Individualus skaičius būrelių
Vos prasidėjus mokslo metams tėvai laužo galvą, kuo užimti savo vaikus po pamokų. Tiesa, ekspertai sutinka, kad vaikytis tendencijų ir versti vaikus užsiimti užklasine veikla nereikėtų, o laisvas laikas po pamokų taip pat yra svarbus.
„Kiekvienas vaikas, būdamas unikalus, diktuoja tik jam vienam galiojančius atsakymus. Tėvai dažniausiai supranta vaikų užimtumo ir lavinimo svarbą, tačiau kartais pamirštama, kad ne mažiau svarbus yra ir laisvas laikas. Tai laikas, kai atsiranda proga susidurti su nuoboduliu, o kartu ateina galimybė mokytis savarankiškumo, kūrybiškumo ir visų svarbiausia – pažinti save. Manau, kad laisvas laikas turėtų būti kasdienės rutinos dalimi, o ne tik retkarčiais nutinkantis reiškinys, kaip kad neretai pasitaiko“, – komentuoja Natas Kanišauskas, „Demokratinės mokyklos“ popiečio grupės koordinatorius.
Pasak jo, vieno konkretaus skaičiaus, kiek būrelių turėtų lankyti vaikas nėra – tai individualu, o ir skirtingi vaikai turi skirtingus interesus. Jam antrina ir Vilma Smaliukienė, Sostinės vaikų ir jaunimo centro „Hobiverse“ direktorė, kuri pastebi, kad vaikai neretai pradeda lankyti kelis būrelius, o vėliau atsirenka savo mėgstamiausius.
Mesti ar lankyti toliau?
Priimant sprendimus apie popamokinę veiklą reikėtų įtraukti ir vaiką, tai neturėtų būti vien tėvų sprendimas – geriausia rasti kompromisą. Taip ne tik pakils vaiko motyvacija nepraleisti užsiėmimų, bet ir bus ugdomas savarankiškumas.
„Jei esama pastangų pažinti vaiką ir pastangų padėti jam pačiam pažinti save, tuomet išsirinkti būrelį neturėtų būti itin sudėtinga. Dažniausiai patys vaikai gan ankstyvame amžiuje sugeba aiškiai įsivardinti kas jiems įdomu. Stebint juos iš šalies gan aiškiai pasimato jų interesai ir polinkiai“, – akcentuoja N. Kanišauskas.
Jo teigimu, visų svarbiausia – vidinė motyvacija, kai jos netrūksta išsirinkti nesudėtinga. Vis dėlto, kartais nutinka ir taip, kad noro yra, tačiau priimti sprendimą ir rasti mėgstamą veiklą sunku – tokiu atveju vienintelis veikiantis būdas tėra bandyti skirtingas veiklas.
Jei vidinės motyvacijos lankyti būrelį pritrūksta, vadinasi, veikla netinka. Keli mėnesiai yra pakankamas laiko tarpas, kad vaikas įsitrauktų ir susidomėtų, todėl jei vaikas būrelį nori mesti, tikrai neverta per prievartą raginti lankyti toliau. Be vidinės vaiko motyvacijos nevyksta nei ugdymo procesas, nei neformalios veiklos.
Kartais papildoma veikla užsiimti nenorima ne dėl būrelio pobūdžio, bet dėl kitų priežasčių, tad prieš ieškant naujos veiklos, ekspertas rekomenduoja išgirsti vaiką ir suprasti, kodėl popamokiniai užsiėmimai nebedomina – kartais kaltos kitos, visai nesusijusios aplinkybės, kurias nesunkiai galima pakeisti neatsisakant pačios veiklos.
Svarbu ir grupinės veiklos
Tiesa, reikėtų nepamiršti, kad mokykla dažnai pareikalauja daugiau energijos, tad labiausiai atsipalaiduoti padeda kūrybinė ir fizinė veikla.
„Mobilių ekranų laikmečio vaikams, kad ir kokio amžiaus jie būtų, fizinė veikla, šalia to, ką turi mokykloje – būtina. Tai pirmoji prevencinė priemonė nuo krypstančių nugarų ir silpstančių akių. Reguliariai sportuojantis jaunimas turi daugiau energijos, lengviau dorojasi su pareigomis, stresu ir iššūkiais. Šalia sporto kviesčiau rinktis kūrybinę veiklą, nes kūryba turi galios išlaisvinti vaiką iš vidinių suvaržymų“, – dalinasi V. Smaliukienė.
Anot jos, dėmesį verta atkreipti ir į grupines veiklas, ypatingą jų naudą vaiko raidai, kurioje jie mokosi būti komandoje, diskutuoti, susitarti, rasti bendraminčių, kurti draugystes, plėsti savo socialinį ratą. Vaikystėje, jaunystėje užmegzti santykiai dažnai yra patys tvirčiausi ir trunka daugelį metų.
Šiandien pasirinkti tikrai yra iš ko, o ugdymo įstaigos stengiasi atliepti tiek aktyvių, tiek kūrybiškų vaikų poreikius. Pačioje „Demokratinėje mokykloje“ vaikams taip pat yra siūlomi įvairūs užsiėmimai: krepšinio aikštelė, lengvoji atletika, keramika, eksperimentinis menas.
„Kalboms gabūs vaikai papildomai mokosi užsienio kalbų, bet kaip vieną, kiek labiau išskirtinį, paminėčiau dėmesingumo lavinimo būrelį, kuriame daug dėmesio skiriama savistabos ir savireguliacijos įgūdžiams“, – dalinasi N. Kanišauskas.
Pamokos ir neformalus ugdymas, ar tikrai suderinama?
Tėvai planuodami vaiko dienotvarkę neretai dvejoja, kiek būrelių gali lankyti vaikas, kad tai nepakenktų jo akademiniams pasiekimams. Ekspertai ramina – būreliai mokslams nepakenks, o pagrindinė rizika per daug perkrauta dienotvarkė.
„Pagrindinė rizika kyla ne kiek dėl būrelių, o labiau dėl perkrautos vaiko dienotvarkės, kuri trukdo ne tik akademiniams pasiekimams, bet vaiko gerovei apskritai – jis gali susidurti su pervargimu. Tuomet vaikui daug sunkiau sutelkti dėmesį, įsitraukti į veiklas, padidėja iššūkių rizika socialinėse situacijose“, – pasakoja N. Kanišauskas.
Anot jo, dažniausiai pervargimą išduoda fiziniai požymiai ir emocinis disbalansas, o tokiu atveju verta pertvarkyti įprastą vaiko dienotvarkę, galbūt atsisakyti kokios nors veiklos, paieškoti daugiau laisvo laiko ar laiko tiesiog poilsiui, išsiaiškinti kuriuo dienos metu vaikas pavargsta labiausiai. Visgi, universalių taisyklių šiose situacijose nėra, nes kiekvieno vaiko jėgų rezervas yra skirtingas.
Jam antrina ir V. Smaliukienė, kuri primena, kad balansas yra raktas į sėkmę, o pasirinkus daugiau veiklų galima rizikoms užbėgti už akių diskutuojant apie prioritetus ir laiko planavimą.
„Saugumo teikia tai, kad su vaikais dirba profesionalūs pedagogai, kurie išmano ir veiklą, ir vaikų raidos etapus bei psichologiją. Neformaliojo vaikų švietimo veiklos turi savo programas. Didelė dalis jų – akredituotos, tai reiškia ekspertų įvertintos, kaip patikimos, tad nerimauti nereikėtų“, – savo įžvalgomis dalinasi pašnekovė.
