Lietuvos automobilių kelių direkcijos inicijuoto piešinių konkurso „Saugus eismas kelyje 2023“ nugalėtoja Sofija Šmakotinaitė savo piešinį „Šalmas tave apsaugos“ ką tik baigė perpiešti ant autobusų stotelės paviljono sienos Karsakiškyje.
Dabar Sofija padės savo broliui Viliui, kuris savo piešiniu papuoš Velžio autobusų stotelės paviljoną.
Talentingų vaikų piešiniai
Lietuvos automobilių kelių direkcija kiekvienais metais inicijuoja piešinių konkursą „Saugus eismas kelyje“, o jo nugalėtojai įgyja teisę piešinį perpiešti ant autobusų stotelių paviljonų. Jau kelinti metai šį konkursą pasikeisdamos laimi seserys Sofija ir Marija, o šiemet į jų gretas įsitraukė ir brolis Vilius. Panevėžio „Šaltinio“ progimnazijos mokinė Sofija Šmakotinaitė ir Juozo Balčikonio gimnazijos mokinys Vilius Šmakotinas tapo šių metų konkurso nugalėtojais. Sofija savo piešinį jau baigė perpiešti ant autobusų stotelės paviljono sienos Karsakiškyje. Netrukus šeima kelsis į Velžį, kur ant stotelės paviljono sienų įsikurs ir Viliaus piešinys.
Sofija šiame konkurse laimėjo ir 2020 metais. Jos piešinys „Zebriukas“ puošia autobusų stotelę kelyje Panevėžys–Upytė. O jos sesers Marijos piešiniai – Piniavos ir Paliūniškio autobusų stoteles.
Saugaus eismo tematikos piešiniai savo spalvingumu ir turiniu ragina atkreipti eismo dalyvių dėmesį į saugaus eismo svarbą bei visus eismo dalyvius skatina keliuose ir gatvėse elgtis atsakingai.
Pagalbininkė – mama
Šių talentingų vaikų mama Ina, vaikams padedanti išpiešti autobusų stotelių paviljonus, sako, kad realiai perkelti piešinį iš A4 formato ant didelės paviljono sienos yra didelis iššūkis. Perpiešiant pirmąjį darbą prieš kelerius metus reikėjo ir patarimų, ir dailės pedagogų pagalbos. Dabar šeima jau įgudusi ir puikiai su iššūkiais susitvarko pati.
„Iš pradžių Sofija piešinį subraižė mažais langučiais, juos sunumeravo ir tą patį atliko ant sienos, kad labai tiksliai perkeltų piešinį ant sienos. Tada pieštuku piešėme ant sienos, tik ši siena labai nedėkinga, grublėta ir tinkas byra. Labai trukdosi, kai dar nagu ar pieštuku reikėjo sieną grandyti. Nežinome, kiek ilgai išsilaikys mūsų šis darbas“, – kalbėjo mama Ina.
Tam, kad perkeltų piešinį ant sienos, prireikia mažiausiai penkių savaitgalių. Nesvarbu, koks būtų oras, šeima sėda į automobilį ir laisvadienius leidžia piešdama.
„Pasikeisdami važiuojam kiekvieną savaitgalį, kitąkart vaikai net ir mokslų knygas vežasi, tik gaila, kad oras mūsų nelepino, lijo, bet džiaugiamės, kad Karsakiškio stotelė dėkinga piešimui, virš galvos turėjome stogą. Ten piešėme, kol buvo šviesu“, – sako Ina.
Į darbą su gera nuotaika
Niūriomis dienomis nuotaiką pakelia praeiviai, autobuso keleiviai ar vairuotojai.
„Vieną iš tų darbingų savaitgalių bepiešiant mus aplankė moteriškės, teiravosi, ar nesušalom, pasiūlė obuolių. Kitas vyriškis sakė – vaikeliai, jūs gi sušalot, ateikit pas mane, pečių pakūriau, bent kiek sušilsit. Taip pat važiavo autobusas iš Gegužinės, sustojo stotelėje, ir keleiviai, ir vairuotojas ilgai žiūrėjo, ką mes čia darome. Ir porelė buvo priėjusi, nusifotografavo prie piešinio“, – džiaugėsi šeima.
Tačiau būta ir netikėtų emocijų. Šmakotinų šeimai dėl tokios veiklos teko aiškintis net policijos pareigūnams.
„Savaitgalį prie mūsų sustojo nežymėtas policijos automobilis. Išlipo pareigūnai, iš pradžių mus nelabai draugiškai sutiko, pradėjo klausinėti, iš kur mes, ką čia darome, ar oficialiai piešiame, paprašė įrodančių dokumentų, kurių su savimi neturėjom. Teko viską smulkiai paaiškinti, kas ir kaip čia bus. Kai viską išsiaiškinome, palinkėjo baigti gražiai nupiešti“, – prisimena mama.
Šiltų žvilgsnių šeima sulaukė ir pernai, kai piešinys buvo perkeliamas ant Paliūniškio autobusų stotelės paviljono.
„Ten buvome matomi iš tolo, sulaukdavome signalų, žmonės mojuodavo, stodavo automobiliai, vairuotojai klausdavo, ką čia veikiam, netgi užsakymų buvom sulaukę piešiniais papuošti garažą“, – prisimena Ina.
