Įstatymas yra, bet ne sprendimai
Šiuo metu Gintarės (redakcijai vardas pavardė žinomi) sūnus aštuntokas – jis mokosi vienoje sostinės mokyklų. Klasėje – trys moksleiviai su specialiaisiais ugdymosi poreikiais, kurie niekada nebuvo integruoti į bendrojo ugdymo klases.
„Nuo kovo pirmos dienos turime rinktis mokyklas ir čia prasideda bėdos. Pagal mūsų gyvenamą vietą mums priklauso Vilniaus Senvagės gimnaziją. Kalbėjau su pavaduotoja telefonu ir ji patvirtino, jog mokykla nėra pritaikyta tokiems vaikams, klasės yra didelės, o mokytojo padėjėjo nėra. Taip pat kalbėta buvo su ne viena mokykla ir visi atsako tą patį. Įdomu, ar tikrai mano vaikas negali gauti mokyklos Vilniuje? Jei priima įstatymą, tai tegu suteikia ir galimybes. Esu kalbėjusi su švietimo skyriaus ir savivaldybės darbuotojais, visi atsako jog Vilniuje yra sudėtinga situacija“, – rašo Gintarė.
Ji taip pat kreipėsi į Vilniaus Palaimintojo Teofiliaus Matulionio gimnaziją, bet pirmenybė pakliūti į pirmą gimnazinę klasę yra tos mokyklos mokiniams ir jos jau užpildytos. Ozo gimnazijoje vietą galėtų gauti nebent tie, kuriems priklauso gyvenamoji vieta. Pasak mamos, Verkių mokykla daugiafunkcinis centras atsisako priimti, nes vaikui nėra intelekto negalios.
„Nenoriu savo vaiko uždaryti mokytis namuose. Todėl labai yra pikta, jog priima įstatymus, o sprendimų nėra. Esu už integravimą, bet tai turi būti daroma palaipsniui.
Dabar turi savo vaiką registruoti į 9 kl. ir būsime iki pat rugsėjo pirmos nežinioje“, – jaudinasi mama.
Priims, jei privalės
Lrytas.lt susisiekus su Senvagės gimnazijos administracija, buvo paaiškinta, kad iš tiesų, situacija šiek tiek kita.
„Praėjo tik kelios dienos, kaip prasidėjo priėmimo prašymų teikimas. Kai bus svarstymas, tada ir peržiūrėsime dokumentus, žinosime, kas priimtas kas ne. Mama turi pateikti prašymą, o tuomet komisija jau pagal spręs – priklauso ar ne. Jei priklausys pagal dokumentus, vaikas bus priimtas“, – paaiškino gimnazijos pavaduotoja, priėmimo komisijos primininkė Ima Vilniškaitienė.
Ji nustebo, kad vos kelios dienos praėjus nuo priėmimo pradžios, kuri vyksta kovo 1 d., mama nori tikslaus atsakymo – bus vieta ar ne. Komisija vadovaujasi priėmimo aprašu, nuo to ir priklausys sprendimas.
„Mama teiravosi ir apie sąlygas. Aš pasakiau, kaip yra – mes pagal savivaldybės nurodymą 5–12 klases formuojame iki 30-ties mokinių. Suprantu, kad jie norėtų mažesnių, bet ne mes tai sprendžiam. Dėl mokytojo padėjėjų – reikia suprasti, kai juos sunku rasti. Mus gelbėja šiuo metu pensijoje esantys buvę mokyklos pedagogai, nes kitu atveju ateina žmonės iš gatvės, kur iš penkių tik vienas atitinka reikalavimus. Šiuo metu turime tris laisvus etatus logopedui – ir iš kur juos pasiimti? Todėl ir negalime garantuoti, kad klasėje bus mokytojojo padėjėjas, jei nežinau ar rasim tokį“, – paprastai paaiškino I. Vilniškaitienė.
Ji pabrėžė, kad supranta mamos jaudulį ir situacija tikrai jautri, bet mokykla nėra atsisakius priimti nė vieno teritorijai priklausančio vaiko, net ir su specialiaisiais ugdymosi poreikiais.
Primename, kad nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. įsigalioja Švietimo įstatymo nuostata, įpareigojanti visas privalomą ir visuotinį ugdymą vykdančias švietimo įstaigas priimti ugdyti specialiųjų poreikių vaikus, jei to pageidauja tėvai. Nebelieka galimybės atsisakyti ugdyti specialiųjų poreikių turinčius vaikus argumentuojant specialistų stoka ar dėl kokios nors kitos priežasties.
Tačiau šios nuostatos nepanaikina galimybės turėti mokyklose specialiąsias klases ir (ar) specialiąsias mokyklas ar jas rinktis tėvams. Dėl jų formavimo sprendžia mokyklų steigėjas, įprastai – savivaldybė.
Kviečia į naują klasę
Į žurnalistų klausimus atsakė ir mokyklos, kuriame mokosi berniukas, vadovė.
„Esame numatę, kad ateinančiais metais turėsime 9–10 klases specialių ugdymo poreikių vaikams, bet turime ją sukomplektuoti. Šiuo metu turime tris vaikus – reikia dar bent trijų moksleivių, kad galėtume ją finansuoti. Laukiame mokinių su įvairiapusiu raidos sutrikimu iš viso miesto ir galėsime rugsėjį startuoti. Jei ne – tada tėvams teks ieškoti vietos kitur“, – pasakoja aštuonmetės mokyklos direktorė.
Ji pabrėžė, kad nors pasiūlymas atrodo geras, tėvus stabdo keletas dalykų. Pirma, kad bus organizuojamas tik 9–10 klasių ugdymas – 11 ir 12 klases teks pabaigti kitur.
„Tėvai nori tęstinumo – specialių ugdymosi poreikių vaikams sunku pakeisti aplinką, o čia po dviejų metų reiks vėl eiti kitur. Antra, po 8 klasės vaikai vietą gali gauti bet kurioje mokykloje, o jau po 10-tos – tai bus padaryti daug sudėtingiau, nes viskas užpildyta“, – paaiškina įstaigos vadovė.
Tokioje klasėje papildomai dirbtų du mokytojų padėjėjai, bet ir ji pabrėžia, kad labai sunku rasti tiek logopedų, tiek ir mokytojų padėjėjų.
„Džiaugiuosi, kad pavyksta įkalbėti savas mokytojas persikvalifikuoti ir jos papildomai gali dirbti logopedėmis ar specialiosiomis pedagogėmis“, – teigia direktorė.
Deda visas pastangas
Vilniaus miesto savivaldybės Komunikacijos skyriaus atstovai taip pat primena, kad priėmimas į Vilniaus savivaldybės pavaldume esančias bendrojo ugdymo mokyklas vyksta centralizuotai, prašymai mokytis teikiami ne pačioms mokykloms, o savivaldybei per tam skirtą elektroninę sistemą.
„Specialiųjų ugdymosi poreikių turintys vaikai į savivaldybei pavaldžias bendrojo ugdymo įstaigas pagal deklaruotą gyvenamąją vietą nuo mokslo metų pradžios (rugsėjo 1 d.) priimami be eilės, o mokslo metų eigoje – jei yra laisvų vietų. Teoriškai, pagal šiuo metu galiojančią Švietimo įstatymo redakciją, mokykla, dėl objektyvių priežasčių negalinti užtikrinti mokiniui psichologinės, socialinės, specialiosios ar pedagoginės pagalbos, gali siūlyti mokiniui mokytis kitoje mokykloje“, – teigia saviavaldybės atstovai.
Kiekvienų mokslo metų pradžioje įvertinamas mokinių, įskaitant turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, skaičiaus pokyčtis ir pagal tai nustatomas specialistų pareigybių poreikio skaičius. Tokiu būdu kasmet užtikrinamas ir tinkamas pagalbą mokiniui teikiančių specialistų – logopedų, specialiųjų pedagogų, mokytojų padėjėjų ir kitų – etatų skaičius.
„Žinoma, vien nustatytas etatų skaičius negarantuoja, jog visi jie bus užpildyti. Vilnius, kaip ir kitos Lietuvos savivaldybės, susiduria su įvairių pedagogų trūkumu, švietimo pagalbos specialistų – taip pat. Dedamos pastangos naujų darbuotojų pritraukimui, siūlomos papildomos naudos, priedai į Vilnių dirbti persikeliantiems pedagogams. Taip pat sudarytos galimybės pagalbą mokiniui teikiantiems specialistams tobulinti kompetencijas“, – teigiama atsakyme.
Reikia daugiau iniciatyvos
Autizmo paramos fondo „Pokyčių ambasada“ steigėja ir Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisijos narė Klementina Gruzdienė apgailestauja, jog vis dar kaltinamas įstatymas ar sistema, kai iš tiesų patiems įstatymo vykdytojams reikėtų daugiau pasistengti dėl jo įgyvendinimo.
„Gaila, kai sakoma, kad mokykla nepritaikyta – mokykla puikiai pritaikyta, nes mokytojo padėjėjo nebuvimas nėra mokyklos nepritaikymas, o tik nesuteikiama paslauga.
Mokyklos turi pakeisti mąstymą ir nerūšiuos vaikų – kai nusprendi, kad būsi pažangus lyderis, atsiras galimybės ir priemonės. Turime puikių pavyzdžių, kurie tai įgyvendinama. Nereikia slėptis nepasitenginimą nukreipiant į pažangų įstatymą, nors iš tiesų ugdymo įstaigų steigėjų ir vadovų kompetencija jį įgyvendinti. Kap jie gali kalbėti apie pasiruošimą, jei net nebando to daryti“, – retoriškai klausia K. Gruzdienė.
Kriterijų kiek prims – nėra
Pasak Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM), įtraukties principu ugdymas nemažai Lietuvos ugdymo įstaigų taikomas jau seniai. Pasak jų, jau dabar bendrojo ugdymo mokyklose kartu su bendraamžiais mokosi apie 90 proc. mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių. Jau keletą metų proporcijos specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų, ugdomų bendrosios paskirties klasėse ir specialiosiose klasėse ar mokyklose, praktiškai nesikeičia, todėl tikėtina, kad ir nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. nebus drastiškų pasikeitimų.
„Kiekvienas ypatingas mokinys yra kitoks ir svarbiausia, kad mokyklos būtų nusiteikusios ieškoti ir rasti tinkamus mokymo metodus, atliepti individualius mokinio poreikius. Todėl valstybė stengiasi kaip galima labiau sustiprinti mokyklas ir mokytojus, jų kompetencijas“, – lrytas.lt teigia ŠMSM ministro patarėjas bendrojo (įtraukiojo) ugdymo klausimais Ignas Gaižiūnas.
Teigiama, kad nors švietimo pagalbą turėtų finansuoti savivaldybė, valstybė nuosekliai didina švietimo pagalbos finansavimą – šiais metais lyginant su 2019 metais, jis išaugęs 100 mln. eurų. Didžioji dalis jų skiriama sumokėti atlyginimus socaliniams pedagogams, logopedams, mokytojų padėjėjams ir kitiems švietimo pagalbos specialistams. Tad mokyklose jau dirba dvigubai daugiau mokytojo padėjėjų nei 2019 metais: nuo 2000 iki beveik 4300 žmonių.
Šiais mokslo metais taip pat startavo trys nacionalinės kvalifikacijos tobulinimo programos įtraukties tema. Jomis naudotis gali visi pedagogai, norintys pagilinti įtraukiojo ugdymo kompetencijas. Tokios ilgalaikės nacionalinės kvalifikacijos tobulinimo programos rengiamos pirmą kartą.
Praėjusiais metais veiklą pradėjo Lietuvos įtraukties švietime centras – ekspertinė institucija įtraukties srityje, kuri rūpinasi metodikų mokyti vaikus turinčius specialiųjų ugdymosi poreikių kūrimu ir pritaikymu mokyklose.
2023 m. veiklą pradėjo ir 8 regioniniai specialiojo ugdymo centrai, kurių tikslas padėti mokykloms dirbti su mokiniais, turinčiais specialiajų ugdymosi poreikių: regioninių centrų specialistai konsultuoja mokytojus, taip pat tėvus, atvyksta į mokyklas ir teikia rekomendacijas konkrečiais atvejais. Iki 2024 m. rugsėjo pradės veikti dar vienas regioninis centras.
„Kriterijų, kiek mokykla turi priimti specialiųjų ugdymosi poreikių vaikų – nėra. Kaip ir nėra kriterijų, kad mokykla galėtų atsisakyti priimti mokinį, gyvenantį mokyklai jos steigėjo priskiriamoje teritorijoje. Tačiau yra numatyta, kad klasėje turėtų būti ne daugiau 3 mokinių, kuriems nustatyti dideli ir labai dideli specialieji ugdymosi poreikiai“, – teigia ministerijos atostovas.
Sprendimą, kokią mokyklą geriausia būtų lankyti jų vaikui, pasitarę su specialistais, priima tėvai.
Svarbu, kad ir toliau veiks specialiosios mokyklos, kuriose paprastai ugdomi didelių ar labai didelių poreikių turintys vaikai. Tokios ugdymo įstaigos gali pasiūlyti ugdymą ir pagalbą mokiniui, taip pat ir medicininę, kokios dažniausiai negali teikti bendrojo ugdymo mokyklos. Specialiosiose mokyklose ar specialiose klasėse mokosi apie 1,6 proc. visų šalies ugdymo įstaigas lankančių ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikų. Tėvai, nuo kitų mokslo metų neprivalo jų perkelti į bendrojo ugdymo mokyklas, jei mano, kad jų vaiko poreikius geriau atliepia specialioji mokykla.
Jei mokykla, priklausanti pagal teritoriją, atsisakytų priimti specialiųjų ugdymosi poreikių turintį moksleivį, tėvai turėtų kreiptis į mokyklos steigėją – dažniausiai tai savivaldybė.
„Sprendimą šiais atvejais turi rasti mokyklos steigėjas: įvertinti ir numatyti finansavimą, pvz., mokytojo padėjėjui tam tikroje mokykloje, papildomam švietimo pagalbos specialistui, siūlyti mokiniui kitas priimtinas alternatyvas ir kita. Savivaldybės turi užtikrinti jų teritorijoje gyvenančių vaikų (iki 16 metų) mokymąsi pagal privalomojo švietimo programas, švietimo pagalbos teikimą mokiniui, mokytojui, šeimai, mokyklai“, – pabrėžia ŠMSM ministro patarėjas.
