Ima pavyzdį iš Skandinavijos
Teigiama, kad šiuo metu vaikų burnos higienos įpročiai tinkamai neformuojami. Taigi, kyla didesnė rizika susidurti su burnos sveikatos problemomis, kurios gali paveikti ne tik fizinę, bet ir emocinę vaikų sveikatą.
Tyrime apklausta 4124 tėvai, kurių vaikai lanko sostinės ikimokyklines ugdymo įstaigas.
„Rezultatai ne tokie, kaip Skandinavijoje. Per mažai turime vaikų sveikais dantimis, o jų susidūrimas su odontologinėmis paslaugomis – rutina ir būtinybė“, – apgailestavo vaikų odontologė ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narė Rasa Račienė.
Vaikų sveikatos stebėsenos informacinės sistemos (VSSIS) 3–6 m. amžiaus vaikų dantų higienos būklės duomenimis, 2021–2023 m. Vilniaus gyventojų bendra dantų būklė minimaliai pagerėjo, tačiau sulaukus 6 m. vaikų dantų būklė itin suprastėjo. Jei 2023 m. bent vieną ėduonies pažeistą, plombuotą arba išrautą dėl ėduonies dantį turėjusių 3 m. amžiaus vaikų buvo 16 proc., tai 6 m. amžiaus vaikų grupėje pažeistus dantis turinčių vaikų dalis siekė jau 62 proc. Toks pokytis rodo nepakankamą dantų higieną 4–6 metais, kai vaiko smulkioji motorika tik ugdoma, jis mokosi pats išsivalyti dantis, o jo burnos higiena tiesiogiai priklauso nuo tėvų.
Lietuvoje laikomasi nuostatos, kad tėvai turi valyti vaikams dantis iki septynerių metų arba kol išmoks rašyti – tada jau susiformuoja smulkioji motorika. Skandinavijoje ši rekomendacija siekia net 12 metų amžių.
„Dantų ėduonis daugelio mokslininkų vadinama neteisingos dantų priežiūros liga. Kūdikiai gimsta be dantų ėduonį formuojančių bakterijų, kurias vėliau vaikas gauna iš aplinkos. Jei nuo pirmo danties tėvai teisingai prižiūrės, dukart valys dantis, tai apsilankymai pas odontologą bus susiję ne su gydymu, o smagūs ir edukaciniai“, – įsitikinusi medikė.
Prevencinės programos kūdikiams
„Vilniaus sveikiau“ suorganizuotoje konferencijoje Vilniaus miesto savivaldybės vicemerė Simona Bieliūnė pristatė naują Vaikų burnos sveikatos stiprinimo planą, kuris 2024 metais bus įgyvendinamas sostinėje.
„Skandinavijos pavyzdžiai leidžia matyti kryptis, kuriomis turi judėti miestas. Šis planas yra lyg iš dviejų dalių – jei mes norime vaikus išmokyti, daug dėmesio turime skirti suaugusiems. Skirsime didelį dėmesį prevencijai, kuri pasieks žmones įvairiomis formomis – per edukacijas, komunikacijos priemones, vyks paskaitos, dirbtuvės“, - vardijo S. Bieliūnė.
Įgyvendinant minėtą planą bus rengiamas projektas „Graži šypsena“, kuriame bus metodinės priemonės skirtingoms vaikų amžiaus grupėms: nuo mokomųjų vaizdo klipų iki burnos skalavimo kalendoriaus.
Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ l. e. p. direktorė Aurelija Šiautkulienė įsitikinusi, kad pasiekti reikia ne tik jau ikimokyklines įstaigas lankančių vaikų tėvus, bet ir pačių mažiausių ar net būsimų mažylių tėvus.
„Todėl įtraukiame net ir būsimas mamas, ir ugdymo bei gydymo įstaigas“, – sakė ji.
Šeškinės poliklinikos odontologijos skyriaus vedėja Kristina Žiedas pristatė gydymo įstaigoje suplanuotą naują prevencinę programą.
„Viena jos dalis bus skirta 6–12 mėnesių amžiaus kūdikių tėvams, kai periodinio apsilankymo metu tėvai globėjai bus supažindinti su burnos priežiūra. Kita tikslinė grupė bus 11–12 metų vaikai – jie apsilankys pas burnos higienistą, bus įvertinti priežiūros įgūdžiai, sąkandžio būklė, nuvalomos apnašos ir pagal ėduonies rizikos grupę skiriami individualizuotos trukmės vizitai tolimesnei priežiūrai tiek, kiek jų reikės“, – pasakojo K. Žiedas.
Dantų mados
Konferencijoje dalyvavusios specialistės pabrėžia, kad visuomenėje vis dar daug mitų susijusių su vaikų dantų priežiūra.
Pavyzdžiui, balti dantys ne visada yra patys sveikiausi – pasak K. Žiedas, jie gali būti pažeisti perteklinio gazuotų gėrimų vartojimo.
„Tėvai linkę kaltinti, kad dėl sugedusių vaikų dantų kalta genetika. Tai yra bakterijų, netaisyklingos mitybos ir netaisyklingo valymo nulemta liga, o genetika sudaro tik nedidelę dalį“, – akcentavo R. Račienė.
„Vilniaus sveikiau“ burnos higienos specialistė Karolina Červokienė pastebi ir naujas madas tarp paauglių, kai internetu įsigytomis neaiškiomis priemonėmis dantys balinami namuose.
„Dantis galima balinti nuo 18 metų. Kitu atveju, tai gali labai pakenkti ir dantims, ir dantenoms“, – teigia ji.
Padės ir knygos
„Vaikai turi baimę ligoninių, chalatų, kraujo, bet labiausiai vaikus gąsdina nežinomybė. Jie nežino, nei kaip kas vyksta, nei ko laukti“, – apie vaikų baimę lankytis pas odontologą teigia vaikų psichologė Natalja Kulakovskaja.
Todėl labai svarbu tėvams tinkamai paruošti vaikus, įtraukti juos į procesą. Pavyzdžiui, pasiūlyti kartu išsirinkti dantų šepetuką ar išbandyti įvairius dantų pastų skonius.
„Mokymasis vyksta ne tik kai vaikams valome ar duodame šepetėlį. Mokymasis vyksta ir kai patys valomės dantis. Pavyzdžiui, pakvieskite vaikus į vonią, parodykite, kaip jūs tai darote arba net paprašykite vaikų išvalyti jums dantis. O po to – tai padarysite jūs jiems“, – šyptelėjo psichologė.
Pasak jos, edukacijai labai tinka ir vaikiškos knygos, kuriose žaismingai perteikiama dantų priežiūros svarba. Ji rekomenduoja su vaikais paskaityti:
- „Dora. Metas valytis dantukus“
- „Pelytė valosi dantukus“
- „Kakė makė ir dantukų fėjos puota“.
