Pusė apklaustų tėvų savo vaiko supratimą ir žinias apie pinigus vertina gerai, o kiek daugiau nei trečdalis (35 proc.) – patenkinamai.
Pagrindinis žinių šaltinis – tėvai
Absoliuti dauguma (net 93 proc.) apklaustų tėvų pabrėžė, kad būtent iš jų, o ne mokykloje, internete ar iš draugų, vaikai sužino, kaip tinkamai elgtis su pinigais. Didžioji dalis tėvų sako, jog savo vaikus mokyti pradėjo nuo ankstyvo amžiaus – dažniau savo atžalas mokyti finansinio raštingumo pradmenų pradeda mamos nei tėčiai.
„Iš apklausos rezultatų matome, kad dauguma tėvų supranta, jog svarbu kuo anksčiau pradėti ugdyti savo vaikų žinias ir gebėjimus tinkamai elgtis su pinigais. Be to, tėvai supranta, kad pirmiausia jie yra pavyzdys savo vaikams, kaip atsakingai leisti ir taupyti pinigus, nepasiduoti finansinių sukčių vilionėms. Visgi, didžioji dalis tėvų nerimauja, kad vaikai pasiduoda pagundai impulsyviai išleisti savo kišenpinigius. Be to, nuogąstaujama, kad vaikai nesuvokia pinigų vertės“, – apklausos rezultatus apibendrino Šiaulių banko kasdienės bankininkystės direktorius Andrius Kamarauskas.
INVL Mažmeninių paslaugų vadovė, šeimos finansų ekspertė dr. Dalia Kolmatsui taip pat pastebi, kad vaikų elgesys su pinigais labai dažnai priklauso nuo to, kokį pavyzdį jie gauna iš savo tėvų.
„Geriausiai vaikai finansinio raštingumo įgūdžių išmoksta ne klausydamiesi teorijos, o stebėdami teisingus tėvų pavyzdžius. Jei tėvai moka planuoti savo finansus, kasdieniniame gyvenime taiko pagrindinius finansinio raštingumo principus, didesnė tikimybė, kad tas žinias jie perduos ir savo vaikams“, – pastebi D. Kolmatsui.
Pasak jos, daugeliui šeimų reiktų atsakingiau planuoti savo išlaidas, aiškiai atskirti kasdienius pirkinius nuo stambesnių, didesnės vertės.
„Tyrimai rodo, kad Lietuvoje tik kas ketvirta šeima turi savo finansinį planą ir dažniausiai jis būna sudarytas tik dviejų metų laikotarpiui. Tai rodo, kad net ir suaugę žmonės dar nėra linkę planuoti savo finansų, ką jau bekalbėti apie vaikus. O tie, kurie finansus planuoja, su pinigais elgiasi atsakingai, to moko ir savo vaikus, nes tai naudinga“, – pastebi finansų ekspertė.
Nemažai tėvų vis dar vadovaujasi įsitikinimu, kad pinigai nėra vaikiška tema, todėl vengia diskutuoti apie finansus. Kaip teigia A. Kamarauskas, tėvai yra pavyzdys vaikams, todėl šios temos nereikėtų vengti, o atvirkščiai – suteikti jiems pirmųjų žinių apie šeimos finansų planavimą, taupymą ar net investavimą.
Pradėti galima nuo dienpinigių
Tyrimo rezultatai taip pat parodė, kad tėvai su vaikais daugiausiai kalbasi apie išlaidas (30 proc.), kitos pokalbių temos – taupymas, finansinio sukčiavimo pavojai ir atsakingas skolinimasis.
Vis dėlto, nebūtinus, impulsyvius pirkimus kaip pagrindinę nerimo priežastį kalbėdami apie vaikus įvardijo daugiau nei pusė (52 proc.) apklausoje dalyvavusių tėvų. 39 proc. tėvų akcentavo pinigų vertės nesuvokimą, 19 proc. – vaikų nenorą taupyti svarbesniems tikslams.
Pasak banko eksperto, impulsyvūs pirkimai neturėtų stebinti – reklama ar ryškios pakuotės vilioja vaikus įsigyti nereikalingą niekutį ar skanėstą. Tiesa, daug psichologų rekomenduoja pernelyg nesuvaržyti vaikų kontroliuojant jų pirkinius. Tačiau tėvai turėtų skirti dėmesio skatinant atžalų suvokimą, jog visų gautų dienpinigių nereikia išleisti, o sutaupius didesnę sumą vėliau galima bus įsigyti vertingesnį daiktą. Taupymo įgūdžius formuoti padeda ir motyvacija – pavyzdžiui, sutaupius tam tikrą pinigų sumą, tėvai gali ją padvigubinti.
Anot D. Kolmatsui, vaikams dažnai pravartu dienpinigiams duoti iš karto didesnę sumą kiek ilgesniam laikotarpiui, kad atžalos išmoktų savo išlaidas planuoti. „Įsigiję neplanuotą daiktą ar pinigus išleidę vaikai būtų skatinami susimąstyti, kokią įtaką tai turi jų galimybėms susitaupyti brangesniems pirkiniams“, – sako finansų ekspertė.
