„Fotografijas, gimusias ligoninės patalpose, paskatino didžiulis noras prabilti vaizdų kalba ir papasakoti, koks gyvenimas slypi už kiekvienos palatos durų, – rašoma parodos pristatymo stende, stovinčiame ant centrinių bibliotekos laiptų. – Fotografija man buvo savotiška savigyda ir mėginimas atskleisti ligą išgyvenančių žmonių emocines būsenas, gyvenimą palatose, vaizdais atkreipti dėmesį į pačią ligą, vis dar dažnai stigmatizuojamą, apipintą mitais apie gyvenimo pabaigą.“
Skatino nebijoti gyventi
Parodos autorė E.Mėlinauskienė, kuri ir pati prieš 20 metų įveikė onkologinę ligą, susirinkusiems svečiams linkėjo nebijoti gyventi.
„Šie vaikai yra apie gyvenimą. Jie mane moko stiprybės, valios, drąsos gyventi. Esu mačiusi daug sergančių suaugusiųjų, kurie palūžta, atsisako gydytis ar gyventi. Nė vienas vaikas to nedarytų, – sakė E.Mėlinauskienė. – Jie, dažnai net padeda atsistoti klumpantiems tėvams.“
Pasak jos, parodos fotografijos nėra apie netektis, jomis nesiekiama sukelti gailesčio ar sugraudinti. „Visada sakau žmonėms – neliūdėkite, negailėkite, nes gailestis smukdo, menkina, nepadeda atsistoti ir judėti pirmyn. Šie vaikai yra stiprybės simbolis. Net būdami tokios sunkios būklės, jie yra gyvybingi, stiprūs, trokštantys gyventi“, – aiškino „Mamų unijos“ vadovė.
Įgyvendino svajonę
Parodos atidaryme buvo apžvelgti ir 15 „Mamų unijos“ gyvavimo metų.
Čia E.Mėlinauskienė užsiminė apie įgyvendintą svajonę – prieš 3 metus Vilniuje duris atvėrusius „Mamų unijos“ Šeimos namus vėžiu sergantiems vaikams ir jų artimiesiems. Ji papasakojo, kas davė postūmį šios idėjos įgyvendinimui.
„Antrais „Mamų unijos“ gyvavimo metais rinkome pinigus labai sunkiai sirgusio vaiko gydymui. Mums, deja, jo išgelbėti nepavyko. Visgi jo gydymui buvo surinkta labai didelė suma, kaip dabar prisimenu – 108 tūkst. litų“, – pasakojo fondo vadovė.
Šie pinigai, ligos pasiglemžto vaiko tėvų paskatinimu, tapo pirmuoju įnašu Šeimos namų statyboms Lietuvoje. Tai yra pirmasis ir kol kas vienintelis toks centras Baltijos šalyse.
