Peršalimo sezono metu gerklės skausmu vaikas gali skųstis kaskart peršalus. Gydytoja sako, normalu, kad mažamečiai vaikai peršalimo ligomis serga kur kas dažniau nei vyresni.
„Taip yra todėl, kad vaikų iki 5 metų imuninė sistema dar nėra visavertė. Per metus gerklės skausmu vaikas gali skųstis ir iki 20 kartų, tai normalu. Laikui bėgant, gerklės skausmai turėtų retėti ir mažąjį pacientą varginti vis mažiau“, – tvirtina LOR gydytoja I. Tamošaitienė.
Dėl gerklės skausmo – pavojingos komplikacijos
Dažnai bet kokį gerklės skausmą vadiname angina, tačiau tai nėra tikslu. Dažniausia gerklės skausmo priežastis būna faringitas – ryklės uždegimas, sukeltas virusų. Faringito atveju gerklę labiausiai skauda pirmoje dienos pusėje, skausmas sustiprėja ryjant, gali kamuoti sausas kosulys, pakyla nedidelė kūno temperatūra, paprastai iki 37,5 laipsniai pagal Celcijų.
O štai angina – tai gomurinių tonzilių uždegimas, kurį gali sukelti tiek virusai, tiek bakterijos, o šios ligos eiga sunkesnė nei faringito. Susirgus angina dažnai atsiranda ir didesnis karščiavimas (38 laipsniai), kamuoja galvos ir ryklės skausmas, stiprėjantis antroje dienos pusėje, taip pat jaučiamas bendras silpnumas, vangumas. Anginai būdingas tonzilių paraudimas ir paburkimas, neretai ant jų stebimas pūlingas (geltonas arba baltas) apnašas.
Vienas iš tėvų siaubų – pūlinga angina. Gydytoja sako, kad tai gali būti ir atskira liga arba bet kokio virusinio susirgimo komplikacija, jei vaiko imunitetas su ligos sukėlėjais nesusitvarko laiku.
„Angina gali būti tiek virusinės, tiek bakterinės kilmės, todėl anginos (tonzilito) gydymui ne visuomet prireikia antibiotikų. Tonzilito metu vaikas gali skųstis gerklės ir / ar pilvo skausmu, vargina dingęs apetitas, gali būti seilėtekis, vaikas atsisako gerti, pasidaro irzlus, nustoja žaisti, gali būti karščiavimas ir gali padidėti kaklo limfmazgiai, – sako gydytoja I. Tamošaitienė. – Diagnozavus bakterinį tonzilitą, reikia vaikui nedelsiant paskirti tinkamą antibakterinį gydymą, kad liga nesikomplikuotų kur kas sveikatai pavojingesnėmis būklėmis. Negydant bakterijų sukeltos infekcijos, angina gali komplikuotis ryklės pūliniu, kurį neretai tenka operuoti skubos tvarka.“
Sergant angina, kartu dažnai pasireiškia ir karščiavimas, dėl kurio prakaituojama, iš organizmo pasišalina daugiau skysčių, todėl gydymo metu būtina užtikrinti, kad suvartojamas skysčių kiekis būtų pakankamai gausiai atkurtas.
„Dehidratacija – kita rimta anginos komplikacija, kuri gali būti pavojinga vaiko gyvybei“, – įspėja LOR gydytoja I. Tamošaitienė.
Gal reikia tonzilių šalinimo operacijos?
Gydytoja I. Tamošaitienė sako, jeigu gerklės skausmai būna itin dažni ir užsitęsia, peršalimai komplikuojasi bakterinėmis infekcijos, vaikui tenka kas 2 mėnesius arba dažniau vartoti antibiotikus, būtina pasikonsultuoti su LOR gydytoju.
Kai kada vaikams taip dažnai skauda gerklę, tad tėvai ieško įvairių būdų, kaip vaikams padėti. Galbūt tonzilių šalinimo operacija galėtų būti išeitis?
„Tonzilių pašalinimas, skirtingai nei anksčiau, dabar nėra dažniausiai atliekama vaikų LOR operacija. Dabar stengiamasi išsaugoti gomurines tonziles, kaip vietinį vaiko imunitetą. Pasikartojančių ligų priežastis ne visuomet slypi tonzilėse, – pabrėžia gydytoja. – Svarbu įvertinti, ar tonzilės dar atlieka apsauginę funkciją, ar jos jau tapo infekcijos židiniu, kurį reikia šalinti operaciniu būdu. Tik po detalesnio ištyrimo LOR gydytojas galutinai apsisprendžia dėl tonzilių pašalinimo.“
Paprastos, bet svarbios priemonės
Gydytoja I. Tamošaitienė primena, kad peršalimo ligų, o taip pat ir gerklės skausmo, viena iš profilaktinių priemonių yra dažnas patalpų vėdinimas, patalpų oro drėkinimas. „Vaikas neturėtų pervargti, kaip ir suaugusiems, siekiant išlaikyti tvirtą sveikatą, reikia laikytis taisyklingo darbo (vaikui „darbas“ – darželis ar mokykla) ir poilsio režimo, mityboje užtikrinti įvairių maisto medžiagų, tarp kurių – vitaminų C ir D, pakankamai vartoti skysčių ir reguliariai pabūti gryname ore“, – pataria LOR gydytoja.
Vos tik atsiradus pirmiems gerklės skausmo simptomams, gydytoja I. Tamošaitienė rekomenduoja:
- vaikui duoti gerti daugiau skysčių (drungno vandens, šiltų arbatų);
- drėkinti gleivinę purškalais, skirtais vaikams nuo 5–6 metų ir / arba čiulpiamomis pastilėmis, o mažesniems vaikams – gydomaisiais ledinukais ant pagaliuko, siekiant sumažinti springimo riziką;
- vyresniems vaikams galima pasiūlyti gerklę paskalauti namuose pasigamintu druskos tirpalu.
„Dėl medicininių priemonių vartojimo dažnumo ir preparato tinkamumo vaikams pagal amžių, reikia laikytis griežtų rekomendacijų, kitaip gali grėsti sveikatos pablogėjimas“, – akcentuoja LOR gydytoja.
Jei vaikui gerklę skauda ilgiau nei 5–7 dienas, būklė taikant simptominį gydymą negerėja, vaikas karščiuoja ir jo bendra būklė blogėja, atsisako valgyti ir gerti, kamuoja bloga nuotaika, vargina seilėtekis, dažnai verkia, reikėtų kreiptis į LOR gydytoją.
Gydytoja sako, dažnai kartojantis gerklės skausmui, neretai pasikeičia ir vaiko kvėpavimas per nosį.
„Tėvai vis dažniau pastebi, kad vaikas būna išsižiojęs, miego metu atsiranda knarkimas, kuris kartais būna lydimas net kvėpavimo sustojimo epizodais. Pastebėjus bet kuriuos šiuos simptomus, taip pat būtina kreiptis į LOR gydytoją“, – pabrėžia gydytoja I. Tamošaitienė.
