Internetas nuėjo ilgą pažangos kelią
Nuo ankstyviausių elektrinių traukinių modelių XX amžiaus pradžioje iki pirmųjų namų vaizdo žaidimų sistemų ir nuotoliniu būdu valdomų žaislų – taip vaikai anksčiau susipažindavo su technologijomis, tačiau laikai pasikeitė. Tai, kas dar mūsų seneliams atrodo technologijų stebuklas, dabartinę jaunąją kartą dažniausiai gerokai nuviltų ir nenuostabu, nes ne tik vaikų poreikiai, bet ir pačios technologijos gerokai pakito.
Mūsų plačiai naudojamas internetas nėra toks senas – 1991 m. Šveicarijos CERN mokslininkai paleido į „gyvenimą“ interneto tinklą (World Wide Web – www) kitoms institucijoms, o vėliau tais pačiais metais – ir plačiajai visuomenei. Tada vidutinis pasaulinis ryšio greitis buvo tik 14,4 kilobitai per sekundę (kbit/s), todėl buvo galima aplankyti tik keletą statinių puslapių ribotomis funkcijomis, tačiau iki 1994 m. jau buvo sukurta daugiau nei 10 tūkst. interneto puslapių, įdiegtos ankstyvosios paieškos sistemos ir, paleidus „Amazon“ ir „eBay“, ėmė formuotis apsipirkimo internetu kultūra.
Be tokio kasdien atsirandančio naujo turinio, tobulėjo ir modemo technologija – interneto greitis padvigubėjo iki 28,8 kbit/s, vėliau – iki 56 kbit/s, o tai peržengė anksčiau viršutine laikytą telefono linija perduodamo interneto galimybių ribą. Dar daugiau, pasaulinis interneto vidurkis iki 2005 m. viršijo 1 megabitą per sekundę (Mbit/s), kas reiškė maždaug 20 kartų greičiau nei telefono ryšio paslaugos ir tapo žinoma kaip plačiajuostis interneto ryšys.
Šiandien egzistuoja didžiulė praraja tarp turtingiausių, labiausiai išsivysčiusių tautų, ir tų, kurių interneto infrastruktūra mažiau išvystyta: pavyzdžiui, tarptautinės interneto greičio matavimo kompanijos „Ookla“, kuriai priklauso puikiai žinoma interneto greičio matuoklė „Speedtest“, 2023 m. IV ketvirčio duomenimis, technologijų sostine vadinamame Singapūre standartiškai galima tikėtis 277,57 Mb/s interneto greičio, o Kuboje vidutinis greitis – vos 2,44 Mb/s. Lietuva šiame kontekste atrodo daugiau nei gerai: mūsų šalis didžiausią vidutinę atsisiuntimo spartą padidino iki 110,09 Mb/s ir 181 šalies sąraše užima 42 vietą.
Tarp geriausių fiksuoto plačiajuosčio ryšio tiekėjų Lietuvoje 2023 m. ketvirtąjį ketvirtį „Cgates“ pasiekė didžiausią vidutinį atsisiuntimo greitį – 177,14 Mb/s, „Telia“ – 119,29 Mb/s, „Tele2“ – 33,67 Mb/s. „Cgates“ ryšio stabilumas taip pat buvo pripažintas geriausiu – 90,9 proc. jų tiekiamo interneto rezultatų parodė bent 25 Mb/s minimalų duomenų atsisiuntimo greitį ir 3 Mb/s minimalų išsiuntimo greitį, „Telia“ – 87.2 proc., „Tele2“ – 56.9 proc. Greičiausias internetas yra Klaipėdoje – 138,34 Mb/s, antroje vietoje – Vilnius su 135,13 Mb/s, Kaunas rikiuojasi trečioje vietoje – 133,47 Mb/s, Panevėžys ir Šiauliai ketvirtoje ir penktoje vietose, su atitinkamu 119.88 Mb/s ir 94.14 Mb/s vidutiniu atsisiuntimo greičiu. Tačiau, ką toks interneto greitis reiškia augančiai jaunajai kartai ir jų tėvams?
Be interneto – nė dienos
Turbūt, niekas nepaneigs, kad internetas – neatsiejama XXI a. vaikų gyvenimo dalis, nes jie jame ieško informacijos, bendrauja, žaidžia ir mokosi. Tai patvirtina ir praėjusių metų pasaulinė statistika:
92 proc. vaikų nuo 9 iki 17 metų kasdien naudojasi internetu bent viename iš turimų išmaniųjų įrenginių.
55 proc. vaikų turi planšetinį kompiuterį ar išmanųjį telefoną, tačiau tik 30 proc. tėvų jaučiasi pakankamai pasitikintys savimi, kad galėtų su jais aptarti interneto saugumo problemas. Lietuviai tėvai šioje kategorijoje yra pirmūnai – net 92 proc. apklaustųjų teigė patarę vaikui, kaip saugiai naudotis internetu, o 80 proc. domėjosi, ką jų vaikai veikia internete.
Dažniausias būdas prisijungti prie interneto yra išmaniuoju telefonu, o net 37 proc. vaikų teigia, kad mobiliajame telefone yra prisijungę „beveik visą laiką“.
- 85 proc. vaikų mano, kad technologijos yra svarbios norint palaikyti ryšį su draugais ir šeima.
- 2020 metais „European Kids Online“ ataskaitoje nustatyta, kad vidutiniškai 54 proc. 9–11 metų amžiaus vaikų Europoje kasdien internete žiūri vaizdo įrašus, 12–14 metų amžiaus – 72 proc., 15–16 metų – 76 proc. Palyginimui, Lietuvoje kasdien vaizdo įrašus žiūri 72 proc. 9–11 m. vaikų, 12–14 m. – 86 proc., 15–16 m. – 91 proc. – internete jie praleidžia daug daugiau laiko nei statistinis Europos vidurkis.
- Didžioji dalis Lietuvos vaikų internetu naudojasi pramogų ir bendravimo tikslais: dažniausia kasdienė veikla yra vaizdo įrašų žiūrėjimas – taip tvirtina 72 proc. vaikų, muzikos klausymas – 71 proc., žaidimai internete – 69 proc., lankymasis socialiniuose tinkluose – 52 proc. ir bendravimas su draugais bei šeima – taip tvirtino 52 proc. apklaustų vaikų.
- „TikTok“ naudojimas tarp 12–15 metų amžiaus vaikų per dvejus metus išaugo nuo 8 iki 13 proc., tačiau tarp 5–15 metų vaikų populiariausia platforma išlieka „YouTube“.
- Maždaug devyni iš dešimties vaikų internete žaidžia vaizdo žaidimus, tačiau žaidimai per konsolę labiau paplitę tarp berniukų – taip laiką leidžiantys atsakė 73 proc. berniukų ir 45 proc. apklaustų mergaičių.
- Lietuvos vaikai yra gana įgudę internete: dauguma 9–17 metų amžiaus vaikų gali savarankiškai pašalinti žmones iš savo kontaktų sąrašo – taip atsakė 81 proc., 79 proc. žino, kokia informacija nederėtų dalytis internete, o pakeisti privatumo nustatymus moka 70 proc. 9–17 metų vaikų.
- Internetą namų darbams atlikti bent kartą per savaitę naudoja 32 proc. 9–11 m. lietuvių vaikų, 55 proc. 12–14 m. vaikų ir 54 proc.15–16 m. amžiaus vaikų.
Statistika vienareikšmiška – didžioji dalis vaikų gyvenimo vyksta virtualioje realybėje, kur jie mokosi, žaidžia, bendrauja ir ieško informacijos, todėl internetas tapo beveik gyvybiniu resursu, be kurio dabartinė karta nebeįsivaizduoja savo gyvenimo. Kaip ir visos naujos, greit plintančios technologijos, internetas dažnai yra smerkiamas, kaltę dėl patiriamų vaiko sunkumų ir nesėkmių – prasto miego, blogų socialinių įgūdžių, prastų akademinių rezultatų ir pan. – suverčiant jam. Bet ar tai yra neginčijama tiesa?
Internetas ir vaikas – nejau tik grėsmės?
Nors baiminamasi, kad išmanieji telefonai sužlugdys visą dabartinių vaikų kartą, įvairūs tyrimai ir statistika rodo, kad tinkamas technologijų kiekis gali teigiamai paveikti vaiko vystymąsi. Mokslininkai sutaria, kad, nors vaikai skaitmeninėmis technologijomis naudojasi norėdami atsipalaiduoti, surasti moralinės ir socialinės paramos šaltinius bei siekia palaikyti tarpusavio santykius, prieiga prie informacijos, galimybė kurti savo turinį ir e-skaitymas yra didžiausia interneto teikiama nauda ne tik vaikams, bet ir visai visuomenei.
Štai keli teigiami interneto aspektai, kurie vaikams yra vienareikšmiškai naudingi:
Neribotos mokymosi galimybės
Technologijos pakeitė vaikų mokymosi būdą, nes dabar jie turi prieigą prie neribotos informacijos pasaulio bet kuriuo metu, bet kurioje vietoje. Galimybė mokytis savo tempu ir lengvai rasti atsakymus į rūpimus klausimus vos keliais pelės paspaudimais neabejotinai suteikia šiai kartai pranašumą. Tėvams padedant, tai gali būti saugi ir praturtinanti aplinka.
Patobulinti bendravimo įgūdžiai
Naudodamiesi technologijomis vaikai gali palaikyti ryšį su toli gyvenančiais draugais ir šeima, taip pat tai puiki priemonė jiems susirasti naujų draugų iš viso pasaulio. Toks bendravimo būdas gali padėti vaikams ugdyti tokius svarbius socialinius įgūdžius, kaip empatija, bendradarbiavimas ir kompromisų paieška. Tai taip pat gali padėti vaikams išmokti geriau komunikuoti savo mintis – ir prisijungus prie interneto, ir bendraujant gyvai.
Kūrybiškumo ir saviraiškos skatinimas
Šiuolaikinės technologijos vaikams gali padėti atskleisti savo kūrybinę pusę – naudodami tinkamus įrankius, jie gali kurti skaitmeninį meną, muziką ar vaizdo įrašus ir dalytis šiais kūriniais su kitais. Tokia saviraiška gali padėti vaikams išsiugdyti stipresnį tapatybės jausmą, tai taip pat gali padidinti jų pasitikėjimą savimi ir savigarbą.
Pagerinta atmintis ir koncentracija
Kai kurie tyrimai rodo, kad tam tikros technologijos gali padėti pagerinti vaikų atmintį ir koncentraciją. Pavyzdžiui, vienas tyrimas parodė, kad veiksmo vaizdo žaidimus žaidžiantys vaikai turėjo geresnę darbinę atmintį nei tie, kurie tokių žaidimų nežaidžia. Kiti tyrimai parodė, kad mokomosios programos taip pat gali pagerinti mažų vaikų atmintį.
Tobulėja organizaciniai įgūdžiai
Daugelis technologijomis pagrįstų veiklų reikalauja, kad vaikai tinkamai tvarkytų informaciją, su kuria dirba. Pavyzdžiui, jiems gali tekti kompiuteryje kurti failus, įvairius teminius aplankus ir dokumentų grupes, taip pat gali tekti sekti skirtingų svetainių ir programų slaptažodžius, naudotojų vardus ir prisijungimus. Ši praktika gali padėti vaikams išsiugdyti tvirtus organizacinius įgūdžius, kurie bus naudingi mokykloje, o vėliau – ir darbo vietoje.
Padeda susipažinti su įvairiomis kultūromis
Naudodamiesi technologijomis, vaikai turi galimybę pažinti skirtingas kultūras, nes gali pasikalbėti su žmonėmis iš viso pasaulio ir sužinoti apie jų tradicijas, papročius bei įsitikinimus. Ši interneto suteikiama galimybė gali padėti vaikams geriau suprasti ir priimti kitas kultūras, nes šiame globaliame pasaulyje tai ypač svarbu.
Ir štai dar keli ne mažiau svarbūs interneto naudos vaikams faktai, kuriuos įvardija įvairūs edukacijos specialistai: visų pirma, ankstyva prieiga prie technologijų moko vaikus skaitmeninio raštingumo įgūdžių, kurių jiems prireiks ateityje, kad sėkmingai mokytųsi mokykloje, antra, technologijos moko vaikus savarankiškumo, nes, išmokę saugiai pasiekti skaitmeninės informacijos šaltinius, jie gali be tėvų pagalbos tyrinėti juos dominančias temas, trečia – dauguma šiuolaikinių programų internete skatina vaikų rankų ir akių koordinaciją, o kitos ugdo jų kalbos ir problemų sprendimo įgūdžius.
Todėl, užuot bandžius pašalinti bet kokią vaikams dėl technologijų kylančią riziką iš esmės, derėtų ją sumažinti ribojant technologijų prieinamumą tada, kai kyla kokių nors problemų, pvz., neleisti vaikams pasiekti įrenginių tam tikru paros metu, riboti prieigą prie interneto, jeigu suprastėja akademiniai rezultatai arba, kai buvimas prie ekranų pradeda trukdyti kitoms vaiko veikloms, pavyzdžiui, kai jis neatsitraukia nuo interneto net pavalgyti arba, kai atsitraukęs nuo skaitmeninių technologijų neužsiima kita veikla – skaitymu, ėjimu į lauką ar žaidimu su žaislais.
Šiuolaikiniame, vis labiau skaitmenizuotame pasaulyje, vaikai turi išmokti naudotis technologijomis, nes, jas įvaldę, bus geriau pasiruošę ateičiai ir galės susidoroti su nuolat kintančio pasaulio iššūkiais.
