Atnaujintame priklausomybių centre jau sveiksta 86 pacientai. Jiems teikiamas gydymas, psichologinė pagalba ir kitos būtinosios paslaugos.
„Būtinai pradedami motyvaciniai užsiemimai. Psichologai, socialiniai darbuotojai siekia, kad pacientas pripažintų savo ligą, ją kiek įmanoma adekvačiai suprastų“, – teigia Respublikinio priklausomybės ligų centro direktorius Emilis Subata.
Investicijos į centro atnaujinimą siunčia aiškų signalą pacientams ir visuomenei.
„Žmonėms, kuriems svarbios šitos paslaugos, jie turės orią aplinką, kurioje, tikiu, bus ne tik ori aplinka, bet ir taikomi atititinkami metodai. Atitinkamai finansavimą taip pt koreaguojame, kad būtų daugiau dienos, ambulatorinių, kvalifikacijos paslaugų. Žmonėms, kurie peržengė ribą, kad spręs savo problemas, jog jie nebūtų atbaidyti per pirmą susitikimą“. – papildė Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
Skiriama daug dėmesio alkoholio, psichoaktyvių medžiagų, lošimų ir kitoms priklausomybėms. Šiemet planuojama įkurti pagalbos liniją norintiems mesti rūkyti.
Specialistų teigimu priemonės, gydant priklausomybes, veiksmingos, tačiau alkoholio lietuviai išgeria vis dar per daug.
„Mes iki to vadinamo europinio vidurkio, kuris yra apie dešimt litrų absoliutaus alkoholio, dar tikrai mums yra kur pasistengti, nes bendras alkoholio vartojimas kažkur tai virš 12 litrų per metus vienam žmogui“, – informuoja Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus pavaduotoja Gražina Belian.
Žmonių, išbandančių įvairias psichoaktyvias medžiagas, elektronines cigaretes, amžius jaunėja. Vaikų ir jaunimo centre šiuo metu pagalbą gauna 16–18 metų paaugliai.
„Tas tikrai neramina, todėl kad pati psichoaktyvi medžiaga yra susintetinta ir mums yra nauja, todėl nežinome tiksliai, kaip tai paveiks jauno žmogaus smegenis“, – baiminasi Vaikų ir jaunimo reabilitacijos skyriaus vedėja Giedrė Misiūnienė
Net tik elektroninės cigaretės ar akoholis. Nemaža dalis jaunimo susiduria ir su elgesio priklausomybėmis.
„Probleminis interneto naudojimas, kai kalbame apie besaikis buvimas internete žaidžiant kompiuterinius žaidimus, apsipirkinėjant, žiūrint pornografiją ir panašiai“, – pridūrė G. Misiūnienė.
„Vis dėl to reikalingas supratimas, žinios apie šių produktų vartojimą ir poveikį. Mes kartais susiduriame su tuo, kad mokyklose atima šitą cigaretę, o tėvai sako nupirkau savo vaikui brangų daiktą prašom grąžinti“, – pastebi G. Belian.
Vilniaus savivaldybė keliose mokyklose išbando vadinamąjį Islandijos modelį, kuris leidžia atpažinti vaikų vartojimo rizikos veiksnius.
„Mes darydami nuoseklius tyrimus kas du metus mokyklose turime galimybę matyti, kaip keičiasi situacija mokyklos lygmenyje ir tada su bendruomene kalbėtis. Jei blogėja mokinių mokytojų santykiai, kas moksliškai įrodyta, kad turi įtakos vaikų vartojimui, mes kalbame kaip tuos santykius gerinti“, – teigia Vilniaus vicemerė Simona Bieliūnė.
Per praėjusius metus gydymo programas centre baigė daugiau nei 90 proc pacientų.
