Ar mūsų vaikai ruošiami suaugusiųjų gyvenimui?
Kokia svarbiausia vaiko užduotis? Pasiruošti suaugusiojo gyvenimui. Sudėtingos matematikos formulės, chemijos žinios, ar gebėjimas apskaičiuoti obuolio kritimo greitį galbūt pravers vienam iš 100 mokinių suaugus, tačiau visiems be išimtiems pravers tokie dalykai kaip gera sveikata; gera fizinė ir emocinė savijauta. Svarbu ir gebėjimas pastovėti už save, pavyzdžiui, derantis dėl geresnio atlyginimo; pasitikėjimas savimi atliekant sunkias užduotis; mokėjimas susipažinti, bendrauti, pritapti kolektyve.
Šias savybes galima ugdyti tiesiog sportuojant. Aikido klubo „Budokan“ Klaipėdoje vadovas Dainius šilingas sako, kad per treniruotes svarbu ne tik pasiekimai, bet ir tai, kad mūsų vaikai augtų laimingi ir pasiruošę suaugusiųjų užduotims: „Jeigu kažkam kyla klausimas, kokią naudą suteikia fizinė veikla, galime atsakyti, kad mes savo bendruomenėje turime daug vaikų ir suaugusių, užsiimančių aikido kovos menu. Mes matome, kad sportuojantys vaikai jaučiasi geriau, jie sugeba atlikti įvairius fizinius pratimus, po treniruotės tampa linksmesni ir guvesni.“
Daugiau šansų išvengti grėsmių
Šių dienų aktualijose – mergaitės pagrobimo drama. Tėvai diskutuoja, kaip apsaugoti savo vaikus nuo panašių įvykių. Visi patarimai yra geri, tačiau dar vienas aspektas – tai vaiko fizinis pajėgumas. Paklausus, ką daryti, jei vaikas jaučia, kad jam kyla grėsmė, D. Šilingas atsako: „Tiesiog bėgti, sprukti kuo toliau. Mes per aikido treniruotes ne tik atliekame šio kovos meno technikas, bet ir stipriname įvairias raumenų grupes. Vikrumą, jėgą laviname įvairiais fiziniais pratimais, kad jaunas žmogus augtų visapusiškai fiziškai stiprus.
Aikido klubo vadovas pataria vertinti dabarties laiką, nes kad ir kokie laimėjimai laukia ateityje, svarbiausia yra išmokti džiaugtis dabarties akimirka ir vertinti tai, ką turime šiuo metu.
„Tik išmokdami tinkamai valdyti kasdienes situacijas, galime kalbėti apie pasiruošimą ekstremalioms situacijoms. Pastebėjome, kad išėjus su vaikais į 5 km žygį, dalis jų greitai pavargsta, zirzia, kad jiems sunku ir prašo sustoti, pailsėti, nori grįžti namo. Pradėkime su vaikais dirbti mažais žingsneliais: išsiveskime pasivaikščioti į lauką, pažaiskime kartu gaudynių, patys užsiimkime sportu ir vaikams parodykime jo džiaugsmą. Jei vaikai rodo susidomėjimą, galime juos atvesti į treniruotes. Per aikido pamokas vaikai jau konkrečiai mokosi išsisukti, pasitraukti nuo atakos linijos, tinkamai nugriūti, stebėti aplinką. Galbūt tai padės jiems išvengti pavojingų situacijų.“ – sako D. Šilingas.
Kovos menų specialistas priduria: „Dažnai matau internete užrašus apie „savigyną vaikams“, tačiau manau, kad vaikams turėtų būti labiau aktuali tema „pavojaus išvengimas“, o savigyną palikime policijai ir tėveliams, kurie rūpinasi vaikais. Vaiką turi apginti tėvai ir artimi žmonės, pats vaikas turėtų labiau suprasti, kas yra pavojus ir kaip jo išvengti, bet neturėtų bandyti tą pavojų sustabdyti ar kovoti su juo.“
Ką daryti, jei vaikui nepatinka sportuoti?
Sportas ne tik sustiprina fizinį kūną, bet ir ugdo pasitikėjimą savimi, savo jėgomis, drąsą, pagerina nuotaiką. Nebūtina užsiimti sporto šaka, kuri vaikui yra atgrasi. Jeigu jam sunkiai sekasi „susidraugauti“ su kamuoliu, leiskime pažinti kitas šakas – plaukimą, kovos menus, tenisą, šokius, laipiojimą uolomis, čiuožimą ir kt.
Aikido ilgus metus praktikuojanti Vitalija Paulauskaitė dalinasi: „Mokykloje man labai nepatiko fizinio lavinimo pamokos, nes per jas dažniausiai žaisdavome krepšinį. Nemėgau šio sporto. Kartais bėgdavome ilgesnes distancijas, tačiau aš greitai uždusdavau, bėgimas man kėlė diskomfortą. Požiūris pasikeitė tik užaugus. Pastebėjau, kad net ir trumpai pabėgiojus pagerėja nuotaika, tampu darbingesnė. Vėliau atėjau sportuoti aikido. Dabar galiu pasakyti, jeigu vaikystėje pas mus per pamokas būtų mokę aikido, tai būtų buvusi pati mėgstamiausia mano pamoka. Būčiau sportavusi su didžiausiu džiaugsmu! Manau, daugelis nenorinčių sportuoti vaikų jaučiais panašiai kaip aš vaikystėje. Tačiau atradus mylimą sporto šaką – viskas pasikeičia. Mano požiūris pasikeitė jau suaugus, kuo greičiau pamilstame sportą, tuo geriau mums patiems.“
Įvairios sporto šakos ugdo skirtingas žmogaus savybes. Kovos menų užsiėmimai sustiprina fizinį kūną, ugdo vyriškumą, drąsą, pasitikėjimą savimi. Taigi, per sportą tvirtėja ne tik kūnas, bet ir dvasia. Niekas nežinome, kokie įvykiai laukia mūsų šiais neramiais laikais. Geras fizinis pasirengimas gali padėti ne tik kasdienybė, bet ir išgyventi ekstremalesnes situacijas. Sakoma: „Sunku treniruotėje, bet lengva mūšyje“. Linkime visiems lengvų pergalių.
