kurti užduotis.
„Pavyzdžiui, „Learning Apps“ labai paprasta naudotis, o ja galima pasidaryti puikių dalykų. Iškart matomas atlygis vaikui skatina dopamino išsiskyrimą ir suteikia patvirtinimo jausmą. Vyresni vaikai jau patys gali naudotis tomis programėlėmis“, – sako E. Žalkauskaitė. Specialistė giria ir Lietuvos pedagogų sukurtą programėlę „Žodžių žaidimai“, kuri padeda plėsti žodyną.
Jaučia didžiulę emocinę įtampą
Be minėto specializuoto dėmesio, į vaiko ugdymo procesus įtraukiant kalbos specialistus, pedagogus, psichologus ir tėvus, kaip vieną iš pagrindinių dalykų galima įvardyti draugiškos aplinkos sukūrimą. Vaikas ne tik turi teisę į jam pritaikytą švietimo sistemą – jam taip pat turi būti užtikrinta aplinka, kurioje jis gali laisvai diskutuoti apie savo sunkumus, jaustis suprastas ir palaikomas, nes tik tokioje aplinkoje galima tikėtis teigiamų pokyčių.
„Beveik visi vaikai, kurie patiria skaitymo ar rašymo sunkumų, patiria didžiulę emocinę įtampą“, – tvirtina logopedė E. Žalkauskaitė.
Anot pašnekovės, labai svarbu sumažinti dėl skaitymo ir rašymo sunkumų kylančią emocinę įtampą, nerimą, skatinti vaiko pasitikėjimą savo jėgomis. Tėvai turėtų kuo dažniau akcentuoti jų stipriąsias, o ne silpnąsias puses, net ir silpnesnėse vietose kalbos specialistė pataria įžvelgti progresą, pagirti vaiką – atrasti ir pamatyti ne tik tai, kas vaikui nesiseka, bet ir tai, kas sekasi.
„Vaikai labai greit save nuvertina, todėl svarbu akcentuoti jų pastangas ir laimėjimus, o ne nesėkmes“, – tikina E. Žalkauskaitė. Pasak logopedės, jei vaikas emociškai gerai jausis, matys, kad jo įvertinimai gerėja, jam bus lengviau įveikti skaitymo ar rašymo sunkumus.
Logopedės teigimu, vaiko emocinė būklė labai pasikeičia ir gavus pagalbą.
„Skaitymo ir rašymo sunkumai nedingsta. – Todėl svarbu laiku atpažinti šiuos sunkumus, išmokyti vaiką naudotis kompensacinėmis priemonėmis, įsileisti jas į ugdymo procesą ir išmokyti vaiką su tuo gyventi.“
Anot specialistės, labai svarbu ir tėvų įsitraukimas.
„Logopedas svarbu, bet tėvai – dar svarbiau, – teigia pašnekovė. – Labai svarbu „nenurašyti“ vaiko, tikėti juo ir jam padėti. Vaiko motyvacijos stiprinimas – viena iš veiksmingiausių priemonių. Kartais net neįmanoma atpažinti, jog žmogus turi skaitymo ar rašymo sunkumų.“
