Lietuvos mokiniai labiausiai pasitiki mokslininkais
Tyrimas atskleidė, kad demokratiją geriausia savo šalies valdymo forma laiko 78 proc. Lietuvos mokinių, 63 proc. teigia, kad politinė sistema Lietuvoje veikia gerai, o 81 proc. mano, kad politiniai sprendimai turėtų būti grindžiami mokslo ekspertų patarimais.
Lietuvos mokiniai (85 proc.) kartu su norvegais (88 proc.) ir švedais (86 proc.) labiausiai iš visų ICCS 2022 šalių pasitiki mokslininkais.
Teismais pasitiki 74 proc., tradicine žiniasklaida – 56 proc., Seimu – 52 proc. nacionaline Vyriausybe pasitiki daugiau Lietuvos aštuntokų, nei vidutiniškai tyrime dalyvavusiose šalyse, – 68 proc.
Lietuvos mokiniai labiau linkę pritarti Vyriausybės teisei skelbti apribojimus ekstremalių situacijų atveju šalyje nei ICCS 2022 šalių vidurkis.
Aštuntokams svarbi aplinkos apsauga
Iš tyrimo taip pat matyti, kad Lietuvos aštuntokai yra susipažinę su aplinkosauga: 81 proc. mokinių teigia, kad mokykloje gerai išmoko, kaip saugoti aplinką, o mažiausiai du trečdaliai ateityje ketina dalyvauti veiklose, palaikančiose aplinkosaugą. Daugiau nei trys ketvirtadaliai mokinių mano, kad aplinkos apsauga rūpintis ir prisiimti atsakomybę turėtų tiek šalių vyriausybės, tiek kiekvienas pilietis individualiai.
45 proc. Lietuvos aštuntokų yra nusiteikę savanoriauti ir padėti vietos bendruomenei.
Tarptautinis tyrimas rodo, kad Lietuvos mokyklose, palyginti su kitomis šalimis, mokiniai turi daugiau galimybių išbandyti demokratinius procesus. Remiantis mokyklų direktorių atsakymais, Lietuvos aštuntokai aktyviai dalyvauja mokinių savivaldos rinkimuose, renka klasės atstovus, įtraukiami kuriant mokyklos taisykles ir nuostatus.
Dažniau diskutuoja apie aktualijas
Lietuvos aštuntokai dažniau diskutuoja politiniais ir socialiniais klausimais ir su tėvais, ir su draugais. Su tėvais diskutuojančių apie socialines ir politines problemas mokinių dalis Lietuvoje 2022 m. kartu su Italija buvo didžiausia ir siekė 46 proc. Diskutuojančių mokinių su draugais apie socialines ir politines problemas dalis Lietuvoje, palyginti su kitomis šalimis, – didžiausia (38 proc.).
„Daugėja mokinių, kalbančių su tėvais ir draugais apie politines ir socialines problemas“, – spaudos konferencijoje pristatė Lina Pareigienė, ICCS 2022 tyrimo koordinatorė Lietuvoje.
Tyrimas taip pat atskleidė, kad Lietuvoje, kaip ir visose kitose šalyse, merginos yra pilietiškesnės nei vaikinai. Merginų rezultatai 35 taškais aukštesni nei vaikinų.
„Merginos pilietine branda vaikinus pralenkė 18-oje šalių“, – įžvalga dalinosi IEA generalinės asamblėjos narė, dr. Rita Dukynaitė.
Švietimo, mokslo ir sporto viceministro Ramūno Skaudžiaus teigimu, tyrimo rezultatai parodė Lietuvos mokinių stipriąsias puses – motyvaciją prisidėti prie politinių ir socialinių problemų sprendimo. Visgi, atkreipė dėmesį jis, mokiniams dar reikia geriau paaiškinti valstybėje vykstančius politinius procesus.
„Džiugina mokinių įsitraukimas į savanorystės veiklas, mokinių išmanymas aplinkosauginių problemų ir vidinė motyvacija prisidėti prie tų problemų ir iššūkių sprendimų. Džiugina ir tai, kad mokiniai yra įsitraukę į tam tikras mokinių atstovybių veiklas mokyklose, tai rodo, kad jie yra įsitraukę, dalyvauja mokyklos rinkimuose. Tai yra tos vietos, kurios yra mūsų stiprybės“, – žurnalistams antradienį kalbėjo R. Skaudžius.
„Tyrimo rezultatai sako, kad mums dar reikia padirbėti, kaip mokiniai supranta, kas yra rinkimai, kaip jie dalyvauja ir panašiai“, – pridūrė viceministras.
Iš tyrimo matyti, kad pilietiškiausi yra tie aštuntokai, kurių tėvai turi aukštą profesinį statusą ir aukštąjį išsilavinimą, namuose turi sukaupę daugiau knygų. Geresnius rezultatus pademonstravo didmiesčių mokiniai – jie už mokinius iš kaimiškų vietovių vidutiniškai surinko 44–65 taškais daugiau.
Lietuva surinko 509 taškus (tyrime dalyvavusių šalių vidurkis – 508 taškai). Lietuva yra 8–13 pozicijoje iš 20 šalių dalyvių, tenkinusių imties reikalavimus. Lietuvos rezultatai nesiskiria nuo Ispanijos ir Nyderlandų, Prancūzijos, Slovėnijos ir Slovakijos aštuntokų rezultatų. Statistiškai reikšmingai geriau nei Lietuva pasirodė 7 šalys. Aukščiausių rezultatų pasiekė Taivanas (583 taškai), Švedija (565 taškai), Lenkija (554 taškai), Estija (545 taškai), Kroatija (531), Norvegija (529 taškai) ir Italija (523 taškai). Kaimyninės Latvijos rezultatai žemesni – 490 taškų. ICCS tyrimo tarptautinės skalės apačioje liko Kipras (459 taškai), Bulgarija (456 taškai), Kolumbija (452 taškai).
Tyrime analizuotos mokinių žinios ir nuostatos apie dalyvavimą pilietinėje veikloje. Analizuoti 8 klasės mokinių pilietiškumo ir pilietinio ugdymo rezultatai, jie lyginti su 22 šalių ir 2 teritorijų panašaus amžiaus mokinių rezultatais. Lietuvoje pagrindiniame tyrime dalyvavo beveik 5 tūkst. mokinių iš 248 Lietuvos mokyklų. Pagrindinis tyrimas atliktas 2022 m. balandžio–birželio mėnesiais.
Tarptautinis pilietinio ugdymo ir pilietiškumo tyrimas ICCS 2022 (angl. International Civic and Citizenship Education Study) yra tarptautinis tyrimas, tiriantis mokinių (aštuntokų) pilietinį ugdymą ir pilietiškumą, analizuojantis mokinių pilietines nuostatas. Tyrime analizuotos mokinių žinios ir nuostatos apie dalyvavimą pilietinėje veikloje. Tyrinėta, kokią šalies valdymo formą tyrimo šalių aštuntokai laiko tinkamiausia, kaip, jų manymu, turėtų būti priimami politiniai sprendimai. Taip pat tiriama, kaip aštuntokai patys linkę dalyvauti įvairiose pilietinėse veiklose ir kokie jų ketinimai ateityje įsitraukti į pilietines veiklas.
