Kiekvienas vaikas skirtingas, todėl, pasak vaistininkės, tėvų nerimas dažniausiai prasideda tada, kai jie ima lyginti mažylius tarpusavyje, neatsižvelgdami į skirtumus. Pavyzdžiui, aktyvumą ar vaiko amžių – vyresni mažyliai auga lėčiau, tad natūralu, kad ir tam tikru periodu gali imti valgyti mažiau, o to nereikėtų išsigąsti.
Ūgtelėjus vaikučiui, svarbu suteikti jam kuo daugiau galimybių priimti sprendimus savarankiškai: patiekti tokius patiekalus, kuriuos galėtų valgyti pats, kabinant rankomis ar šaukštu. Vaistininkė taip pat rekomenduoja vengti atvirų klausimų ir vaikams leisti rinktis tarp konkrečių patiekalų, tarkime, sriubos ir daržovių, o ne teirautis, ką jis valgys.
Svarbu prisiminti, kad nereikėtų tikėtis, jog mažylis įveiks tokią pat porciją kaip suaugęs. Juk jo skrandis yra gerokai mažesnis, todėl nereikėtų bandyti įtikinti suvalgyti „dar kąsnelį“.
Rodykite pavyzdį
„Nenustebkite – vaikai kopijuoja tėvus, todėl siūlant daržoves ir patiems jas reikėtų valgyti dažniau. Šiandien gausu informacijos apie visavertę mitybą ir tėvai vengia duoti vaikams perdirbto maisto. Tačiau patys kartais nusižengia šiai taisyklei ir kol vaikams bando įsiūlyti brokolį, patys renkasi greitą maistą, saldumynus, nesaikingai užkandžiauja. Tėvų įpročiai atsispindi vaikuose, todėl visų pirma stebėkite savo elgesį“, – įspėja G. Šimkė.
Dar viena klaida, apie kurią tėvai dažnai nesusimąsto – valgymo ritmo stygius. Pasak vaistininkės, vaikams labai svarbi tiek poilsio, tiek valgymo rutina, todėl naudinga nusistatyti režimą ir jo laikytis.
Visgi labai svarbu įvertinti, ar valgomas maistas yra visavertis, kokių vitaminų bei mineralų gali pasisavinti mažylis. Neretai nepastebima, kad mitybos racione atsiduria produktai, kurie tik pasotina, bet nepraturtina organizmo: keptos bulvytės, dešrelės, cukrus. Svarbu atkreipti dėmesį ir į gėrimus, juose gali būti gausu saldiklių ir kitų organizmui visiškai nenaudingų medžiagų. Tinkamai maitinantis, vaikų lėkštėje dažniausiai pakanka visų būtinų vitaminų ir mikroelementų, išskyrus vitaminą D, tad jo rekomenduojama vartoti papildomai.
Būkite išradingi!
Neretai restoranuose ar kavinėse į valgiaraštį įtraukiami vaikiški patiekalai, akį traukiančiais pavadinimais ir neįprasta patiekimo forma. Galima pastebėti, kad jų sudėtis beveik nesiskiria nuo suaugusiems skirtų patiekalų, tačiau vaikai noriai juos ragauja. Vaistininkė primena, kad tokias gudrybes galima pritaikyti ir gaminant namuose.
„Jeigu tėvai užtikrina sveiką, visavertį, augančiam organizmui reikalingą ir naudingą maistą, tačiau vaikas nesutinka jo valgyti, rekomenduoju pasitelkti vaizduotę bei išmonę ir sudominti atžalą maistu. Pavyzdžiui, kai mažylis atsisako lapinių daržovių, gal jam patiktų „Šreko“ kiaušinienė ar žalios spalvos bulvių košė? Tereikia patiekalą papildyti špinatais ar kitomis lapinėmis daržovėmis ir lėkštėje atsidurs daugiau daržovių“, – gudrybėmis dalinasi G. Šimkė.
Ji priduria, kad jau ūgtelėjusį vaiką galima pabandyti bent minimaliai įtraukti į maisto gaminimo procesą – tikėtina, kad tuomet jis pats norės paragauti patiekalo, prie kurio prisidėjo savo rankomis.
Svarbūs signalai
Tiesa, jeigu visos gudrybės įsiūlyti visavertį maistą neveikia, tai gali būti signalas, įspėjantis, kad organizmui trūksta tam tikrų medžiagų. Pasak vaistininkės G. Šimkės, dažniausiai tai – omega riebalų rūgštys, B grupės vitaminai, cinkas, vitaminas C. Atgauti apetitą gali padėti ir ežiuolių ekstraktu praturtinti preparatai.
Jeigu mažylis atsisako pagrindinių patiekalų, atkreipkite dėmesį į jo valgomus užkandžius – galbūt jų per daug ar jie per dažni, todėl jis paprasčiausiai nespėja išalkti. Neretai apetito trūkumas kyla ir vartojant daug cukraus turinčius maisto produktus ar gėrimus. Taip pat laikinai apetitas gali dingti mažyliui karščiuojant, kas gali signalizuoti apie skrandžio, tuštinimosi problemas, burnos gleivinės pažeidimus.
„Nepersistenkite bandydami įtikinti atžalą valgyti, o bandykite suprasti jo elgesį – galbūt tiesiog karšta diena ar jis ką tik pradėjo eiti į darželį ir patiria stresą. Tėvai geriausiai pažįsta savo vaiką, todėl reikėtų su juo kalbėtis ir išsiaiškinti priežastis. Spaudimas ir barniai tikrai nepadės, o mažylių streikui užsitęsus, verta pasikonsultuoti su gydytoju arba vaistininku. Galbūt priežastys yra daug gilesnės“, – pataria vaistininkė.
