Papildomo ugdymo mokyklos „Alfa klasė“ atstovė Kristina Mačulska ir „Hobiverse“ neformaliojo ugdymo pedagogė Lina Bakšytė dalinasi patarimais, kaip padėti moksleiviams sugrįžti į pasikeitusią dienotvarkę.
Rutinos ir pareigų laikykitės ir atostogų metu
„Jei norite padėti vaikams išvengti po vasaros taip dažnai kylančių disciplinos, pareigos jausmo, susikaupimo, gebėjimo klausytis sunkumų, padėkite jiems mokytis ir atostogų metu, – pataria Kristina Mačulska, korepetitorių mokyklos „Alfa Klasė“ atstovė. – Žinoma, ne visą vasarą ir sumažintu krūviu, leidžiant atsikvėpti nuo sunkaus darbo, patirto per mokslo metus.“
„Kad mokiniai nepamestų atostogų jausmo, vasarą galima dirbti su tomis disciplinomis, kurios labiausiai patinka ir geriausiai sekasi – į kurias norėtųsi labiau pasigilinti, geriau įtvirtinti žinias, pasimokyti į priekį. Šis būdas padeda neiškristi iš mokyklos ir pamokų ritmo, kadangi, mokantis vasaros metu, yra ir toliau palaikomas atsakomybės ir pareigos jausmas“, – pastebi švietimo ekspertė.
Jei vis tik vasarą nuo pamokų norisi pailsėti, išlaikyti discipliną, gali padėti neformaliojo ugdymo užsiėmimai – vasaros kursai ir edukacijos, būreliai, stovyklos. Judrių bei kūrybinių įvairaus amžiaus vaikams pritaikytų programų, bent jau didžiuosiuose šalies miestuose, – apstu.
Norite išvengti chaoso – išsikelkite tikslus, planuokite laiką ir veiklą
Didžiąją dalį sunkumų jaunajai kartai gali padėti įveikti išsikelti tikslai. Juos išsikelti galima su mokytojų ar tėvelių pagalba, – pastebi Kristina Mačulska: „Tiesa, tikslai nebūtinai turi būti dideli – tai gali būti norimas pažymių vidurkio siekimas, perskaitytų knygų skaičius, naujų įgūdžių ar žinių įgijimas. Tikslą turintis mokinys bus labiau motyvuotas ir supras, jog veiksmai, kuriuos atlieka kartais net ir nenorėdamas, turės įtakos tikslams įgyvendinti“.
Sunku viską atsiminti, viską suspėti. Tas „viskas“, jei bandytume jį aprašyti, greičiausiai netilptų į jokį kalendorių. Pastangos viską aprėpti nuo esminių dalykų dėmesį nukreipia į nereikšmingas smulkmenas. Išsikeltas klausimas „ko noriu pasiekti iki šio sekmadienio, mėnesio pabaigos ar metų galo“ padeda išsigryninti prioritetus bei veikti kryptingai. Prioritetizuoti darbus ir pasakyti „ne“ tam, kas nebūtina, padeda Eizenhauerio metodas, kuomet visos užduotys skirstomos į 4 dalis pagal svarbumą ir skubumą: svarbūs ir skubūs; svarbūs ir neskubūs; skubūs / nesvarbūs ir neskubūs / nesvarbūs darbai. Pastaruosius galite atidėti kuriam laikui.
Beje, terminą verta priskirti tiksliai („po dienos, valandos, savaitės“ ar pan.) ir atsisakyti žodžio „vėliau“, kuris nukelia darbus dažnai amžinam terminui.
Jei trūksta energijos veikti, keisti(s) – sportuokite!
Nors atrodo, kad judrios sportinės veiklos turėtų nuvarginti, tačiau jos – energijos ir džiaugsmo teikėjos. Reguliarus fizinis aktyvumas labai svarbus bet kokiame amžiuje, ypač augančiai asmenybei. Tai pirmas vaistas nuo užsisėdėjimo, neveiklumo, apatijos, auginantis troškimą veikti ir laimėti, pozityvumą bei džiaugsmą, – pastebėjimais dalinasi „Hobiverse“ atstovė Lina Bakšytė. Jeigu vaikams nepatinka sportuoti – jiems labai tiktų užsiėmimai gamtoje: turistavimas, aplinkos tyrinėjimai, žvejyba. „Buvimas gamtoje natūraliai atpalaiduoja, ramina, todėl tai puikus būdas įveikti įtampą, susidarančią mokyklinėje aplinkoje“.
Nors, pasak ugdymo ekspertės, įtemptoje moksleivių darbotvarkėje sunku rasti keletą laisvų valandų per savaitę, tačiau, „įprastai, reguliariai plaukiantis, žaidžiantis tenisą, krepšinį, besigalynėjantis ant tatamių ar kitaip sportuojantis jaunimas turi daugiau energijos, lengviau dorojasi su pareigomis, stresu ir iššūkiais. Sportuojantieji geriau įsimena informaciją, nes fizinis aktyvumas raumenis ir smegenis aprūpina deguonimi“.
Dalyvavimas patinkančioje veikloje, pasak Linos Bakšytės, augina vaiko ar jaunuolio pasitikėjimą savimi ir savivertę, atskleidžia unikalumą, turimus talentus, taip pat kuria gerą savijautą bei padeda kurti sėkmės istorijas ne tik būrelyje, bet ir už jo ribų.
