Visgi Karalienės Mortos mokyklos Tarptautinių projektų vadovė Rykantė Šimkūnaitė pabrėžia, kad, norėdami pagerinti matematikos rezultatus, turime atsižvelgti ir į šios kartos vaikų mokymosi ypatumus, ir apskritai permąstyti mūsų visų požiūrį į matematiką.
Vienoje gretoje su europiečiais, bet prastesni patys už save
Praėjusių metų gruodį paskelbtas naujausias PISA tyrimas Lietuvos švietimo bendruomenę ir nudžiugino, ir šiek tiek nuvylė tuo pat metu. Jo duomenimis, Lietuvos penkiolikmečių matematinio raštingumo pasiekimai yra aukštesni už bendraamžių rezultatus net 56 šalyse – mūsų šalies mokiniai iš matematikos žinių supratimo, jų taikymo bei aukštesniųjų matematinio mąstymo gebėjimų surinko 475 taškus ir tai jiems garantavo 24–25 poziciją iš 81 šalies. Lietuvos penkiolikmečiai pagal matematikos žinias yra vienoje gretoje su Vokietijos, Prancūzijos, Ispanijos ir kitų valstybių bendraamžiais, tačiau naujausi matematinio raštingumo rezultatai Lietuvoje yra prastesni nei buvo 2018-aisiais – jie smuktelėjo 6 taškais.
Aukščiausių matematinio raštingumo rodiklių Lietuvoje pasiekė Vilniaus ir didžiųjų miestų mokiniai: sostinėje mokiniai surinko 514 taškų, didžiuosiuose miestuose – 487, o kaimo mokyklų mokinių matematikos pasiekimai siekia 435 taškus.
„Visose PISA tyrime dalyvaujančiose šalyse socialinio, ekonominio ir kultūrinio konteksto statusas yra kone pagrindinis matematikos pasiekimus lemiantis veiksnys. Tai aiškiai atskleidė ryškus atotrūkistarp didžiuosiuose mūsų šalies miestuose bei kaimo mokyklose besimokančių mokinių pasiektų rezultatų.
Nerimą visiems švietimo ekspertams kelia ir tai, kad nacionaliniu lygmeniu tik 7 proc. mokinių pasiekė aukščiausią matematinio raštingumo lygmenį. Tai reiškia, kad Lietuvoje daugiau nei 90 proc. mokinių prasčiau geba matematiškai modeliuoti sudėtingas situacijas, parinkti tinkamas problemų sprendimo strategijas, jas palyginti ir įvertinti – kitaip tariant, yra išmokę teorines matematikos žinias, tačiau jiems sunku jas pritaikyti praktiškai“, – įžvalgomis dalijasi R. Šimkūnaitė.
Palyginimui, aukščiausius lygmenis pasiekusių mokinių daugiausia buvo šešiose Azijos šalyse: Singapūre (41 proc.), Taivane (32 proc.), Makao (29 proc.), Honkonge (27 proc.), Japonijoje (23 proc.) ir P. Korėjoje (23 proc.).
Kokių veiksmų imtis, kad rezultatai pagerėtų?
„Vienas iš būdų, kuris palaipsniui galėtų atnešti pokyčių gerinant šalies matematikos rodiklius, – teigiamo požiūrio į matematiką, kaip discipliną, formavimas. Kitaip tariant, vaikai turi pamatyti matematikos mokslo grožį ir pritaikomumą gyvenime, nes tik įspraudus juos į formulių ir teoremų rėmus, pokyčio nebus – tai tas pats, kas nuolat mokytis groti gamą, bet niekada neišgirsti, kaip skamba orkestras arba nuolat vaiką treniruoti futbolo manieže, taip niekada neišleidžiant jo į futbolo aikštelę patirti žaidimo malonumo“, – sako Tarptautinių projektų vadovė R. Šimkūnaitė.
Pasak jos, ne ką mažiau svarbus niuansas – mokinių pasitikėjimo savimi, jų motyvacijos ugdymas, sudarant sąlygas mokymosi metu ir klysti, ir patirti sėkmę. Juk matematikos pamokose svarbu ne tik įgyti dalykinių matematinių žinių, tačiau ir ugdyti kompetencijas: atkaklumą, smalsumą, iniciatyvumą, mokėjimą mokytis, augimo mąstyseną, komunikavimą matematine kalba, bendradarbiavimą, organizacinius įgūdžius ir pan.
„Formuoti teigiamą požiūrį į matematiką gali padėti ir įdomaus matematinio turinio kūrimas. Jau 14 metų kiekvieną savaitę pasaulyje gimsta 2,8 mln. „Alfa“ kartos vaikų, kurie yra pirmieji, gimę socialinės žiniasklaidos, išmaniųjų telefonų bei planšetinių kompiuterių amžiuje, todėl natūraliai yra imlūs išmaniosioms technologijoms. Šis pomėgis turi įtakos ir akademiniam procesui, tačiau mokomoji literatūra ir papildomiems užsiėmimas skirta medžiaga vis dar yra sukurta remiantis buvusių kartų ypatybėmis.
Pateiksiu paprastą pavyzdį – galime rasti daug be galo įdomaus ir patraukliai pateikto turinio anglų kalba (pavyzdžiui, profesionalių matematinių tinklalaidžių, „Youtube“ vaizdo įrašų ar kitos interaktyvios medžiagos vaikams matematikos tema), tačiau Lietuvoje to dar labai trūksta. Kaip ir įtraukiančios matematinės literatūros vaikams, knygų (ne vadovėlių) lietuvių kalba – jų praktiškai nėra ir tų pačių dauguma – užduočių sąsiuviniai. Tai, sakyčiau, tikrai neišnaudota niša leidykloms, rašytojams, matematikams ir kūrėjams, nes ne visi matematikos mokytojai turi resursų ir gebėjimų tokią medžiagą angliškai adaptuoti savo pamokų metu – į šiuos poreikius taip pat derėtų atsižvelgti.
Galiausiai, galiu remtis mūsų pačių patirtimi. Karalienės Mortos mokykloje nuo pat priešmokyklinių klasių bendrąsias ugdymo programas papildome integruodami 3 tarptautines Kembridžo programas, pagal kurias vaikai mokosi anglų kalbos, gamtos mokslų ir matematikos. Kembridžo matematikos programa pasižymi pažangiomis matematikos mokymosi strategijomis, matematinės kalbos ir matematinio mąstymo lavinimu, todėl mokykloje vaikai mokosi aktyviai, atlikdami įtraukiančias veiklas, kurios padeda jiems ne tik teoriškai suvokti matematiką, bet ir taikyti ją praktiškai.
Pavyzdžiui, klasėse ir specialiai įrengtoje Kembridžo erdvėje – matematikos studijoje – vaikai, mokydamiesi skaičių skyrių, žaidžia mokomuosius žaidimus su vienetų, dešimčių, šimtų kaladėlėmis, Uno kortomis, įtvirtindami sudėtį ir atimtį, naudoja kaladėles, skaičių kauliukus, domino kaladėles, o susipažindami su tikimybių teorija, atlieka praktinius bandymus su suktukais.
Visgi, nors tai padeda išlaikyti aukštus PUPP, PISA ar mūsų mokykloje laikomų Kembridžo matematikos testų rezultatus, supratome, kad matematinio mąstymo ir aukštesniųjų mąstymo gebėjimų rodikliai galėtų būti dar geresni. Tai paskatino ieškoti būdų, kaip padėti mokiniams siekti aukščiausių matematinio raštingumo balų, todėl esame pirmieji ir vieninteliai Lietuvoje, prisijungę prie tarptautinio projekto „Nrich“ naujos iniciatyvos mokykloms“, – sako Karalienės Mortos mokyklos švietimo ekspertė R. Šimkūnaitė.
Remkimės mokslininkų sukaupta informacija ir rekomendacijomis
„Nrich“ projektas buvo sumanytas 1996 m. ir jo pirminis tikslas buvo remti gabius jaunus matematikus, kurių finansinės, socialinės ir kitokios galimybės vietinėje bendruomenėje buvo ribotos – buvo siekiama sukurti internetinę bendruomenę, kurioje jie galėtų kalbėtis ir spręsti matematinius iššūkius su panašiai mąstančiais jaunuoliais. Per 28 metus projektas išaugo ir tarptautiniu lygmeniu tapo kūrybinio mąstymo taikymo matematikoje etalonu, savo patirtimi noriai besidalijančia su tam tikrus kriterijus atitinkančiomis mokyklomis.
„Kadangi „Nrich“ yra Kembridžo universiteto matematikos projekto dalis, tai savaime „užduoda“ tam tikrą akademinį toną – norint tapti viena iš šio tinklo „problemų sprendimo mokyklų“ („Problem-solving Schools“), reikia atitikti tam tikrus kriterijus. Prisijungdama prie programos, mokykla turi įsivertinti penkiose srityse: tai – mokyklos vizija ir etosas; lyderystė ir profesinis tobulėjimas; ugdymo turinys, mokymo metodikos ir vertinimas; klasės kultūros kūrimas; problemų sprendimas ne tik klasėje, bet ir už jos ribų. Įsivertinusi, kuriose srityse nori tobulėti, mokykla iš „Nrich“ gauna informaciją ir priemones matematikos ugdymui, kad savo tikslus pasiektų.
Svarbu tai, kad ši aukšto lygio švietimo profesionalų ir mokslininkų komanda padeda ne tik matematikos mokytojams, bet ir mokinių tėvams. Su pastaraisiais dalinamasi informacija, kokiais matematiniais žaidimais ar veiklomis jie gali praturtinti vaiko ugdymą namuose, jiems rekomenduojamos matematinės knygos, renginiai ir specializuotos programėlės. O matematikos mokytojai pamokų metu gali įtraukti „Nrich“ sukurtas nestandartines užduotis, kad mokiniai ieškotų skirtingų strategijų ir galėtų bendradarbiauti tarpusavyje. Toks „360“ požiūris vienareikšmiškai prisideda gerinant matematikos, kaip disciplinos įvaizdį, o tai savo ruožtu gerina ir mokinių matematinio raštingumo rezultatus“, – pabrėžia R. Šimkūnaitė.
Projekto veiksmingumą rodo ir tyrimai
Šio projekto veiksmingumą gerinant vaikų matematinius įgūdžius įrodė ne vienas tyrimas, pvz., 2007 m. Cathy Smith atlikto tyrimo duomenimis, „Nrich“ projektas turėjo įtakos daugelio mokinių įsitikinimams apie matematiką, padidino jų pasitikėjimą savimi ir džiaugsmą atliekant matematines užduotis, be to, teigiamai paveikė moksleivių požiūrį į matematikos naudą ir jos atveriamas galimybes planuojant būsimą karjerą.
2009 m. Jayne Callard atlikto tyrimo duomenimis, specializuotos „Nrich“ pamokos vaikams patiko beveik dvigubai labiau nei žodinių uždavinių sprendimo pamokos. „Tokį rezultatą, tikriausiai, lėmė tai, kad „Nrich“ užduočių metu vaikai galėjo atlikti atviras užduotis, todėl mažiau dėmesio buvo skiriama vienam teisingam atsakymui. Tai sumažino nepilnavertiškumo jausmą ir padidino patiriamą malonumą išmąsčius kitokį atsakymą, tad nenuostabu, kad būtent mažiausiai gabių vaikų motyvacija mokytis matematikos per „Nrich“ užsiėmimus labiausiai išaugo. Kitaip tariant, netradicinis būdas mokytis tradicinių dalykų padidino mokinių akademinį atsparumą, o tuo pačiu – pagerino jų matematinius gebėjimus nepaisant socialinio, kultūrinio ir ekonominio statuso“, – kodėl verta į problemą pažvelgti kūrybiškai, dėsto Tarptautinių projektų vadovė R. Šimkūnaitė.
