„Tapti prezidente Marija svajoja tik dėl to, kad galėtų išgelbėti visus vėžiu sergančius vaikus, o ypatingai ligoninėje sutiktus likimo draugus. Ji žino, kad prezidentas yra daug galių turintis žmogus“, – šypsosi Greta, Marijos mama.
Liga Mariją, kaip ir daugelį vaikų, užklupo visiškai netikėtai. „Viskas prasidėjo praėjusių metų vasarį – Marija pajuto labai stiprius nugaros skausmus. Jie užeidavo staiga. Pirmą kartą, kai nugaros skausmas buvo toks ūmus, kad Marija ėmė raitytis, aš skubiai nulėkiau į Alytaus priimamąjį. Buvo naktis, mus nusprendė pervežti į Kauno klinikas. Marijai buvo padaryti patys įvairiausi tyrimai ir mes gavome išvadas – mergaitė sveika.
Nuo tos dienos skausmo priepuoliai vis kartojosi ir stiprėjo, o mes nepailstamai lakstėme, prašydami skubios pagalbos. Ir viskas veltui… Tyrimai idealūs, o situacija tik prastėja. Pagalbos ieškojau ir pas privačius gydytojus, ir pas netradicinės medicinos specialistus, net ir šamanus, bet jokios skausmų priežasties niekas neatrado. Galiausiai nustojau šauktis pagalbos – kai Marijai užeidavo skausmai, ji klykdavo ir raitydavosi ant žemės, aš tiesiog filmuodavau šį procesą, kad bent sau įrodyčiau, jog aš tikrai neišprotėjau, kad mano vaikui tikrai yra blogai, ji nė trupučio nevaidina ir nemanipuliuoja, kaip mane bandė įtikinti gydytojai.
Vieną dieną, kai buvo ypatingai blogai – Marija tiesiog suparalyžiuota gulėjo ant lovos – mano teta patarė kreiptis į Santarų klinikas. Mes buvom paguldytos į neurologijos skyrių, ten praleidome dvi savaites, gavome įvairiausių tyrimų. Marijai buvo nustatyti daugybiniai stuburo slankstelių lūžiai. Prieš pat Velykas buvo atlikta stuburo slankstelių biopsija, mes patekome į vaikų onkologijos skyrių, kur gavome galutinę diagnozę – ūminė limfoblastinė leukemija. Esu iki šiol beprotiškai dėkinga gydytojai, kuri mūsų neišsiuntė namo, nenuleido rankų ir atrado skausmų priežastį“, – pasakoja Greta Tumasonienė.
Nuo šių metų sausio mėnesio Marijai prasidėjo palaikomasis gydymas. „Tai reiškia, kad jau daugiausiai esame namuose, į ligoninę nuvažiuojame kartą per mėnesį. Marija pradėjo lankyti baseiną, kineziterapijos užsiėmimus ir labai laukia šiltesnių orų, kada galės grįžti į darželį pas savo draugus“, – šypsosi Greta.
Susirgus Marijai, prisimena mama, ligoninė tapo namais. „Prireikė laiko susigyventi su viskuo, kas nutiko gyvenime. Atrodė, kad patekome į visai kitą pasaulį. Mes abi jame labiau suaugome ir subrendome, grįžus namo dar ilgai būna sunku patikėti, kur buvome ir ką matėme, tenka iš naujo persiorientuoti į paprastą kasdienybę.
Viskas, ką iki tol vadinau rūpesčiais, tiesiog nublanko, nieko gyvenime daugiau neliko kuriam laikui, tik Marijos liga. Aš pati išėjau iš darbo, kad galėčiau visą laiką skirti savo sergančiam vaikui, o vyro darbovietė labai supratingai leido jam pasilikti su šeima ligoninėje tiek, kiek reikės. Vyras buvo didžiausias mano ir Marijos ramstis visame šitame kelyje, nors ir jam buvo labai sunku. Jis darė kas įmanoma ir kas neįmanoma, kad tik mums abiems būtų viskas gerai.
Džiaugiuosi, kad Marijos toks amžius, kai ji dar nežino, kas yra vėžys, nors nieko nuo jos neslėpėme. Jai nebuvo skirtumo, ar sirgti vėžiu ar sloga, jai svarbiausia visada buvo, kad tėvai būtų šalia. Nukritę plaukučiai buvo didesnis skaudulys man, negu jai. Marija niekada neprarado savo skardaus juoko, klegėjimo nuo ryto iki vakaro, noro puoštis, žaisti, išdykauti, bėgioti. Aš jai dažnai sakau, kad norėčiau būti tokia, kaip ji – drąsi, komunikabili, išmintinga, pasitikinti savimi, jautri. Ji myli gyvenimą ir džiaugiasi kiekviena akimirka. Marija yra pilna meilės gyvūnams, gėlėms. Kiekviena diena su Marija yra tikras nuotykis! Visa tai yra man pats geriausias vaistas nuo to, ką teko patirti“, – šypsosi mama.
Daugelis Gretos klausia – o kas toliau, ką prognozuoja gydytojai. „Gydytojai negali nieko prognozuoti ar žadėti. Kiekvienas, gavęs diagnozę, gauna savo gydymo protokolą ir bando jį įveikti, o kaip pavyksta, tai jau yra kiekvieno atskira istorija. Mums pasisekė, kad Marija išvengė sunkių komplikacijų ir šalutinių reiškinių gydymo metu. Nors buvo visokių dienų, bet galime bent remtis į statistiką, pagal kurią, būtent vaikų kraujo vėžys šiai dienai yra išgydomas 90 proc. pacientų. Labai tikiuosi, kad mes su Marija pateksime į šią laimingą statistiką“, – sako Greta.
Balsuoti už būsimą prezidentę Mariją galite jau dabar, nes šiandien ji kandidatuoja į... gyvenimą! Skirkite 1,2 proc. savo GPM fondui „Mamų unija“ taip paremdami vėžio pakirstus vaikus. Plačiau čia.
