Dukra atpažino galimą skriaudėją
Į lrytas.lt redakciją kreipėsi Vilniaus Salininkuose mikrorajone gyvenanti Marija (vardas ir pavardė redakcijai žinomi), kuri antrą mėnesį neranda bendros kalbos su Salininkų lopšelio-darželio darbuotojais ir papasakojo savo išgyvenimus.
„Liepos 3 dieną pirmą kartą buvo sujungtos grupės dėl vasarą atostogaujančių vaikų ir personalo, tad dukrai teko eiti į ne savo grupę, kurią prižiūrėjo ne jai įprasta auklėtoja ir auklėtojos padėjėja. Grįžusi namo vyresnei sesei ji papasakojo, kad auklėtojos padėjėja jai trenkė per skruostą, nes ji išliejo arbatą. Vėliau tą pačią istoriją papasakojo ir man. Ryte išsiruošėme į darželį, dukra vėl prisiminė incidentą ir parodė tą patį žanduką, o atvažiavus ant laiptų pamatė būtent tą auklėtojos padėjėją ir iškart atpažinusi, pradėjo šaukti: „Kodėl tu mane mušei? Kas tau leido mane mušti? Atėjusi į valgyklą bandžiau kalbėtis su auklėtojos padėjėja, nes norėjau išsiaiškinti, kas vakar įvyko, bet darbuotoja teigė, kad ji vaiko nelietė. Paklausus dukros kaip viskas įvyko, ji pakartojo ir parodė, kad jai buvo suduota per skruostą“, – prisimena mama.
Tą pačią dieną Marija paskambino darželio direktorei Natalijai Peganovai: „Labai ramiai papasakojau istoriją, pasakiau, kad nenoriu nieko kaltinti, tik noriu tiesos.“
Liepos 5 dieną mama susitiko su direktore, auklėtojomis ir auklėtojos padėjėja.
„Vėl pakartojau, kad man svarbiausia išsiaiškinti tiesą, bet direktorė patikino, kad nieko neįvyko, vaikas išsigalvoja, toks amžius ir reikia tikėti suaugusiais. Pokalbio pabaigoje išvis pasakė, kad turėčiau auklytės atsiprašyti – išėjau verkdama“, – prisimena Marija.
Liepos 6 diena buvo poilsio diena, liepos 7 dieną direktorė dirbo nuotoliu. Pirmadienį mama pateikė oficialų skundą.
„Posėdžio metu direktorė perskaitė mano skundą. Posėdžio dalyvės linksi, kad reikia susitaikyti. Aš ir klausiu tos auklytės – kodėl jūs šaukėte ant vaiko, kai jis jus atpažino? Ji apsiverkė ir išėjo. Posėdis buvo dokumentuotas, bet perskaičiusi, kas ten parašyta, pašiurpau. Posėdžio nutarimas skambėjo standartiškai, kad visiems reikia išsinešti pamokas iš susiklosčiusios situacijos, atleisti vieni kitiems ir užtikrinti, kad daugiau tokios problemos nepasikartotų. Taip pat sulaukiau, mano manymu, neetiško pasiūlymo – susitaikyti su auklyte ir situacija, nes juk dar vaikui teks dvejus metus lankyti ugdymo įstaigą. Likau nesupratusi darželio direktorės pozicijos: kas turėjo išmokti minėtą pamoką – mama, ginanti savo vaiką nuo smurto, ar auklytė, galimai smurtavusi prieš mažametę ir nedalyvavusi posėdyje? Ir kas turėtų atsiprašyti, norėti susitaikyti, nes iki to momento niekas man nepateikė jokių paaiškinimų ir negirdėjau atsiprašymo? Pasakiau, kad reikėtų pakeisti grupėje auklėtojos padėjėją ir tokio nutarimo nepasirašinėsiu, tegu atsiunčia el.paštu. Vakare jau gavau visai kitą raštą“, – atsidūsta mama.
Vėliau ji sužinojo, kad buvo sušauktas vaiko gerovės komisijos posėdis ir be vaiko teisėtų atstovų buvo svarstoma vaiko gerovė ir sprendžiama, ką reikėtų daryti.
„Klausiu direktorės, kodėl nepakviete. Ji man atšauna, kad neprivalėjo. Sakau, kad nepasitikiu admistracija, o ji man pasiūlė pakeisti darželį. Priminiau, kad auklėtojomis pasitikiu, jau dveji metai einame ir viskas gerai, nepasitikiu ja pačia“, – prisimena Marija.
Ji nusprendė kreiptis į Vilniaus savivaldybės Ikimokyklinio ugdymo skyrių – surašė skundą ir išsiuntė. Atsakymo laukė mėnesį, o per tą laiką mama nusprendė dukros į darželį neleisti, nes į jos prašymą pakeisti personalą, nebuvo sureaguota.
„Paskambino savivaldybės specialistė, supratingai išklausė, atrodo, net ir išgirdo. Vien tai, kad nors aš su klausimais į direktorę kreipiausi liepos 5 dieną, o auklėtojos ir auklėtojos padėjėjos paaiškinimai užfiksuoti liepos 3 dieną, rodė, kad faktai ir dokumentai klastojami, jog ne viskas taip, kaip jos sako. Rugpjūčio 29 dieną savivaldybės atstovai nuvyko į darželį, o jau 30 dieną jų tonas pasikeitė, problemos jau jos nematė. Paklausiau, ar jos kreipėsi į vaiko teises, bet atsakė, kad ne. Tuomet jau aš pati nusiunčiau vaiko teisėms skundą ir jau kitą dieną sulaukiau skambučio iš tarnybos, susitarėme jau po kelių dienų susitikti. Jos išklausė, užpildė prašymą policijai, ir pažadėjo įsigilinti į situaciją“, – atsidūsta moteris.
Kol bendravome su mama ir kitais specialistais, darželio direktorė praėjusio ketvirtadienio popietę ir atsiprašė Marijos. Nuo istorijos pradžios praėjo daugiau nei du mėnesiai – grupės vėl nesujungtos, o mergaitė noriai lanko savo grupę darželyje. Mergaitė ir dabar paklausta tiksliai nurodys, kur ir kas jai trenkė dėl to, kad išpylė arbatą.
Vadovaujasi algoritmu
Vilniaus miesto savivaldybės Rinkodaros ir komunikacijos skyriaus specialistai lrytas.lt informavo, kad gavus informaciją apie galimą incidentą, specialistai bendravo su darželio administracija, mergaitės šeima, buvo įtraukti pedagoginės psichologinės tarnybos specialistai.
„Sudaryta komisija atliko tyrimą ir nenustatė galimo smurto apraiškų. Savivaldybė rimtai vertina tokius pranešimus, todėl ugdymo įstaigos administracija yra įpareigota sustiprinti mokytojų ir mokytojų padėjėjų darbo stebėseną, organizuoti kvalifikacijos tobulinimą ir svarbiausia – užtikrinti saugią aplinką darželio bendruomenės nariams.
Ugdymo įstaigos vadovaujasi smurto ir patyčių prevencijos algoritmu, kuriame nuosekliai aprašyti žingsniai, kurių privalu imtis kiekvienu atveju. Susidūrus su galimo smurto apraiškomis, tėvelius raginame nedelsiant apie tai pranešti ugdymo įstaigos administracijai, o nepavykus išsiaiškinti ar išspręsti situacijos su administracija – informuoti savivaldybės specialistus.“
Prašo daugiau įsiklausyti vieni į kitus
Salininkų lopšelio-darželio direktorė Natalija Peganova pokalbio su lrytas.lt metu neslėpė jaudulio – pasak jos, tokių atvejų ikimokyklinio ugdymo įstaigoje nėra pasitaikę, tad nėra lengva kalbėti.
„Mums svarbu bendradarbiauti su tėvais, bandome konstruktyviai spręsti visas problemas. Jautriai išnagrinėjome ir šią situaciją, šiuo klausimu vyko vaiko gerovės komisijos posėdis, turėjome du susitikimus su mama. Norėjosi patenkinti visų pusių poreikius. Kalbant apie minėtą mokytojos padėjėją – ji ilgametė įstaigos darbuotoja ir niekada nebuvo sulaukusi jokių skundų“, – teigia darželio vadovė.
N.Peganova pasakojo, kad atlikusi visus žingsnius, kuriuos įpareigota atlikti pagal algoritmą, išanalizavus visus veiksmus, nebuvo pastebėta nieko neįprasta. Psichologė lankėsi minėtoje grupėje, atmosferą įvardijo, kaip draugišką. Įstaigos personalas taip pat dalyvavo pakartotiniuose mokymuose dėl smurto ir patyčių.
„Nepatenkinau mamos prašymo pakeisti padėjėją, nes nemačiau jokių emocinių ženklų iš mergaitės pusės, kad to reikėtų, o kitiems vaikams ši padėjėja buvo svarbi. Perkėlimo į kitą grupę irgi nesvarstėme, nes tai papildomas stresas. Sau ir mamai vis uždaviau klausimą – kodėl ji, įtardama smurtą, vis tiek vedė dukrą į šį darželį? Be to, ji taip pat matė, kad mažylė čia gerai jaučiasi. Negaliu patikėti, kad mūsų darbuotojai galėjo taip pasielgti, bet suprantu ir mamos nuogastąvimus, todėl šioje situacijoje prašau daugiau pasitikėjimo ir įsiklausyti vieni į kitus“, – lrytas.lt sakė N.Peganova.
Vadovaujasi vaiko balsu
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Pagalbos vaikams ir šeimoms skyriaus vyresnioji patarėja Ugnė Klingerė pabrėžia, kad bet koks galimas smurtas prieš vaiką, ypač, kai apie jį praneša pats galimai nukentėjęs vaikas, yra netoleruotinas ir skatina kuo greičiau sureaguoti bei aiškintis situaciją. Dėl smurtinių situacijų vaiko teisių gynėjai įprastai sureaguoja per 6 val.
„Nors vaiko teisių gynėjų gaunami pranešimai apie netinkamą personalo elgesį su vaikais ikimokyklinio ugdymo įstaigose nėra itin dažni, tačiau vis dėlto – jų pasitaiko. Tokiose situacijose yra labai svarbus greitas reagavimas ir savalaikė pagalba, kuri leistų vaikui jaustis saugiam.
Įprastai vaiko teisių gynėjai, sužinoję apie galimai pažeistas vaiko teises, šiuo atveju – galimą smurtą prieš vaiką – susitinka su šeima ir individualiai bendrauja su kiekvienu jos nariu: išklauso vaiko ir jo tėvų nuomones, vertina situaciją, ir jeigu reikalinga, inicijuoja šeimai pagalbą. Taip pat tokiais atvejais yra kreipiamasi į policiją, ugdymo įstaigos administraciją bei savivaldybės švietimo skyriaus atstovus, kad susidariusi situacija būtų kuo skubiau nagrinėjama ir sprendžiama. Jei policijoje ikiteisminis tyrimas dėl įvykio yra nutraukiamas, ugdymo įstaigos darbuotojui galima administracinė atsakomybė“, – vardija ji.
Pasak tarnybos vyresniosios patarėjos svarbiausia yra vaiko tėvų ir ugdymo įstaigos atstovų bendradarbiavimas, paremtas atviru kalbėjimusi, teisingos informacijos pateikimu, noru kartu aiškintis situaciją ir pasirūpinti, kad vaikai galėtų lankyti darželį jausdamiesi saugūs ir laimingi.
„Tačiau tėvams, susidūrusiems su ugdymo įstaigos abejingumu ir vengimu vieningai spręsti atsiradusius iššūkius, visuomet patariama kreiptis ir į jos steigėją, kad savivaldybės švietimo skyrius pradėtų išsamiau tirti ir vertinti situaciją ugdymo įstaigos viduje. Viena iš vaiko teisių gynėjų vertybių, kuria jie vadovaujasi savo darbe, yra vaiko balsas, tad vaiko teisių gynėjai yra linkę tikėti vaiku ir jo sakomais žodžiais bei atskleidžiama patirtimi. Gilesnes įžvalgas dėl vaiko išsakomos nuomonės visuomet gali pateikti psichologai, kuriuos tam tikrose situacijose į pagalbą pasitelkia ir vaiko teisių gynėjai“, – vardija U. Klingerė.
Paklausus, jei hipotetiškai situacija būtų atvirkštinė – vaikas dėl galimo smurto namuose pasiskųstų darželio personalui, o šis praneštų vaiko teisių tarnybai. Kuo tai baigtųsi ir kada vakas pamatytų tėvus, atsakymo specialistė nepateikė.
Lrytas.lt primena, kad kilus klausimams, galima pasikonsultuoti su vaiko teisių gynėjais skambinant nemokamu tel. 8 800 10 800, taip pat galima rašyti žinutę interneto svetainėje vaikoteises.lrv.lt esančiame pokalbių laukelyje. Pranešti apie vaiko teisių pažeidimą galima artimiausiame vaiko teisių apsaugos skyriuje, užpildant formą Tarnybos interneto svetainėje arba skambinant bendruoju pagalbos numeriu 112.
Myli ir gerbia
Pasirodžius straipsniui į lrytas.lt redakciją kreipėsi kiti tą patį darželį lankančių tėvų vaikai. Dalijamės mamos Dalios parašytu laišku:
„„Noriu Jums pasakyti, kad mama šmeižia šią auklytę. Galite apklausti visus mūsų grupės tėvus, kurių vaikai, kievieną dieną eina į darželį jau 2 metus (dabar prasidėjo 3-ti mokslo metai). Nei vienas vaikas nėra skundęsis dėl šios auklytės ar auklėtojų, kaip tik, ji yra viena iš mylimiausių, vaikų žmonių darželyje!
Moteris, kuri dirba daug metų šioje įstaigoje, yra labai mandagus ir geras žmogus, tad nėra teisinga, kad dabar apie ją yra išėjęs toks neigiamas straipsnis, kur ji yra įvardinta,kaip galima smurtautoja. Tokie vieši kaltinimai tikrai gali žmogui pridaryti tiek emocinių, tiek sveikatos problemų. Aš ir daugelis mūsų grupės tėvų bei mūsų vaikai, palaikome mūsų grupės auklytę ir gerbiame ją bei minime tik geriausiais žodžiais!“
