Dažnai kalta baimė
„Būdingi trys vaiko gyvenimo laikotarpiai, kai dažniausiai pasireiškia vidurių užkietėjimas. Pirmasis – kai mityboje įvedamas kietas maistas, antrasis – kai jie pradedami pratinti prie puoduko ir trečiasis – kai vaikas pradeda lankyti darželį ar mokyklą“, – teigia J. Gailienė.
Vidurių užkietėjimas gali būti funkcinės ir organinės kilmės. Pastebima, kad 90–95 proc. visų vidurių užkietėjimų būna būtent funkcinės kilmės.
„Jis gali pasireikšti baime tuštintis ne namuose, skausmingu tuštinimusi ir atsiranda dėl neteisingo pratinimo prie puoduko, nepakankamo kiekio augalinių skaidulų maiste ar vaiko psichinio vystymosi eigos ypatumų“, – pažymi gydytoja vaikų chirurgė.
Įtariant įgimtą organinį vidurių užkietėjimą, pacientą reikėtų ištirti detaliau, jei jis pasireiškia naujagimiui ar kūdikiui.
„Tada galima įtarti Hiršprungo ligą. Vyresnius vaikus su vidurių užkietėjimu reikia detaliau tirti, jei ligos istorijoje išaiškinti tuštinimosi sutrikimai buvę naujagimystėje ar kūdikystėje. Taip pat pastebėjus sulėtėjusį fizinį vystymąsi, jei yra artimųjų tarpe sergančių įgimtomis žarnyno ligomis, pacientui diagnozuotas Dauno sindromas arba esant neefektyviam 6 mėnesių gydymui“, – atkreipia dėmesį J. Gailienė.
Dažnis įvairus
Vidurių užkietėjimą gydyti svarbu, nes laiku nepašalinus priežasties ar netinkamai gydant, sutrinka virškinimo organų funkcija. Gydytoja vaikų chirurgė sako, kad dėl intoksikacijos žarnų turiniu nukenčia kitų organų veikla, prasideda mažakraujystė, lėtėja vaiko fizinė raida, liga gali komplikuotis į žarnų uždegimą ar ūminį žarnų nepraeinamumą.
„Užsitęsęs vidurių užkietėjimas gali būti pasikartojančių pilvo skausmų ir išmatų nelaikymo priežastis, – sako ji. – Nuolatinis su tuštinimusi susijęs diskomfortas sukelia vaiko psichikos sutrikimus, kurie ypač ryškėja pradėjus nelaikyti išmatų. Šiems vaikams gali ryškėti socialiai nepriimtinas elgesys, agresyvumas.“
Vaikų normalaus tuštinimosi dažnio kitimas priklauso nuo amžiaus, mitybos pobūdžio ir organizmo ypatybių.
„Dažniausiai skundžiasi tėvai, kad vaikas tuštinasi labai retai, t. y. 1–2 kartus per savaitę, didelės apimties išmatomis, atrodo, galinčiomis užkimšti tualetą. Taip pat dažnai išsako, kad vaikas slepiasi, prieš pasituštinimą, kryžiuoja kojas, valingai sulaiko tuštinimąsi, vengia tuštintis, – kalba J. Gailienė. – Aišku, kartu gali būti pilvo išsipūtimas, pykinimas, apetito stoka. Galiausiai su retu, skausmingu tuštinimusi susijusios komplikacijos – nevalingas išmatų išsiskyrimas (enkoprezė), dieninis ir naktinis šlapimo nelaikymas, šlapimo takų infekcijos, retais atvejais hemarojus ar tiesiosios žarnos iškritimas.“
Gydoma ambulatoriškai
Skaičiuojama, kad pritaikius gydymą, net 70–100 proc. sergančiųjų funkciniu vidurių užkietėjimu pasveiksta, tačiau ligos eiga gali pasikartoti.
„Pastebėjus, kad vaikas sunkiai, retai ar skausmingai tuštinasi, reikia kreiptis į specialistą, – rekomenduoja gydytoja vaikų chirurgė. – Paskyrus gydymą išmatas minkštinančiais vaistais, būtina stebėti, kaip jos keičiasi, kaip dažnai tuštinamasi, nes vaistų dozes gali reikėti koreguoti. Be abejo, labai svarbu užtikrinti vaiko mitybą, tualeto režimą.“
Gydytoja vaikų chirurgė primena, kad kartais vidurių užkietėjimas būna trumpalaikis, epizodinis, susijęs su mitybos, gyvenimo sąlygų, sveikatos būklės pasikeitimu.
„Tačiau, jei vaiko amžiui būdingo tuštinimosi sutrikimas trunka ilgiau nei du mėnesius ir sukelia vaiko sveikatos būklės pakitimus, tai jau laikoma lėtiniu sunkiu vidurių užkietėjimu, kurį reikia gydyti“, – pabrėžia ji.
Gydymas skiriamas keturiais etapais: pirmiausia mokymo tuštintis, vėliau – žarnyno išvalymo, išmatų sankaupų pašalinimo. Tik išvalius žarnyną, imamasi išmatų kaupimosi profilaktikos, kuri apima medikamentinį gydymą, dietą, fizioterapines priemones, psichoterapiją, kartais prireikia chirurginių intervencijų. Galiausiai grįžtama prie normalių tuštinimosi įpročių.
„Kiekvienam pacientui gydymas skiriamas individualiai, atsižvelgiant į vidurių užkietėjimą sukėlusią priežastį. Visų pirma, turi būti pašalinama priežastis, – pabrėžia J. Gailienė. – Pagrindinis mūsų tikslas, kad vaikas pasituštintų vieną kartą per dieną minkštomis išmatomis ir be baimės. Beje, dažniausiai funkcinis vidurių užkietėjimas gydomas ambulatoriškai, o stacionarizojami tik tie pacientai, kuriems reikalingas detalesnis ištyrimas.“
