Elgesį kopijuoja iš tėvų
„Klausimas apie paauglius socialiniuose tinkluose yra labai jautrus ir jame slypi daug pavojų. Pavojus atskleisti per daug duomenų, kuo žmonės esantys kitoje pusėje gali pasinaudoti. Kitas pavojus – patyčios, psichologinis ir seksualinis smurtas. Ar uždrausti viską? Nemanau, bet kalbėtis su savo vaikais, bendrauti, turėti ryšį ir kartu spręsti susidariusias problemas prevenciškai – tikrai būtina“, – įsitikinusi Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė Ilma Skuodienė.
Paramos vaikams centro vadovė Aušra Kurienė pastebi, kad šiuolaikiniai vaikai pirmąjį įtaisą, telefoną ar planšetinį kompiuterį, gauna labai anksti – jau galime pamatyti ir metinukų, kurie vežimėlyje jau žiūri filmukus ekrane. Mokykloje prietaisų naudojimas tampa net ir privaloma mokymosi proceso dalimi.
„Pamirštame štai ką – duodant bet ką pirmą kartą į rankas, aiškiname vaikams ką su juo galima daryti, ko negalima. Pavyzdžiui, degtukus ar paspirtuką. Šiuo atveju, taisykles nustato ne tik šeima, bet virtualus pasaulis nenustoja galioti ir teisėsaugos taisyklės. Patyčios yra draudžiamos, seksualinis išnaudojimas yra nusikaltimas.
Kitas dalykas – priežiūra labai skiriasi nuo kontrolės. Kontrolė paauglystėje, mano nuomone, mažai veiksni. Be to, tiek mažesni vaikai, tiek ir paaugliai mokosi iš pavyzdžio – jei tėvai deda laisvai nuotraukas, naudoja informaciją, bet apie tai nesikalba su vaikais – vaikai mokosi iš tų pavyzdžių“, – pastebi A. Kurienė.
Tėvams trūksta informacijos
Renginių vedėjas ir beveik devynmetės dukros tėvas Paulius Skučas diskusijoje apgailestavo, kad tėvai šioje srityje lobį turi surasti be jokio žemėlapio.
„Kalbame apie tokį pasaulį, kur nėra taisyklių – visi bandome sudėlioti kas nėra gerai, kas labai labai blogai. Esame lyg mokiniai, nors stengiamės būti mokytojais. Žvelgiant globaliau, manyčiau, valstybėje turėtų būti daugiau tvarkos šioje vietoje. Dabar jaučiamas neapčiuopiamumas – trūksta programėlių, kurios lengvai pasiekiamos, kontrolės, turėtume kalbėti apie kontroliuojančių institucijų pasiekiamumą 24 valandas per parą. Kartais iš tėvų reikalaujame prisiimti atsakomybę, kur tėvai nežino, kaip ją prisiimti“, – pabrėžė jis.
Pasak jo, dabar tėvai turi išmanyti šiuolaikines technologijas, programavimą ir dar daugybę klausimų, kad galėtų patys prižiūrėti, kokį turinį gauna vaikai, nes šis yra visiems lengvai pasiekiamas. Vyras prisiminė neseną atvejį artimame draugų rate, kai vienas iš vaikų įsidiegė pokalbių programėlę, kurią turi jo draugai, ir kur lengvai jį gali užkalbinti bet kokie nepažįstami ir nebūtinai gerų ketinimų vedini žmonės.
„Kaip tėvai galėjo žinoti, kad legaliai veikianti programėlė gali kelti tokį pavojų? Matau daug pavojų, daug spragų ir nežinočiau, kur kreiptis, su kuo kalbėti ir gauti instrukcijas“, – gūžtelėjo pečiais tėtis. Jis pats dukros telefoną patikėjo ekspertams, kad šie sudiegtų visas būtinas saugumo priemones.
I. Skuodienė pastebi, kad tėvai dažniausiai kreipiasi, kaip susitarti su paaugliais dėl telefono naudojimo laiko ar ką daryti su virtualiomis patyčiomis.
„Svarbu kalbėtis, stebėti ir vaikus informuoti, koks elgesys su kita ekrano puse jau yra netinkamas – siųsti nuotraukas , teikti duomenis informaciją, fotografuoti savo kūną, tai nėra tinkamas elgesys, būtina kalbėtis“, – vardijo ji.
Policininkai nepadės
LiJOT prezidentas Domantas Katelė paaiškino, kad jaunimas visas programėles randa patyriminiu būdu ir neišvengiama, kad jie jų neišbadytų.
„Jau iki tol, kol kas pasako, kaip nesielgti internete, paauglys jau būna padaręs. Kaip vienas internetinių dainų kūrėjas sako „internete gali kovoti už žmogaus teises ir rasi instrukciją, kaip pasigaminti bombą“. Apsisaugoti socialiniuose tinkluose galima tik šviečiant jaunus žmones, kas yra saugus naršymas. O kas dabar vyksta? Per informacinių technologijų pamokas su vėžliuku raižome figūrėles ir mokomės naudotis „Word“ programa. Apie tai, kokios grėsmės kyla internete niekas net nešneka, todėl manau viską reikia spręsti kompleksiniu būdu“, – įsitikinęs jaunas vyras.
Pasak jo, nereikia turėti iliuzijų, kad paauglys nebus socialiniuse tinkluose – noras bendrauti su bendraamžiais stipresnis už draudimus.
„Manau, jei mokytojai apie tai daugiau kalbėtų ir būtų didesnis atvirumas tarp tėvų ir vaikų – turėtume gražią visuomenę“, – teigė Domantas.
Advokatas ir mediatorius, advokatų kontoros „Justicion“ partneris Aleksandras Kovalevskis pataria priminti paaugliams, kad socialinėje erdvėje galioja tie patys įstatymai ir čia galima padaryti nusikalstamą veiką.
„Suprantu, kad yra noras kratyti moksleivių kuprines, yra noras pakviesti policiją su šunimis, bet tai nemanau, kad tai tinkamiausios priemonės, nes klaidos kaina didelė. Visi girdėjome apie atvejį, kai buvo iškraustytos moksleivių kuprinės, tarp kurių buvo ir asmens priemonės, o po to mergaitės sulaukė patyčių. Turėtume pažiūrėti iš kitos pusės – ne apie griežtas sankcijas, o ką mes, kaip visuomenė galėtume padaryti, kad vaikai būtų saugesni. Tik surėmę pečius galime spręsti“, – kalbėjo teisininkas.
I. Skuodienė pridūrė, kad nereikia tikėtis, kad tėvai ar mokytojai geriau žino už paauglius, todėl į sprendimų priėmimą ir prevencinių programų kūrimą verta pasikviesti ir juos.
