Moksleiviai atliko kūrybines užduotis anglų, prancūzų, vokiečių, rusų, ispanų, italų, olandų, lietuvių kalbomis, o namų darbų užduočiai „Prisistatymas hiphopo ritmu“ panaudojo dar daugiau įvairių kalbų – kroatų, slovėnų, ukrainiečių, žemaičių ir kt.
„Mes gyvename daugiakalbiame pasaulyje, todėl mums svarbu mokėti daug kalbų“, – vieningai po olimpiados kalbėjo dalyvavę moksleiviai.
Jau dešimtą kartą Daugiakalbystės olimpiada vyko Tarptautinėje Amerikos mokykloje Vilniuje.
„Tokie projektai, kur moksleiviai, švelniai rungtyniaudami, gali atskleisti savo stipriausias puses – kalbą, kūrybinį mąstymą, išradingumą, lankstumą, komandinį darbą, lyderystę, labiausiai „veža“ ir motyvuoja. Nes grynai akademinis žinių tikrinimas šiuolaikiniam jaunimui nėra patrauklus. Būti kalbos žinovu yra labai reikalingi gebėjimai ir kompetencijos šiais laikais“, – pabrėžia Margarita Repečkienė iš Gėtės instituto, kuris Daugiakalbystės olimpiadą remia nuo pat jos pradžių.
„Ši olimpiada parodo, kiek daug turime talentingų jaunų žmonių, kurie domisi kalbomis. Kalbų mokėjimas leidžia pažinti kultūras, žmogus tampa atviresnis kitoms perspektyvoms, tai lavina asmenybės lankstumą, skatina taiką. Mokant užsienio kalbų, apskritai visa komunikacija tampa lengvesnė“, – kalba Daugiakalbystės olimpiados organizatorė Jolita Norkūnaitė iš Tarptautinės Amerikos mokyklos Vilniuje.
Nors visi Daugiakalbystės olimpiados dalyviai demonstravo sklandžias užsienio kalbų žinias, daugiausiai prizų iškovoję moksleiviai prisipažino, kad jiems padėjo kruopštus pasiruošimas.
„Mes ruošėmės tikrai daug – ir po pamokų, ir per pamokas kartu su mūsų prancūzų kalbos mokytoja. Praktikavomės būsimas užduotis, ypač grandinėlę, kai komandos nariai vienas kitam perpasakoja tą pačią istoriją skirtingomis kalbomis. Man buvo sunkiausia kalbėti ekspromtu. Ruošdamiesi kartu su komandos nariais geriau pažinome vienas kitą, tai – smagu. Užsienio kalbos man atrodo labai svarbu, tai yra šansas pažinti ir susikalbėti su daugiau žmonių, atveria daug naujų durų“, – sako Domantas Darius Pranckevičius iš daugiausiai taškų olimpiadoje surinkusios Tarptautinės Amerikos mokyklos Vilniuje pirmosios komandos.
Kiekviena komanda atliko po 5 užduotis: kalbėjimo ekspromtu, pasakojimo grandinėle, žinių viktorinos, kalbančių paveikslų ir literatūrinio kūrinio gimtąja kalba interpretacijos-raiškiojo skaitymo. Vertinimo kriterijai apėmė daug daugiau nei vien užsienio kalbų žinias, o taip pat: atskleistos temos aiškumą, originalumą, balso panaudojimą, vaidybinius elementus, bendravimą su publika, bendravimą tarp komandos narių, teatrališkumą, mimiką ir kt.
Viena daugiausiai prizų susižėrusi Rusnė Mauručaitė iš Vilkaviškio mano, kad jai laimėti padėjo pasiruošimas namie bei sugebėjimas atsipalaiduoti olimpiados metu.
„Aišku, kad dalyvaujant tokioje olimpiadoje reikia perlipti save, nepaisant to, kad anglų kalba yra mano stiprioji pusė, reikėjo integruoti ir vokiečių kalbą, ir rusų, kad suprasčiau savo komandos nares Kamilę ir Liepą. Olimpiados metu mažai jaudinausi, atsipalaidavau, manau, tai buvo didžiulis pliusas. Rekomenduoju ir kitiems dalyvauti: labai įdomus renginys, užduotys – kūrybiškos, smagios, pats tvarkaraštis sudėliotas taip, kad nebuvo tiek daug streso, kiek tikėjausi, kiti dalyviai labai draugiški, komisijos nariai nuolat padrąsino, šypsojosi, buvo malonu, jaučiausi išklausoma ir įvertinta“, – pasakoja Rusnė Mauručaitė iš Vilkaviškio Aušros gimnazijos.
Iš viso Daugiakalbystės olimpiadoje šį savaitgalį dalyvavo 13 komandų iš 12 mokyklų, tai: Kauno jėzuitų gimnazija, Panevėžio Juozo Miltinio gimnazija, Panevėžio Žemkalnio gimnazija, Klaipėdos r. Priekulės I. Simonaitytės gimnazija, Vilniaus Žirmūnų gimnazija, Vilniaus Simono Daukanto gimnazija, Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazija, Vilniaus Saulės privati gimnazija, Vilniaus licėjus, Vilkaviškio Aušros gimnazija, Šiaulių Romuvos gimnazija ir dvi komandos iš organizatorės Tarptautinės Amerikos mokyklos Vilniuje.
Kiekvieną komandą sudaro po 3 moksleivius, kurių kiekvienas kalba mažiausiai dviem užsienio kalbomis, kur „užsienio“ reiškia – ne gimtoji, ne namų ir ne mokyklos mokomoji kalba.
Daugiakalbystės olimpiada nuo kitų olimpiadų skiriasi tuo, kad visi moderatoriai ir vertintojai čia dalyvauja savanoriškais pagrindais. Vienuoliktąją Daugiakalbystės olimpiadą organizavo Tarptautinė Amerikos mokykla Vilniuje kartu su partneriais: Švietimo mainų paramos fondu, Gėtės institutu, Prancūzų institutu, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir kolegomis iš kitų mokyklų. Kartu su šiomis institucijomis, prizus moksleiviams skyrė ir Britų taryba bei „DXC Technology Baltics“.
Kad moksleivių komandas atlydėję mokytojai olimpiados metu taip pat turiningai leistų laiką – jiems vyko seminaras „Psichologinio atsparumo šaknys: manyje, šeimoje ar kultūroje?“.
„Su mokytojais kalbėjome apie psichologinį atsparumą šių dienų kontekste, turint omenyje geopolitinę situaciją, reformas, tarpinius patikrinimus. Mokytojai kalbėjo ir apie iki šiol jaučiamus Covid-19 pandemijos padarinius, nerimą. Kadangi mokytojai dažnai turi būti vedliai, tad ir turėjome svarbią diskusiją, kaip mes patys galime ugdytis atsparumą, kaip mokytojui būti atspariu žmogumi ir vesti kitus per tuos pokyčius“, – po seminaro sakė edukacinė psichologė, analitinės psichoterapijos kandidatė Uldė Sirtautaitė.
Daugiakalbystės olimpiadą organizuojanti ne pelno siekianti organizacija AISV yra pirmoji tarptautinė mokykla Lietuvoje, švenčianti 30 metų jubiliejų, nuo 2013 metų ugdanti pagal Tarptautinio bakalaureato programą, Vilniuje vienijanti moksleivius iš daugiau nei 30 šalių.
