Panevėžio ligoninės direktorius sako, kad Vaiko raidos centre, keturių specialistų pakaktų, jei ne pacientai iš kitų rajonų.
„Labai auga atvykstančių iš kitų apskričių vaikų skaičiai. Šitas augimo kampas yra labai didelis. Jei vertintume trijų paskutinių metų Vaiko raidos centro veiklos apimtis, jos išaugo keturis kartus. Ir tai toliau auga, todėl taip formuojasi eilės“, – teigia Respublikinės Panevėžio ligoninės direktorius Arvydas Skorupstas.
„Susiduriame su problema, kad tai vis dėl to yra centrų, kur vaikų psichiatrų dirba vienas arba kartu nedideliu krūviu dirba psichologas, mažiau specializuojantis su šeimomis ar vaikais, tai atsiranda komandinio darbo problema. Dalį konsultacijų, edukacijos atlikti ir kiti specialistai“, – reportaže kalba Vaikų ir paauglių psichiatrų draugijos prezidentė Dalia Vėlavičienė.
Vilkaviškio rajone ne visu etatu dirbanti psichiatrė sako, kad rajone yra apie 6000 vaikų ir ji įstengtų jiems čia suteikti pagalbą, tačiau aplinkinėse savivaldybėse, kaip Kazlų Rūdos, Kalvarijos ir Jurbarko išvis nėra vaikų psichiatro, todėl tėvai ieško pagalbos Vilkaviškyje. Gydytoja kasdien priima iki 12 pacientų ir tai vadina iššūkiu.
„Norisi, kad į mūsų rajoną atvyktų praktikai, kurie konsultuotų mus, kaip specialistus, kaip padėti vaikams ir įgytume žinių, kompetencijų ar naujų būdų“, – teigia Vilkaviškio sveikatos priežiūros centro psichiatrė Eglė Steponė.
Gydytoja sako, kad patirtimi dalijasi su kolegomis, bet tai nėra ministerijos patvirtinta sistema. Juk nėra vieno vaisto tinkančio visiems paaugliams, turintiems nerimo ar nuotaikos sutrikimų, nėra vieno būdo padėti įklimpusiems į narkotikų liūną, sako Vilniaus universiteto profesorė Sigita Lesinskienė. Tam, kad išgelbėtų nuo kvaišalų priklausomą jaunuolį pedagogai, socialiniai darbuotojai, tėvai ir gydytojai turi dirbti išvien.
„Esu mačiusi reanimacijoje situacijų, kur tų kvaišalų tiekėjas sako, kad jam tai yra dideli pinigai ir išėjęs jis toliau žada pardavinėti. Tai kaip tokiam padėti? Reikia sistemingai, pagal gyvenamą vietą ir etapais“, – įsitikinusi S. Lesinskienė.
Pasak profesorės, tam, kad reikalai pajudėtų, reikia visų institucijų bendros finansinės sistemos.
„Reikia lankstaus sugalvojimo, ko mūsų valstybė stokoja. Visi įklimpsta į tokį biurokratinį savo veiklos rėmų reguliavimą ir užstringa. Labai gaila, bet turim pasakyti, kad yra nepakankamai ar beveik nėra pagalbos priklausomiems ir narkotines medžiagas vartojančiam jaunimui“, – teigia profesorė.
Kauno klinikų tyrimo duomenimis sunkumų patiriantys jauni žmonės stokoja vidinės jėgos įveikti patys sunkumus ir nesulaukia pagalbos, kad galėtų palaikyti savo psichologinę pusę. Jie skundžiasi galvos, nugaros, pilvo skausmais, įtampa, irzlumu ir jaučiasi vieniši. Pagal vienišumo rodiklį Lietuva gerokai viršija Europos vienišumo rodiklį.
